Kur įgyti kinologo išsilavinimą?

čia daugiau info http://www.parodos.l...72A2B8F/LVA.doc

sveikosios cia skaiciau skaiciau ir vistiek nesupratau kur galima gauti kinologijos kursus ar mokslus man jau 27 metai tad kinologu mokykla nelabai tinka gal kas parduodate zurnalus apie sunis ir knygas labai reikia aciu uz betkokia info jei ka i elektron pasta vsviktorija@gmail.com didelis didelis deeeeeeeekui

Ir ką per 27 metus pasiekėte, išmokote, išbandėte kinologijos srityje? Net nežinia ką verta siųst, išsijuoksit, kad dalykai vaikiški

Gal turėjo galvoje, kad jau "per sena" eiti į mokslus ir būti tarp jaunų studentų Gal tai tik kompleksai...

O per Pasieniečių mokyklą nenorit pabandyt tapt kinologe? Jei turit aukštąjį išsilavinimą, tai kursai išvis tik 3,5 mėn trūktų...

gal galima plačiau?

Jei jau skaitot, tai bent viską. Tik gavusiems tą išsilavinimą iki lyg 1993 metų. Kadangi tiems asmenims jau tikrai virš 30 metų, kas yra maksimumu pasieniečių mokyklai, jokių kursų nebėra ir negali būti. Vienintelis variantas - 1,5 metų nepriklausomai nuo išsilavinimo.

Į tuos 1,5 metų ( pilnas Pasieniečių mokyklos kursas) priima taip pat tik iki 30-ies metų. Beje, po griežto fizinio patikrinimo testo ir medicininės apžiūros.

http://www.pasieniet...p=58&lng=lt#men

Nepamirškit ir to, kad tai statutinė organizacija ir jos mokykla "sukarinta"- griežtas režimas, gyvenimas TIK mokyklos bendrabutyje, budėjimai, raportavimai, pagarbų atidavimai ir t.t. O dar- šaudymas, pasalos bet kokiu oru, žygiai per pelkes po kelias paras ir t.t. Tuos 1,5 metų apie šunį nebus nė kalbos- kursas bendras visiems pasieniečiams. Taip kad siūlyčiau labai pagalvoti... Ir darbas- ne vaikščiojimas lakuotais nagučiais su išpraustu šuniuku- tai patruliavimas po kokia 10 km per tarnybą, žulikų persekiojimas paskui šunį (kiek tik kojos neša, ir ne tik dieną, bet ir naktį, kai varai tiesiai, nepaisydamas, kad šakos braižo veidą, o aviečių stiebai išdrasko rankas iki giliausių žaizdų...) per pelkes, kemsynus ( kartais įkrentant į purvą iki pažastų), kirtavietes, klampojimas po sniegus prie -30 laipsnių, ir kepimas saulėje prie + 30. Dar reikia paminėti ir nuolat ėdančius uodus bei erkes, kurių kartais po tarnybos ir po dvi gali parsinešti. O kur dar galimybė užlipti ant gyvatės ar užsirauti ant šernės su šerniukais ar pasiutusios lapės iš BLR?...
Bent jau man iš pradžių viskas buvo smagu ir įdomu, bet po keleto metų pradėjau jausti, kad jau fiziškai pavargau nuo tokio darbo. Jau ne jauniklė buvau, kai atėjau į pasienį, ir per tuos keletą metų supratau, kad su amžiumi to komforto ir ramesnio gyvenimo norisi vis labiau... Pliusas- įgijau neįkainojamos patirties, galbūt netgi 'užsigrūdinau" moraliai ( nes fiziškai- atvirkščiai), todėl galėjau susirasti kitą darbą su šuniu ir komfortiškomis sąlygomis.

P.S dar nepaminėjau psichologinės atmosferos- kinologas visuomet bus antrarūšis, šuo visada kitiems pasieniečiams ir žmonėms "smirdės", "priterš džipą" ir šiaip požiūris- "kam tie šunys reikalingi???". Ir tai teks išklausyti vos ne kiekvieną tarnybą. Ir jaustis tokiu kaltu kaltu...
Ai, dar nepaminėjau didžiausios blogybės- kaip žinia, pasienio užkardos gana toli, todėl tenka vos ne pusę algos atiduoti kurui. Su kitais taip pat nesusikooperuosi, nes jau sakiau priežastį- "šuo smirda". Tenka kinologui važinėti vienam ir leisti savo uždirbamus pinigėlius vėjais...

Mike-pūkuotuk-super postas. Man po teisybei jau rankos nusvyra ir žodžių pritrūksta kai kreipais su panašiais klausimais jaunos merginos, užsidėję 25 rožinius akinius šios tarnybos, darbo su šunimi atžvilgiu....Dar plius reiktų paminėt jog viršininkas kurio teks klausyt beveik garantija bus nieko nenupezantis apie šunis ir jo nurodymai kuriuos PRIVALĖSI vykdyt taip prasilenkia su elementariom žiniom apie šunis.....tai dėl ko čia forumuose alpstama-o dieve kos šuns kankinimas, gali tekt daryt pagal įsakymą. Kitas momentas šuns ateidamas dirbt nepasirinksi-imsi ką duos, nesvarbu jog didelė tikimybė kad tai ką gauni nereikalinga kitiems dėl problemų, dažnai rimtų-agresija, bailumas koks nors. Ir visiems bus giliai dzin kad tas gyvūnas tave ėda-eini ir dirbi. Po to jei gausi gerą šunį ir jį mylėsi-automatiškai tai gali tapt manipuliavimo priemone-blogai kažką padarei-paimam šunį. Norėsi ir turėsi galimybes eit į geresnį darbą-teks atiduot šunį. Bet padirbus kinologu žinoma, kaip tai bebūtų parodoksalu, tai darysit nesunkiai, tai taps normaliu dalyku. Ir žinoma tas nuolatinis, kaip mikė-pūkuotukas minėjo, požiūris-kad tu esi kažkas tokio kaip šuns š valytojas, toks tavo darbas, niekam nereikalingas lėšų eikvotojas, purvinas ir smirdantis, nors tavo šuo ir pakalnutėm kvepia, nesvarbu, tai nemalonus gyvis. Ne visur, bet tikrai dažnai su tuom gali tekt susidurt. Jausies atsakingas už kiekvieną plauką prilipusį ant kito kolegos ne kinologo uniformos, dėl to gali būt ir oficialių skundų, ko pasekoje poste gali tekt šunį laikyt kokioje skylėje....Labai labai labai pagalvokit prieš eidami kinologo keliu....

O aš kažkaip galvojau, kad tuos šunis reikia ''ant rankų nešioti'', juk yra dalykų žmonėms nepadaromų . Vadinasi, jie pavydi

ne tai kad pavydi....tai tiesiog mūsų visuomenės, žmonių problema....Yra ir tarnybose žmonių kurie myli šunis, tikrai būna, bet žinokit, tas esantis šaukštas deguto dažnai taip sugadina viską....Sakykim mano tarnyba-na būt gėda skųstis, ji puiki, aš moku nepastebėt to kas nepatinka, daug ką negirdom praleist, bet ir man buvę, kai viename objekte, viena pareigūnė, atvykus man dirbt pakėlė skandalą, jog atsivedžiau čia tą gyvį, be antsnukio, kas čia daros.....Tai čia darbe, kur mano šuo irgi pareigūnas. Dažniau žinoma visokių "malonybių"išgirst iš keleivių, ypač pikti reisai-pigūs poilsiniai...

jo merginos, pamenu ir as tai, ir manau tai buvo viena is priezasciu, kodel nebesu tevynes sargyboje ( nostalgija didele, bet..)