QUOTE(zay @ 2007 03 02, 21:29)
Sveiki visi, na pati aš esu vokiečių aviganių veislyno savininkė, Lietuvos vokiečių aviganių klubo viceprezidentė ir dirbu kinologe Vilniaus teritorinėje muitinėje. Teko man prieš metus paskaitėlę toje kinologų mokyklėlėje pravesti

Tikiuosi kas pamenat iš nuobodumo nemiegojot
Šiaip kinologai Lietuvoje neruošiami, nes nėra reikalaujama tokio išsilavinimo kaip kinologas ir nėra tokios įstaigos, kurie duotų kažkokį svorį turintį dokumentą, kinologų mokykla apie kurią kalbama yra labai gerai tuo atveju, kad žmonės siekiantys žinių, čia gauna pagrindus ir yra bent jau minimaliai įvedami į kinologinį pasaulį. O šiaip tai viską kas susiję su kinologija reikia kurti savo rankomis, bent jau mano kelias buvo toks-dirbausi su savu šunimi, svetimais, po to šunų daugėjo, žinios gilėjo, baigiau pora universitetų visai nesusijusių su kinologija, bet per 15 metų, kai pradėjau suktis su šunimis nebuvau nei kiek nuo tos veiklos atitolusi, norėjau ir siekiau vis daugiau, tam įtakos neturėjo nei šeimos sukūrimas, vaikų gimimas. Kai eini tuo keliu, tai nėra lengva, ypač tave supantiems žmonėms. Bet kiekvienam savo.
viskas labai graziai skamba , tik pamirsai maza smulkmenele. PINIGAI.
reikia tureti antra puse arba tevelius " bogatinkij buratino", kad daryti tai ka tu darai

cia kad zmonems roziniai akiniai nukristu. kinologija-puikus hobis. ir tik maza dalis pragyvena is savo hobio ir darbo. paprastai dirba kazka kita,kad uzdirbti hobiui savo. nemazai zmoniu meta sunu sporta,veisima-nes nebesuderina to su savo seimos poreikiais,tampa per brangus malonumas.
seminarai,varzybos,keliones-viskas kainuoja -tos zinios LABAI brangios gaunasi.bet jos vertos visu auku