QUOTE(Keiti @ 2008 11 18, 14:49)
Gal kas apšviesit
Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose iki dviejų metų. Žinau, kad kai grįšiu į darbą, teks iš jo išeiti, nes firma keičia savo veiklą ir tokių specialistų kaip aš nebereikės. Tokiu atveju, pagal kokį straipsnį geriau atleisti žmogų, kad galėčiau iš kart stoti į Darbo biržą. Ar verta ten eiti? Ar gausiu kažkokias išmokas, kol rasiu darbą? Kiek laiko tos išmokos mokamos?
Jei esate užsiregistravęs darbo biržoje bedarbiu ir negavote pasiūlymo darbui, atitinkančio jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, turite teisę į nedarbo draudimo išmoką,
jeigu:
* iki įsiregistravimo darbo biržoje turite ne mažesnį kaip 18 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.;
* esate atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju;
* baigėte privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvote atleistas iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.
Privalote pateikti šiuos dokumentus:
* Pasą ar asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Jei dokumentuose nėra žymos apie gyvenamąją vietą, papildomai pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
* Socialinio draudimo pažymėjimą, darbo knygelę;
* Nustatytos formos pažymą iš darbdavio apie Jūsų darbą paskutinėje darbovietėje;
* Pažymas apie gaunamas išmokas:
* Iš savivaldybės administracijos jei gaunate šalpos pensiją;
* Nustatytos formos prašymą nedarbo draudimo išmokai gauti;
* Nustatytos formos sutikimą dėl duomenų tikrinimo
Nedarbo draudimo išmokos skyrimas
Nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, išskyrus atvejus:
* Atleistiems iš darbo dėl darbuotojo kaltės, nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos;
* Bedarbiams, atleistiems iš darbo su teise pagal įstatymus gauti išeitinę išmoką, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus 1 kalendoriniam mėnesiui po sutarties nutraukimo;
* Bedarbiams, gaunantiems socialinio draudimo ligos, motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.
Mokėjimo trukmė
Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo Jūsų nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo darbo biržoje.
Jei nedarbo draudimo stažas:
* mažesnis negu 25 metai mokama 6 mėn.;
* nuo 25 iki 30 metų mokama 7 mėn.;
* nuo 30 iki 35 metų - mokama 8 mėn.;
* jei 35 metai ir daugiau mokama 9 mėn.;
Išmoka neskiriama
Nedarbo draudimo išmoka neskiriama, jei:
* Atsisakėte siūlomo darbo, atitinkančio Jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę;
* Be pateisinamų priežasčių atsisakėte dalyvauti individualiame įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;
* Nustatytu laiku neatvykote į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įsidarbinimo plane numatytose priemonėse;
* Atsisakėte siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui
Nedarbo draudimo išmokos dydis
Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
Pastovią dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu 285 Lt).
Kintama dalis apskaičiuojama taip:
1. apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki už praeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos;
2. apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis;
3. gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų;
4. kintama nedarbo draudimo išmokos dalis sudaro 40 proc. 3 punkte nurodyto dydžio.
* pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo draudimo išmoka;
* likusį laikotarpį mokama pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir 50 proc. kintamos nedarbo išmokos dalies.
* kiekvienu iš nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (šiuo metu 1414 lt.)
Jei gaunate valstybinę socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, taip pat prarasto darbingumo periodines kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų ar kompensacijų sumą.