Sveikutės,
gimė lelius, katinas pasidarė pavydus be galo, siandien dar pasizymejo ant lovos
negaliu vaiko palikti vieno arba turiu uzdaryti duris, langu negaliu atidaryti, nes katinas issoks is labai aukstai, nakti irgi negaliu visikai ramiai miegoti, jei katinas kambary- bijau, kad leliui ko nepadarytu.
Atiduociau kam nors, bet be galo gaila, bet pasilikti sau matyt neiseis
Ar kastravimas pakeistu katino charakteri?
Gal atsirastų žmoniu, galinciu priglausti katina? Jauciu naivu tiketis, bet nezinau, ka daryti...
sveikute l.tave uzjauciu,nemanau kad kastravimas pakeis ka nors.Patarciau paieskot kitu namu.Kai pagimdziau tai mano kates irgi pavydejo bet tik ne taip "piktybiskai" ir tai jau buvo nesmagu,miegot uzdarydavau kitam kambary,bet diena tai ziurek guli prie vaiko vezime tai lovytei,gavo kelis kartus i kaili ir nelenda,o dabar jau viskas gerai bet jos jau nuo pradziu nebuvo per daug piktai nusiteikusios.Na kaip bebutu jug vaikeliu nerizikuosi?Sekmes.
suprantu, nes mano katinas net kitam katinui pavydi, tik ne taip agresyviai. Supyksta jei paglostau, pasnekinu ir paskui mane ignoruoja, bet jusu situacija kur kas blogesne. Aisku vaikuciu rizikuoti tikrai nesinori, bet gal neskubekit greitai atsikratyti katinu, gal reiktu pabandyti graziuoju skirti daugiau demesio, pakalbinti, paliaupsinti, pamyluoti ir gal tada suprastu kad ir jis jums yra svarbus. Nemanau kad kastracija padetu jo savijautai, nes sisioja is pykcio. Tai ka sekmes, tikiuosi susigyvensit kaip nors ir viskas us
Pritariu Bastei,nes pas mane buvo lygiai tokia pat situacija,kaip pas jus.jei tik nepamatydavai katinas pridarydavo i vezimeli,jei sudrausdavai dar kur nors.Buvau ziauriain pervargus nuo tos itampos,kaip ir jus net galvojau kam nors ji padovanoti.Bet pamazu viskas atsistojo i savo vezes.Stengdavaus katinui parodyti,kad jis toks pat svarbus ir mylimas,leisdavau guleti vaiko lovelej is pradziu tik vienam,dabar kartais ir abu miega.Nors mano mazylis kartais ir nuskriaudzia katina,sis tik parodo nagus,bet ne karto nebuvo ibrezes,todel dabar jau daug drasiau juos palieku dviese.Todel patariu tureti kantrybes ir katinas turetu apsiprasti su savo konkurentu.Aisku,ir elgtis pagal situacija,jei labai agresyviai elgias vaikucio atzvilgiu.Maniesiems susidraugauti prireike daugiau nei puse metu.
vesime kastruoti, tikiuose nebesiusios ir pageres, Bet as labiau linkusi atiduoti ji, tik nera kam nes vieni nervai man ir nesaugumo jausmas, o vyrui jis geras
O kokio amziaus jusu katinas?kastracija gali ir nepadeti.As irgi i veta kreipiausi tuo klausimu,tai jis paaiskino,kad ner jokiu garantiju ,jog kastracija pades ir jis nezymes teritorijos.Gerai zinau jusu situacija ir suprantu,bet viskas turetu susitvarkyti tik reikia laiko,kad katinas suprastu,jog vaikutis nera jo priesas.
As pragyvenau du menesius dideliausiam strese, nes turedavau akyse visa laka stebeti arba kate, arba vaika, o kur dar plaukai (visur), draskymas, tersimas (siusiojimas) ant vaiko vystimo stalo ir prie duru... O dar tas ir taip nelengvas pogimdyvinis laikotarpis... Neapsikenciau ir issiunciau kate i kaima. Bandau save guosti, kad ji ir taip buvo "gimusi buti laisva", vis gi "Vilniaus konteinerine". O kaime katems gerai - siltas pienelis, laukai placiausi, krosnis silta...
Tik nepagalvokite, kad as kaciu nemegstu. Tiesiog savo vaika myliu labiau, o parsinesdami kate namo apie vaikus dar net nesvajojom. Taigi dabar gyvenu su demele ant sazines, taciau streso daug maziau.
Tik nepagalvokite, kad as kaciu nemegstu. Tiesiog savo vaika myliu labiau, o parsinesdami kate namo apie vaikus dar net nesvajojom. Taigi dabar gyvenu su demele ant sazines, taciau streso daug maziau.
as irgi laaabai buvau strese, kad leliukui musu kate niekonepadarytu, nes ji pikta. ji pyksta ant nepazistamu zmoniu
Bet ji nieko vaikui nedare, priprato labai greit ir lengviau, nei as maniau. Bet... dabar, kai atejo laikas man i darba, ji puldineja aukle ir rimtai puldineja. Taip kad bijodami prarast aukle, turim kazka daryti
jau isbandyta, nepadeda niekas Isvezem kate mano tevams. Ramu tiek, kad zinau, kad ja ten rupinsis ir myles. O namai kaip pratustejo, tai ne tas zodis
Bet ji nieko vaikui nedare, priprato labai greit ir lengviau, nei as maniau. Bet... dabar, kai atejo laikas man i darba, ji puldineja aukle ir rimtai puldineja. Taip kad bijodami prarast aukle, turim kazka daryti
QUOTE(manjana @ 2006 11 02, 22:01)
Apginkluokit auklė purkštuvėliu su vandeniu
jau isbandyta, nepadeda niekas Isvezem kate mano tevams. Ramu tiek, kad zinau, kad ja ten rupinsis ir myles. O namai kaip pratustejo, tai ne tas zodis
Sveikos gyvūnų mylėtojos,
jau kelinta diena negaliu apsispręsti arba, kitaip tariant, sunku priimti daugelio siūlomą sprendimą, todėl dar ieškome kitų variantų.
Mūsų 6 metų katinas smarkiai apdraskė sūnelį, šiandien grįžome iš ligoninės. Katiną pridavėme į gyvūnų globos namus, na o ten taisykles žinote - 10 dienų ir viskas.
Katinas naminis ir visą laiką buvo mylėtas ir lepintas į lauką išeidavo tik vasarą, kai gyvenome sode. Kartais (hormonų audrų metu) apdraskydavo vyrą, bet labai tikėjomės, kad pavyks draugiškai pragyventi iki šios vasaros (vasarą planuojame persikelti gyventi į nuosavą namą), katinas gaus daugiau laisvės ir viskas bus gerai. Deja, vieną akimirką nesužiūrėjau ir sūnelis tikriausiai jį papešę ar už uodegos nustvėrę, o manę tuo metu nebuvo šalia ... dar gerai baigėsi, kad akytės sveikos. Žinau, kad aš kalta, kad nenusaugojau, prieš tai niekada jų kartu nepalikdavau, o dabar kaip tyčia - viena minutė vos nesibaigė didele tragedija. Katinas anksčiau irgi jokio priešiškumo ar susierzinimo sūneliui nerodė
Gal kuri buvot su tuo susidūrusi? Kaip pasielgėt?
Viena aišku, atgal į butą jį paiimti negalim, o atiduoti iki vasaros neturim kam. Kita vertus, ar vėl tai nepasikartos, net jei katinas ir turės galimybę į lauką išeiti? Katinas nekastruotas - gal jį kastruoti ir jis nebus agresyvus?
Patarkit prašau, nes turim tik 9 paras. Aišku, visas emocijas atmetus - sūnaus sveikata ir saugumas pirmoje vietoje. Bet juk "Mes esame atsakingi už tuos kuriuos prisijaukiname"?
jau kelinta diena negaliu apsispręsti arba, kitaip tariant, sunku priimti daugelio siūlomą sprendimą, todėl dar ieškome kitų variantų.
Mūsų 6 metų katinas smarkiai apdraskė sūnelį, šiandien grįžome iš ligoninės. Katiną pridavėme į gyvūnų globos namus, na o ten taisykles žinote - 10 dienų ir viskas.
Katinas naminis ir visą laiką buvo mylėtas ir lepintas į lauką išeidavo tik vasarą, kai gyvenome sode. Kartais (hormonų audrų metu) apdraskydavo vyrą, bet labai tikėjomės, kad pavyks draugiškai pragyventi iki šios vasaros (vasarą planuojame persikelti gyventi į nuosavą namą), katinas gaus daugiau laisvės ir viskas bus gerai. Deja, vieną akimirką nesužiūrėjau ir sūnelis tikriausiai jį papešę ar už uodegos nustvėrę, o manę tuo metu nebuvo šalia ... dar gerai baigėsi, kad akytės sveikos. Žinau, kad aš kalta, kad nenusaugojau, prieš tai niekada jų kartu nepalikdavau, o dabar kaip tyčia - viena minutė vos nesibaigė didele tragedija. Katinas anksčiau irgi jokio priešiškumo ar susierzinimo sūneliui nerodė
Gal kuri buvot su tuo susidūrusi? Kaip pasielgėt?
Viena aišku, atgal į butą jį paiimti negalim, o atiduoti iki vasaros neturim kam. Kita vertus, ar vėl tai nepasikartos, net jei katinas ir turės galimybę į lauką išeiti? Katinas nekastruotas - gal jį kastruoti ir jis nebus agresyvus?
Patarkit prašau, nes turim tik 9 paras. Aišku, visas emocijas atmetus - sūnaus sveikata ir saugumas pirmoje vietoje. Bet juk "Mes esame atsakingi už tuos kuriuos prisijaukiname"?
o siuo metu nera galimybiu katino uzdaryti ir neprileisti prie mazylio?
nors teko girdeti, kad katinai atsiradus naujovei ne visad noriai priima...
sunku pasakyti.. o jis agresyvus tampa tik morciaus metu, ar visad buna?
nors teko girdeti, kad katinai atsiradus naujovei ne visad noriai priima...
sunku pasakyti.. o jis agresyvus tampa tik morciaus metu, ar visad buna?
QUOTE(Giulčita @ 2007 02 23, 19:29)
Sveikos gyvūnų mylėtojos,
jau kelinta diena negaliu apsispręsti arba, kitaip tariant, sunku priimti daugelio siūlomą sprendimą, todėl dar ieškome kitų variantų.
Mūsų 6 metų katinas smarkiai apdraskė sūnelį, šiandien grįžome iš ligoninės. Katiną pridavėme į gyvūnų globos namus, na o ten taisykles žinote - 10 dienų ir viskas.
Katinas naminis ir visą laiką buvo mylėtas ir lepintas į lauką išeidavo tik vasarą, kai gyvenome sode. Kartais (hormonų audrų metu) apdraskydavo vyrą, bet labai tikėjomės, kad pavyks draugiškai pragyventi iki šios vasaros (vasarą planuojame persikelti gyventi į nuosavą namą), katinas gaus daugiau laisvės ir viskas bus gerai. Deja, vieną akimirką nesužiūrėjau ir sūnelis tikriausiai jį papešę ar už uodegos nustvėrę, o manę tuo metu nebuvo šalia ... dar gerai baigėsi, kad akytės sveikos. Žinau, kad aš kalta, kad nenusaugojau, prieš tai niekada jų kartu nepalikdavau, o dabar kaip tyčia - viena minutė vos nesibaigė didele tragedija. Katinas anksčiau irgi jokio priešiškumo ar susierzinimo sūneliui nerodė
Gal kuri buvot su tuo susidūrusi? Kaip pasielgėt?
Viena aišku, atgal į butą jį paiimti negalim, o atiduoti iki vasaros neturim kam. Kita vertus, ar vėl tai nepasikartos, net jei katinas ir turės galimybę į lauką išeiti? Katinas nekastruotas - gal jį kastruoti ir jis nebus agresyvus?
Patarkit prašau, nes turim tik 9 paras. Aišku, visas emocijas atmetus - sūnaus sveikata ir saugumas pirmoje vietoje. Bet juk "Mes esame atsakingi už tuos kuriuos prisijaukiname"?
jau kelinta diena negaliu apsispręsti arba, kitaip tariant, sunku priimti daugelio siūlomą sprendimą, todėl dar ieškome kitų variantų.
Mūsų 6 metų katinas smarkiai apdraskė sūnelį, šiandien grįžome iš ligoninės. Katiną pridavėme į gyvūnų globos namus, na o ten taisykles žinote - 10 dienų ir viskas.
Katinas naminis ir visą laiką buvo mylėtas ir lepintas į lauką išeidavo tik vasarą, kai gyvenome sode. Kartais (hormonų audrų metu) apdraskydavo vyrą, bet labai tikėjomės, kad pavyks draugiškai pragyventi iki šios vasaros (vasarą planuojame persikelti gyventi į nuosavą namą), katinas gaus daugiau laisvės ir viskas bus gerai. Deja, vieną akimirką nesužiūrėjau ir sūnelis tikriausiai jį papešę ar už uodegos nustvėrę, o manę tuo metu nebuvo šalia ... dar gerai baigėsi, kad akytės sveikos. Žinau, kad aš kalta, kad nenusaugojau, prieš tai niekada jų kartu nepalikdavau, o dabar kaip tyčia - viena minutė vos nesibaigė didele tragedija. Katinas anksčiau irgi jokio priešiškumo ar susierzinimo sūneliui nerodė
Gal kuri buvot su tuo susidūrusi? Kaip pasielgėt?
Viena aišku, atgal į butą jį paiimti negalim, o atiduoti iki vasaros neturim kam. Kita vertus, ar vėl tai nepasikartos, net jei katinas ir turės galimybę į lauką išeiti? Katinas nekastruotas - gal jį kastruoti ir jis nebus agresyvus?
Patarkit prašau, nes turim tik 9 paras. Aišku, visas emocijas atmetus - sūnaus sveikata ir saugumas pirmoje vietoje. Bet juk "Mes esame atsakingi už tuos kuriuos prisijaukiname"?
Žinai, pasakysiu tiesiai šviesiai - esi kalta tu, o ne katinas. Ir iš viso širdies neturi, tik begalinę baimę. Taip iš karto ėmei ir atidavei savo šeimos narį, augintą, mylėtą (?) 6 metus. Ir dėl ko? Kad vaikas skaudžiai papešė katinėlį ir tas gynėsi? Taip ir turi būti. O tu iš karto ir išdavei katinėlį. Kiek čia yra protingų patarimų, netgi temų apie tai, kaip elgtis su kate, jei ji ko nors neklauso, užpuola žmogų, vaikus, savo šeimininką. Tik jau niekas nepuola katės žudyti Iš viso aš visom savo ląstelėm priešinuosi žmogaus žiaurumui, abejingumui ir nesupratimui bei dideliam pasipūtimui. Kodėl nebandoma skriausti galingesnio? Bet visada tik silpnesnį, tik tą, kuris negali pasipriešinti...
o jus neturite pazistamu kurie galejo jums iki vasaros pasaugoti katuli man cia kazkas ne taip manau tai buvo tik puikiai pasitaikiusi priezastis atsikratyti katuku, taip negalima manau reiktu paieskoti tarp savu draugu ar tevu kas galetu laikinai pasirupinti jusu vargseliu augintiniu