Dainelės, žaidimai, eilėraštukai

EGLĖ PUSNY

Miega berželiai
Baltam patale.
Egle, eglele,
Iš kur tu žalia?

Kodėl nepagelto
Šakelių šviesa?
Kodėl nepabiro
Spyglelių rasa?

Eglė prabyla
Didžiulėj pusny:
- Kad žiemą budėčiau,
Kai tu praeini,

Kad močiau iš tolo
Žalia skarele,
Kad šildyčiau sniegą
Žalia ugnele.

/Janina Degutytė/

GELTONI PINIGĖLIAI

Po balto beržo kojomis
Geltoni aukso pinigėliai.
Jais žaidžiam ir kvatojamės:
- Kiek turto po jo kojomis!
Pinigėlius sušluojam mes,
O beržas beria beria vėlei:
Turtingas jis -
Po kojomis,
O ne taupyklėj pinigėliai!

***

GIRIA MAUDOSI

Ant ežero šaltukas
Užtiesė plonutį stiklą.
Anksti ryte kiškiukas
Bėgo į miškų mokyklą.
Tik žiūri - ežere
Panirusi giria!

- Vanduo toks šaltas!
O giria įraudusi
Saulelei tekant maudosi...

***

RUDENS PIEŠIMAS

Oi, lengva piešti rudenį:
Rudai medžius nurudini,
Rudai ir kriaušes nudažai,
Ir saulei tiks rudi dažai.
O jei rudumo dar mažai -
Tai pieštuku rudu
Rudai rašai - RUDUO!

***

ŽVAKUTĖ

Ten, kur po pušelėm
Kauburėliai smėlio,
Uždegiau žvakutę
Aš ant kauburėlio.

Tie, kurie čia miega,
Troško šviesti, degti.

Žiburiuok, žvakute!
Jiems žėrėk per naktį.

***

PIRMAS BESMEGENIS

Šluotą ant peties nešu.
Varvekliukas po ūsu,
Bet... jauniausias aš esu
Tarp visų!
Tarp senių...
Gimęs šiandien po pietų!
Straksi daug vaikų ratu,
Giria:
- Pats gražiausias tu -
Pirmas besmegenis!

***

RAŠTAS SNIEGE

Dvi virvutės ant sniego...
Mažos, baltos pėdelės.
Aš skaitau:
- Slėptis bėgo
Po pagalvėmis sniego...
Nuo žiemos slėptis bėgo
Dvi pelės!

***

DOVANA ŠALČIUI

Per ledą, speigą,
Juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba iš kalnų
Su dovanom!..
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.

Aš susimąsčiau...
Kai Šaltis atvažiuos į čia,
Įdėsiu jo kišenėn paslapčia,
Įdėsiu taip, kad niekas nepamatys...
O ką įdėsiu?
Paslaptis...

/Anzelmas Matutis/

Gal kas zinot kokiu daineliu ar eilerastuku apie lelytes ?

LĖLĖS

Kai užmiega kaladėlės,
Kai akis užmerkia gėlės,

Laumės klaidžioja per tylą,
Tyliai tyliai mėnuo kyla,

Pro žvaigždžių sidabro dainą
Patylom kažkas ateina...

Tai iš sapno, pasakėlės
Pas vaikus keliauja lėlės!

Bet slapčia išeina tyliai,
Jei vaikučiai jų nemyli.

/Ramutė Skučaitė/

***

LĖLYTĖS LIGA

Nusviedė lėlytė skarą
Ir nuspyrė batukus:
- Ai, man kambary negera!
Leiskit gatvėn - pas vaikus! -
Laiptais tipu tipu!
Lipa,
Strykčioja kieme basa.
Prisišoko - gavo gripą!
Štai ir pasaka visa.

/Anzelmas Matutis/

***

NUSKRIAUSTA LĖLYTĖ

Oi, kaip skriaudžia savo lėlę
Mano draugė Gražina:
Jos plaukučiai susivėlę,
O nosytė murzina.

Jos kaselės nesupintos,
Rašaluota jos kakta.
Ji kamputyje už spintos
Su meškučiais užgrūsta.

Aš supinsiu savo lėlei
Geltonąsias kaseles
Ir, įrišus kaspinėlį,
Jai dainuosiu daineles.

Į kiemelį išsivesiu,
Ten pažaisti ji galės...
O Gražinos nemylėsiu,
Jei nemyli ji lėlės.

/Kostas Kubilinskas/

***

LĖLYTĖS SAPNAS

Mik, mažoji, lėle,
Mik, saldžių sapnų!
Pūko pagalvėlę
Tau išpurenu.

Mik, mažoji lėle,
Su gėle plaukuos!
Ramūs balandėliai
Tau sapne burkuos...

Po žvaigždes skraidysi
Tu šviesiam sapne,
Bet visur matysi
Mamą ir mane.

/Kostas Kubilinskas/

***

LĖLĖ

Aplankytum,
Pamatytum,
Kokią lėlę aš turiu.
Pabučiuoju,
Pačiūčiuoju,
Kai neklauso, tai baru.

Ji mažutė, bet neverkia,
Ji gerutė ir linksma.
Paguldyta užsimerkia
Ir užmiega supama.

/Kostas Kubilinskas/

***

KUR GYVENA LĖLĖS

Margaspalvės pagalvėlės, -
Tai pintinėj miega lėlės.

Ten, už prieškambario ilgo,
Jų visi namai sutilpo.

Kai grindis mamytė plovė,
Rado meškiną - palovėj.

Beždžioniukas susirangęs
Ėmė šaukti nuo palangės,

Kad visų linksmiausia būti
Šičia, - veidrodžio kamputy.

/Violeta Palčinskaitė/

***

LOPŠINĖ LĖLEI

Mik, lėlyte, mik dukryte.
Mėnesėlis jau matyti.
Pailsai, prisibėgiojai,
Popietėlio nemiegojai.

Ir drambliukas jau užmigo,
Berymodamas prie knygų,
Ir meškiukas atsilošęs,
Prisivalgęs manų košės.

Kertėje kiškutis guli
Ir kiškienė, jo motulė,
Paveikslėlyje - plaštakė...
Mik, dukryte mėlynake...

/Janina Degutytė/

ACIU LABAI Pingvinukas

oi kaip cia smagu, tiek daug graziu eilerastuku, mokinsimes ir mes

Sveikos, mielosios,
darau Kalėdoms močiutei dovanų foto knygą ir labai noriu jūsų paprašyti: reikia gražių stulpelių apie močiutę (ji pakankamai jauna ), apie nuostabią sesę bei tėčiui nors ketureilį...

Kaip faina visi sie eilerastukai

AŠ NEVARGINU TĖVELIO

Kai iš darbo grįžta tėtis,
Pasitinka jį mama.
Jiedu pradeda kalbėtis,
O aš laukiu nelinksma.

- Tėti, imk mane ant kelių, -
Aš prašau prieidama.
- Tu nevarginki tėvelio, -
Man prikaišioja mama.

- Mama, leiski man ant kelių
Pasėdėt su tėveliu:
Aš nevarginu tėvelio,
Aš, mamyte, jį myliu.

/KOSTAS KUBILINSKAS/

***

Močiutė – tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlyčių žiedeliai sužėlę,
Lėlyčių margi drabužėliai.
Močiutė – mamytės mama.
Močiutė – namų šiluma.

Ačiux, Pingvinuk
O gal apie sesę dar ką nors galėtum

Iš vaiko lūpų

Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių...
Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su tavim aš keliaučiau visur –
Mus žmonės pamatę sakytų: „Iš kur
Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu,
Ar jiedu nebijo piratų piktų?“
O aš atsakyčiau: „Tėvelio ranka
Bet kokį begėdį sutramdytų. Va!
Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus,
Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!“

/Ilona Urbonavičiūtė – Bumblauskienė/

MŪSŲ MAŽOJI SESUTĖ

Burnelė žydi, dainuoja akys.
O dvi kasytės, o dvi plaštakės.
Per visą dieną linksma plasnoja
Mūsų sesutė, mūsų mažoji.

Skaitau aš jai "Raudonkepuraitę",
Šimtąjį kartą. Veideliai įkaitę.
Ašaros byra kaip pupos. Sulaikė:
"Tik apie vilką, prašau, nereikia..."

Duodu pieštuką. Piešia ji namą.
Ten raudonplaukė laumė gyvena.
Piešia mažoji prie ilgo kelio
Mėlyną medį ir saulę žalią.

Pieštukai laksto, pieštukai kvatoja.
Net liežuvėlis pieštuką vedžioja.
Mėlynam medžiui padovanoja
Paukštį geltoną mūsų mažoji.

/Janina Degutytė/

***