Dainelės, žaidimai, eilėraštukai

Aiskiai kalba tik vienas vaikutis likusieji nelabai.....ar imanoma tokius maziukus ismokyti eilerastuka,bet manau,kad koki trumputi Visi pasiulyti eilerastukai yra nuostabus,bet per ilgi tokiem maziukam.Tokio amziaus manau tiktu vieno stulpelio

Aš tik šiaip parašiau tuos eilėraštukus Tikrai jie ne dvimetukams skirti O paprastučių visai neradau

Mano dvimetis pipiras pernai prie Kalėdų stalo tokį eilėraštį visiems deklamavo:

Buvo buvo,
Kaip nebuvo?!
Lipo Šaltis iš lėktuvo.
Ledo rūbai, ledo batai,
Senio vardas Nauji metai!!!

Jis dar tokią intonaciją išgaudavo ir judesių pamokiau, kad visi leipo juokais nuo mažo oratoriaus. Po švenčių pusė giminės šį posmelį mokėjo. Čia aš jį iš sovietinio lopšelio laikų prisiminiau

ŽILA ŽIEMUŽĖ

Šiaurys už lango ūžė: Žu žu! Žu žu! Žu žu!–
Balta žiemužė atėjo pamažu...
O jos vaikučiai laukė su slidėmis kieme.
Žiemužė baltaplaukė pasakė jiems: „Eime!“
Nusivedė į kalnus ji daug mažų draugų,
Ir veidukus, ir delnus patrynė ji sniegu.
Dabar tai bus nešalta, ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą visi vaikai mylės.

/Kostas Kubilinskas/

grazu ir paprasta......manau isimintinas toks.
Aciu labai
Papildyta:

As cia pati ne taip issireiskiau

Taip vaikystę primena
O Kostas Kubilinskas

jolita.martyna, gal iš šitų kuris nors tiks

Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos
Rankose - snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys - prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!

***

Pasipuošusi, mažutė
Balto sniego paltuku
Brenda per pusnis eglutė
Be kelių, be takų
Kur eglute tu eini?
Gal mieste kur gyveni?

Per pusnynus aš einu
Paklausyt vaikų dainų.

***

Mes nulipdėm sniego senį,
Sniego senį - Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis -
Nesmagu, vaikai, be senės
Mes nulipdėm seniui senę,
Kaip ir senis - Besmegenę,
Na o Senė Besmegenė
Sau anūkų užsimanė,
Mes papustėm delniukus
Ir nulipdėm anūkus.

***

Aš mažas kaip žirnelis,
Bet didelis užaugsiu!
O kai ateis senelis,
Ir dovanos sulauksiu -

Kad padedu mamytei,
Gražiai klausau tėvelio...
Nors mažą dovanytę
Gal gausiu iš senelio...

Kaip aš tebus ji. Bus gerai!
Juk aš nedidėlis tikrai...

***

Atleiskit už tai, kad išdykęs...
Už tai, kad ne auksas esu,
Už tai, kad kai kas nepavyko...
Nors stengiausi aš iš tiesų.

Pasižadu jums aš šiandieną,
Aš tapsiu geresnis tikrai!
Tik dovaną gauti bent vieną,
Norėčiau, seneli, labai!

***

Žū žū žū per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą.
Kiškis piškis strykt iš miego
Žvilgt pro langą - pilna sniego.

***

Kad prisnigo net baisu,
Sniego šuniui lig ausų.
Aš brendu ligi pat kelių,
Nematyti net takelio.

Čiupkim greitai kastuvėlius
Man broliukas sako,
Neateis Kalėdų Senis,
Nes neras jis tako.

***

Labą dieną, Seni Šalti,
Ar toli tu keliavai?
Mes tavęs jau pasiilgom,
Laukėm laukėm nekantriai.

Ir eglutę žalią dailią
Mes tau papuošėm visi.
Daug išmokom, netingėjom,
Buvom darbštūs ir geri.

Dar karta didelis aciu

Pingvinuk, tu kaip visada, daug visko turi
Renkuosi ir as is pateiktu, mokinsiu mazyli, koki eilerastuka apie SENELI (labai juokingai pasako)

RUDUO

Skrenda gervės, skrenda žąsys...
Liūdi pievos be gėlių.
Eina broliai, eina sesės
Į mokyklą takeliu.

Lėkit paukščiai! Susitiksim.
Kai sugrįšit po žiemos. -
Niekad niekad nepaliksim
Mes tėvynės mylimos.

***

RUDENĖLIS PUOŠIASI

Gelsta medžiai, vysta gėlės,
Paukščiai skristi ruošiasi,
O senelis rudenėlis
Aukso lapais puošiasi.

Ugniaspalvį
Margaspalvį
Aukso rūbą siūdosi,
Net varnėnai
Pramuštgalviai
Pažiūrėti grūdasi.

Ko šalna iš pykčio bąla,
Kad senelis puošiasi?
Juk į derliaus karnavalą
Rudenėlis ruošiasi.

***

RIEŠUTĖLIAI

Ankstų rytą atsikėlei -
Kaip puiku! Kaip puiku!
Kybur vybur riešutėliai
Ant šakų, ant šakų...

Bėga slepiasi šešėliai
Už miškų, už miškų...
Kybur vybur riešutėliai
Ant šakų, ant šakų...

Kevalėlį tu praskėlei
Dantuku, dantuku...
Kybur vybur riešutėliai
Ant šakų, ant šakų!

***

SPALIS

Vėlai saulutė kėlės
Ir leidosi anksčiau.
Atėjo rudenėlis,
O aš ir nemačiau...

Atsikeliu iš ryto,
Žiūriu - šalna jau čia!
Kad niekas nematytų,
Ji vaikščioja nakčia.

/Kostas Kubilinskas/

VASAROS PALYDOS

Dar šoka drugeliai baletą
Ant pilko stirniuko ragų.
Pro lengvą ūkų violetą
Dar skamba gitaros žiogų.

Bitelės į avilį skuba, -
Pilni kibirėliai medaus.
Tik beržas pasikeitė rūbą, -
Negirdi paukštelio skardaus.

Padangėje gandras nesklando -
Išvaikščiojo pievas žalias.
Dalgelę šiaurys pagalando -
Šienaus vasarėlės gėles.

Rausvais epušėlių lapeliais
Sumirgo šaltinių vanduo.
Skambėdamas kriaušių varpeliais
Ateina geltonas ruduo.

***

RUDENĖLIS

Neša vėjas į pietus
Debesėlio baltą salą.
Baigės deimanto lietus,
Sidabru žolytė bąla.

Vasarėlės kilimuos
Naktimis šalnelė miega,
O kalneliuos tolimuos
Ledinukai mala sniegą.

Ak, negąsdinkit sniegu,
Sustabdykite malūną.
Mano manymu, tegu
Rudenėlis dar pabūna.

***

GELTONA MUZIKĖLĖ

Į tolimą kelionę
Paukšteliai pasikėlė.
Suvirpo medžių lapai -
Geltona muzikėlė.

Sugrįšiu iš mokyklos,
Priglusiu prie kaštono,
Sudėsiu dainužėlę
Iš ilgesio geltono.

***

AUKSINIAI PINIGĖLIAI

Pilko vėjo pakylėta
Skrido paukštė ir sukliko.
Baigės vasara gėlėta, -
Graudų ilgesį paliko.

Ak tu šalna!..
Lapo žalio
Panorėjai ir nugėlei.
Visą rytą nuo berželio
Krinta aukso pinigėliai.

Šnara saulėje įkaitę:
Padėkok! Ir aš dėkoju
Už auksinę pasakaitę,
Prie baltų berželio kojų.

***

VORŲ VALTELĖS

Nuraudo žilvitis pasviręs, -
Keisti rudenėlio kerai, -
Sidabro valtelėmis irias
Muselių piratai vorai.

Saulutė įkaitina dieną,
Nušvinta geltona giria.
Pagauna vėjelis kiekvieną
Valtelę ir supa ore.

Sidabrina virpantį orą,
Pavargsta ir dingsta laukuos,
Palikęs išlepintą vorą
Auksiniuos berželio plaukuos.

***

BITELIŲ MIEGAS
Nurimo sode aviliai.
Diena jau trumpa ir sužvarbus.
Jau miega bitelės giliai,
Sapnuodamos vasaros darbus.

Korių patalėlis kvapus,
Užteks ir medučio, ir vaško.
Tegu sau geltonus lapus
Šiaurys išdykaudamas blaško.

Tegu paryčiais arimus
Ir pievas nubaltina gruodas,
Bitelių miegelis ramus, -
Pripiltas kiekvienas aruodas.

***

ŠALNOS AVELĖ

Kieme žvarbu ir šalta.
Šalna - sena raganė
Šiąnakt avelę baltą
Po mūsų pievas ganė.

Senos šalnos avelė,
Matyt, keista be galo, -
Kur bėgo, ten pievelė
Kaip staltiesė išbalo.

/Martynas Vainilaitis/

VĖJO MALŪNAS

Krito nukrito
Lapai geltoni, -
Žadinki žiemą,
Šalti Šaltoni!

Žadinki žiemą -
Baltą žiemužę, -
Vėjo malūnas
Kaukdamas ūžia.

Kaukdamas ūžia,
Ūžčioja - ūžčios, -
Laukia malimo
Girnos jo tuščios.

Laukia malūnas
Ledo ir sniego, -
Žadinki, šalti,
Žiemą iš miego!

***

KARALIENĖ ŽIEMA

Pažįstame Šalčio gerumą, -
Pasišaukė vėjus kelis,
Pastatė kalnelyje rūmą.
Ne rūmas - tribokštė pilis.

Išbarstė pusnelėmis kiemą
Penkis ar devynis kartus
Ir parvežė seserį Žiemą
Pro balto sidabro vartus.

- Čia nieko tau, sese, nestinga -
Nei ledo, nei šerkšno gėlės...
Nebūk atšiauri ir klastinga, -
Vaikai kaip senelę mylės!

Pakilo Žiemužė į sostą,
Sužvilgo snieguolės šalia.
Ir niekam kol kas nepabosta
Baltosios valdovės galia.

***

PIRMOJI PŪGA

Retai saulutė pasirodo,
Retai išsipina kasas.
Balta pūga už balto sodo
Suvėlė pakeles visas.

Sumaišė pusnį, atsiduso,
Nurūko pagiriu ūma.
Senam sode ant kiškio ūso
Iš džiaugsmo virpa tyluma.

Nedrįsta keltis šaltas vėjas, -
Gulės, atrodo ir gulės...
Sustingo sniegas palengvėjęs
Ant viršūnėlės obelies.

Ramiai susigūžė po langu
Karvelis margu snapeliu.
Ilgai žiūriu į tylų dangų,
Į tylią žemę ir tyliu.

***

LEDO ŽVANGUČIAI

Pūgos užpustė
Lauką ir kelią,
Mėlyną ežero bangą...
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.

Ledo žvangučiai -
Ak, žvangesėlis! -
Lengvas, švelnutis, grynas. -
Kelia pusnelę
Rugio pasėlis,
Pienė, rūta, vėdrynas...

Kelia pusnelę,
Baltąją kelia...
Va, pažiūrėk pro langą, -
Virpina vėjas
Klevo šakelę, -
Ledo žvangučiai žvanga.

***

SNINGA

Ant lauko, ant bėgančio kelio,
Ant žalio zylutės pūkelio,
Ant sodų, miškelių šėmų,
Ant mano ir tavo namų
Nuo ryto lig vakaro sninga.

Nuo ryto lig vakaro sninga.
Atrodo, šiaurys aveles
Į žydras dangaus pieveles
Atvarė ir vilnas jų purto.
Ir va - iš buriuko užburto
Nuo ryto lig vakaro sninga.

***

ŠALČIO NATOS

Kartais, eidamas per sniegą,
Šaltis ima ir užmiega.

Šaltis miega - oras šyla.
Pūgos atlekia per šilą.

Ant ledinio šalčio maišo
Žemę naršo, dangų maišo.

Sumaišytų mus visus,
Bet senelis - krust ūsus.

Leduku užkloja balą,
Ir lauke smagiai pašąla.

***

ŠALČIO MIEGAS

Šaltis mokė šaltukus,
Kaip statyti tiltukus,
Kaip žodelį skiemenuoti
Ir dainelę padainuoti.

- Va, žvirbliukai ant laidų, -
Mūsų natos be klaidų,
O laidai nuo elektrinės -
Mūsų penklinės varinės.

- Prašom, do... Ak, puiku!..
Prašom, re... Kaip smuiku!..
Trečią natą, prašom balsiai...

Ir šaltukai plonabalsiai,
Senio Šalčio giriami,
Uždainavo: - Do-re-mi!..

***

DEVYNI KALNELIAI

Pasišaukėm vėją švelnų,
Ir buvus laukai iš miego.
O dabar po Šalčio delnu -
Devyni kalneliai sniego.

Devyni šiauriniai ūkia -
Devyniais rageliais groja.
Myli Šaltis Žiemą Pūkę -
Devyniom šarmom šarmoja.

/Martynas Vainilaitis/