NAUJIEJI METAI
KAI SENIEJI PASIBAIGIA,
DOVANOJĘ PURIĄ SNAIGĘ.
IR KAI PIRMĄ SAUSIO NAKTĮ,
IMA EGLIŲ ŽVAIGŽDĖS DEGTI,-
DEGA, ŠVIEČIA - ŠVENTĘ SAUGO.
ŽIŪRI, KIEK VAIKAI PAAUGO,-
O PAAUGO-KIEK REIKĖJO.-
TAI LAIKU NAUJI ATĖJO...
/R. SKUČAITĖ/
SNIGO PRISNIGO
SNIGO, PRISNIGO, -NEMATYT TAKELIO.
KAS PAPUOŠ EGLUTĘ VIDURY MIŠKELIO?
STRIKSI KIŠKUTIS PRIE ŽALIOS EGLUTĖS,
KOPŪSTĖLIO LAPĄ SEGA ANT ŠAKUTĖS.
ŠVIEČIA NYKŠTUKAI TAKELIUS ŽIBINTAIS,
O VARPELIAI LEDO PAUKŠČIAMS IŠDALINTI.
SKAMBA PO GIRIĄ,AIDI PO LAUKĄ,
EIKIM PRIE EGLUTĖS, JAU SENELIS LAUKIA...
/R. BOČKIENĖ/
NESULAUKIAU
LAUKIU AŠ KALĖDŲ SENIO. LAUKIU, LAUKIU DOVANŲ.
O SENELIS KOSTI, STENA UŽ MIŠKŲ IR VANDENŲ.
BRENDA JIS PER SNIEGĄ GILŲ, ČIUOŽIA EŽERŲ LEDU.
DAR TOLI - UŽ ŠIMTO MYLIŲ, GIRDŽIU TREPTELI PADU.
O ŠTAI, VA, JAU GALE SODO KYŠTELI BALTA BARZDA.
KLAPTELI VARTUS, ATRODO, BARŠKINA LANGAN LAZDA.
O, NE JIS, TAI ŽAIDŽIA VĖJAS, ŽAIDŽIA SNAIGIŲ SŪKURYS.
KAI SENELIS BUS ATĖJĘS,PAKLEBENS DRĄSIAI DURIS.
EI,SENELI GERADĖJAU, NORIU MIEGO, EIKŠ GREIČIAU...
LAUKDAMAS SAPNUOT PRADĖJAU IR SENELIO NEMAČIAU.
TIKTAI RYTĄ ATSIKĖLĘS(O RETAI TOKIŲ DIENŲ).
ŽIŪRIU-SESERYTEI LĖLĖS, O MAN MAIŠAS DOVANŲ...
/LAIMUTIS B. ŠVALKUS/
LAIŠKAS KALĖDŲ SENELIUI
KALĖDŲ SENELI, GERO TAU KELIO,
DAUG LINKSMŲ, GERŲ DIENŲ.
TAU RAŠAU AŠ ŠĮ LAIŠKELĮ
PRIMENU, KUR GYVENU.
NUVALIAU NUO TAKO SNIEGĄ.
NE BĖDA, JEI NAKTĮ SNIGS...
MANO SARGIS - JIS NEMIEGA
PRIE VARTELIŲ PASITIKS.
KLAIDŽIOTI ILGAI NEVERTA,
MAIŠAS, AIŠKU, KAD SUNKUS.
APLANKYK MANE IŠ KARTO,
O VĖLIAU - KITUS VAIKUS...
Lig tai šio eilėraštuko nebuvo, ypač pernai jis tiko:
SENELIO RŪPESČIAI
Jau Kalėdos prasidėjo,
Visi ruoštis nuskubėjo.
Atsibudo Senis Šaltis
Ir pradėjo garsiai bartis:
- Kelkitės visi miegaliai,
Šitaip tęstis nebegali!
Jūs, nykštukai du,
Eikit krauti dovanų!
Tu, elneli didžiaragi,
Bėki ruoštis karnavalui.
Nėra sniego! Tai bėda!-
Reikės skristi raketa.
Kurgi mano mobilus?
Užsakysiu bilietus!
Visus reikalus sutvarkęs,
Senis Šaltis liovės bartis.
Šitas manau tiktų patiems mažiausiems
Šalta balta, daug pėdų
Kiškiai stryksi...
Šalta balta, daug pėdų
Lapė slenka...
Šalta balta, daug pėdų
Meškos lapsi rudu-du.
Šalta balta, daug pėdų...
Tai Senelis, tai Senelis,-
Pilnas maišas dovanų!
Žiemos šventė
Baltas zuikis po egle
Šoka polką su lape.
Balto miško meškinai
Strypinėja dyvinai...
Visur balta, visur šalta-
Eglė apsivilko paltą.
Baltutėliais kailiniais
Pasipuošęsmišks žais...
Alkana tiktai zylutė
Atskubėjo pas Daivutę-
Paklebens į jos duris,
Pusrytėlių paprašys.
Ir darbštuolis Aivariukas
Vikriai po kiemelį sukas:
Trupinėlių beria saują
Ir linksmai namo keliauja.
Malonu tik tąsyk švęsti,
Kai nereikia alkio kęsti.
Balta pasaka
Pasigavęs baltą žirgą,
Aš baltais laukais nujojau-
Anei kelio, nei takelio
Nemačiau ir nežinojau.
O baltam pusnynų žvilgsny
Tūkstančiai saulučių mirga.
Baltas žirgas- vėjo mirksnis
Seka pasaką man ilgą.
Seka pasaką man baltą-
Žemei žiemą, sako, šalta.
Bet gera vaikų širdis
Ją sušildys lyg ugnis.
/A. Vyšniauskienė-Miltenienė/
Kalėdų rytą po egle
surasim mes dovanėles
Kalėdų senis aplankyt
galetų mus kiekvieną ryt.
dar vienas:
Visą naktį pūtė vėjas,
nešė sniegą niekadėjas.
Užvertė visas lomas,
kaip žvėreliai kelią ras,
bet pro debesų kamputį
pažvelgė skaisti saulutė.
Žvilgsniu žemę glamonėjo
ir ištirpo turtai vėjo