Parasiau, bet supratau, kad zodyje "teciu" kirtis kitur
Gal kas mokat ar bent autorių žinot-niekaip neprisimenu,nors užmušk 
Beveik visą eilėraštį moku o 1 ar 2stulpelių trūksta ir nė iš vietos
Eilėr.toks:
Krinta lapas uosio,
krinta lapas klevo,
Dėdė rudenėlis
Žemėn atkeliavo.
Purto jis berželį,
purto jis žilvitį,
o pro jo kepurę
saulės nematyti
O toliau?
Beveik visą eilėraštį moku o 1 ar 2stulpelių trūksta ir nė iš vietos Eilėr.toks:
Krinta lapas uosio,
krinta lapas klevo,
Dėdė rudenėlis
Žemėn atkeliavo.
Purto jis berželį,
purto jis žilvitį,
o pro jo kepurę
saulės nematyti
O toliau?
Šokit lapai uosio, šokit lapai klevo,
Dėdė rudenelis žemėn atkeliavo.
Čia google randa delfi kažkokiam komentare, nežinau, ar tikrai taip ir turi būt.
Dėdė rudenelis žemėn atkeliavo.
Čia google randa delfi kažkokiam komentare, nežinau, ar tikrai taip ir turi būt.
Taip, bet dar ne visas ten gal kokie 5stulpeliai
Ėjom per miškelį
dzibu dzibu dzibu
pilnos...???
ten gal kokie 5stulpeliai Ėjom per miškelį
dzibu dzibu dzibu
pilnos...???
pilnos pintineles,riesutu ir grybu...
QUOTE(Pingvinukas @ 2008 09 16, 08:36)
MAŽOS MAŠINĖLĖS
Mažos mašinėlės man labai patinka,
Aš norėčiau būti joms už šeimininką.
Įrengčiau seniausių mašinų garažą,
Sau pasidaryčiau mašinėlę mažą.
Dzin-dzin, aš sustoju.
Lai skirias minia!
Dzin-dzin, vaikeliai,
Ateikit greičiau pas mane.
Kai aš važinėčiau, varpelis skambėtų,
Visi pavyduoliai iš baimės drebėtų.
Visi įsigeistų mažų mašinėlių
Raudonu stogeliu ir su skambalėliu!
/Sigitas Geda/
Mažos mašinėlės man labai patinka,
Aš norėčiau būti joms už šeimininką.
Įrengčiau seniausių mašinų garažą,
Sau pasidaryčiau mašinėlę mažą.
Dzin-dzin, aš sustoju.
Lai skirias minia!
Dzin-dzin, vaikeliai,
Ateikit greičiau pas mane.
Kai aš važinėčiau, varpelis skambėtų,
Visi pavyduoliai iš baimės drebėtų.
Visi įsigeistų mažų mašinėlių
Raudonu stogeliu ir su skambalėliu!
/Sigitas Geda/
neseniai prisiminiau sita dainele
taip dukrai patiko, bet va sudetinga viska ismokti, kaip eilerasti
QUOTE(paola @ 2008 09 26, 13:20)
Neradau nei vieno eilėraštuko apie dobiliukus
nejaugi niekas nemoka? ten dar yra apie sparnus ir gėrybes
ten dar yra apie sparnus ir gėrybes
K. Kubilinskas
GOBŠĖ
Oi, godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi !
Vos išbėgs tiktai kieman:
-Viskas mano ! viskas man !
Tėtis obuoliį parneš..
Pusę jai pasiūliau aš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
Kaip baisu!
Kai iš darbo grįždama,
Kriaušę parnešė mama,
Pusę jai pasiūliau aš..
-Ne! -tuoj gobšė nusigęš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
kaip baisu!
Oi godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi!
Ir todėl tu paklausyk,
Kas nutiko vienąsyk!
Girdi gobšė kad diena,
Kad saulutė dyvina
Lygiai šildanti visus.-
Ir pavydas toks baisus
Gobšę apėmė slapta:
Ne! Saulutė apskrita
turi šildyti tik ją,
Pakabinta troboje.
Kartą žaidė ji kieme.
Žiūri- ritasi žeme
rausvas saulės kauolys
Kaip didžiulis obuolys..
Ir, palikusi vaikus,
Dumia gobšė per laukus:
Ji saulutę nuraškys
Ir jai šviesti įsakys
Tik jos-gobšės troboje,
Aukštoje palubėje.
Bėga gobšė vakare.
Priešais mėlyna giria.
Gobšė girion vis gilyn,
Saulė rieda vis tolyn..
Iš pavydo
Gobšė čia
Pasiklydo,
Ir nakčia
Ji iš girios
Nebylios
Ieško kelio
Atgalios.
O aplink-
Labai tamsu,
O aplink
Labai baisu:
Pasiklydusi godi
Žliumbia gobšė pavydi...
Ir pernakt drebėjo ji,
Ir pernakt kalbėjo ji,
Jei lig ryto prasėdės,
Niekam ji nepavydės
Kriaušių anei obuolių,
Nei saulutės spindulių.
Saulė nušvietė takus.
Gryžo gobšė par miškus.
Gryžus gobšė pavydi
Nebebus daugiau godi,
Nes pamokė ją tamsa
Štai ir pasaka visa.
GOBŠĖ
Oi, godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi !
Vos išbėgs tiktai kieman:
-Viskas mano ! viskas man !
Tėtis obuoliį parneš..
Pusę jai pasiūliau aš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
Kaip baisu!
Kai iš darbo grįždama,
Kriaušę parnešė mama,
Pusę jai pasiūliau aš..
-Ne! -tuoj gobšė nusigęš.
-Visą!- klykia
Ji balsu.
Pamanykit,
kaip baisu!
Oi godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi!
Ir todėl tu paklausyk,
Kas nutiko vienąsyk!
Girdi gobšė kad diena,
Kad saulutė dyvina
Lygiai šildanti visus.-
Ir pavydas toks baisus
Gobšę apėmė slapta:
Ne! Saulutė apskrita
turi šildyti tik ją,
Pakabinta troboje.
Kartą žaidė ji kieme.
Žiūri- ritasi žeme
rausvas saulės kauolys
Kaip didžiulis obuolys..
Ir, palikusi vaikus,
Dumia gobšė per laukus:
Ji saulutę nuraškys
Ir jai šviesti įsakys
Tik jos-gobšės troboje,
Aukštoje palubėje.
Bėga gobšė vakare.
Priešais mėlyna giria.
Gobšė girion vis gilyn,
Saulė rieda vis tolyn..
Iš pavydo
Gobšė čia
Pasiklydo,
Ir nakčia
Ji iš girios
Nebylios
Ieško kelio
Atgalios.
O aplink-
Labai tamsu,
O aplink
Labai baisu:
Pasiklydusi godi
Žliumbia gobšė pavydi...
Ir pernakt drebėjo ji,
Ir pernakt kalbėjo ji,
Jei lig ryto prasėdės,
Niekam ji nepavydės
Kriaušių anei obuolių,
Nei saulutės spindulių.
Saulė nušvietė takus.
Gryžo gobšė par miškus.
Gryžus gobšė pavydi
Nebebus daugiau godi,
Nes pamokė ją tamsa
Štai ir pasaka visa.
Gaila, bet ir as pas save nieko apie DOBILA neradau
