Dainelės, žaidimai, eilėraštukai

gal čia tas eilėraštukas kur katinėlis sudaužo ąsotėlį.. Deja nepamenu, nors rodos visai neseniai kažkur skaičiau.

Barė ponas katinėlį
Kam sudaužė ąsotėlį
Katinėli nu nu nu,
Tave mušti ketinu!
is day.lt
Sitas?
Tik cia balionelio nera

Sveikutes, niekaip nerandu zodziu su rugsejo 1-aja vaikuciams lankantiems darzely , juk ten irgi prasideda galima sakyti mokslo metai.. Gal kas nors kazka panasaus girdejote?

Vaikiško delno ištiestu žiedu
Padvelkė vėsus vėjas.
Skamba varpelių nerimu mielu
Mūsų visi rugsėjai.
Vaikystės akys – saulei riedėti
Gėrio ir meilės sėjai.
Jų sutikti ir jų išlydėti
Mūsų visi rugsėjai.
Vaikystės soduos lengva kvėpuoti,
Tik sieloj nerimo vėjas...
Vieną tik širdį gali jai duoti,
Mūsų visi rugsėjai.

* * *

Šįryt tave dar mažą mažutėlį
Už rankos į darželį atvedė mama
Nuo šios dienos tau rūpestėliai prasidėjo
Jų vis daugės ir niekad nebebus jau pabaiga...

* * *

Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.

* * *

Ir vėl rugsėjis mums šviesą sėja.
Vieni užaugo, ateis kiti.
O mes vis skubam ir nesuspėjam
Užaugti patys savoj širdy.
O mes vis skubam dalinti šviesą,
Vaikystės laimę ir svajones.
Žinau išeisit, o mes tikėsim –
Nėra šventesnio mylėt tave.

Oi kaip didelis aciu uz eilerastukus

Eilėraštukai

Aciu

Labai gražios eilės Gal žinote autorių?

Nežinau


Dar keli linksmi eilėraštukai nors ir ne į temą

Asiliukas

Kantriai kaukši kanopėlės
Akmenuotu takeliu...
Aš – tik mažas asilėlis,
Bet panešti daug galiu.

Ir nesu aš toks kvailutis –
Viską puikiai suprantu!
Užsispyręs? Gal truputį.
Vos ne vos daugiau nei tu!

* * *

Aš lietaus gražiai prašau -
netriukšmauti, kai rašau.
Nebildėk į langines,
jeigu liūdna be manęs.
Aš patarčiau tau brolyti -
netriukšmaut, o kantriai lyti.

* * *

MAMYTE ( berniukams)

Mama geriausia ir gražiausia,
Bet aš nebūsiu juk mama.
Tada, kai didelis užaugsiu,
Aš būsiu mamai parama.

Pagausiu upėj aukso žuvį,
Priskinsiu pievoje gėlių.
Tegu mama nustebus žiūri
Kiek daug aš moku ir galiu.

Bet vėl mama parėjus baras –
Indus suplauti pamiršau,
Nežino ji, kad būsiu geras,
Tik reikia dar šiek tiek paaugt.

* * *

MAMYTE

Duok man, mama, savo ašarėlę.
Pasodinsiu ją po langeliu.
Pasodinsiu, užauginsiu gėlę
Skaistesniu už saulę žiedeliu.

Nebaugins jos nei kaitra, nei speigas,
Nebijos ji peilio ašmenų,
Supsis žiede jos mažutis vaikas,
Užliūliuotas motinos dainų.

Mamyte, būsiu tau gražiausias medis.
Pašildyk saulėmis akių.
Tau gera bus po manimi ilsėtis,
Ir bus mums gera ir ramu.

* * *

MAMYTE

Tau, mamyte, ryto saulė
Uždega šviesas anksti.
Vos prašvitus laša saujon
Saulės spinduliai karšti.

Tau, mamyte, pievų gėlę
Vėjas glosto sparneliu.
Čiulba rytą vyturėliai,
Virš miškų, laukų žalių.

Tau, mamyte, skamba gojai,
Mirga pievų žaluma.
Tau kasrytą aš dainuoju:
- Būk laiminga, būk linksma.

Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja –
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.

* * *

Labanakt

Vakarais lovon netyčia
Vis guluosi su zuikyčiu.
Prisispaudžiam viens prie kito
Ir išmiegam ligi ryto.

EILĖRAŠTUKAI

Gal jau ir buvo....

SIDABRO LIETUS

Pasuko vakar į pietus
Voriukai su kuprinėm, -
Atbėgo rudenio lietus
Kojelėm sidabrinėm.
Išbraidė pievų upelius,
Kurie lėtai garavo,
Anksti pasėtus rugelius
Gražiai pasidabravo.
Po to užkėlė kojeles
Ant mano skėčio margo
Ir šoko, trypė į valias,
Bešokdamas pavargo.
Pavargo - nusliuogė skėčiu
Ir, prašom patikėti,
Nubėgo ilgu takučiu,
Pamatęs kitą skėtį.

M. Vainilaitis

Sveikos, gal žinot kokį nors lengvą ir paprastą eilėraštuką apie Lietuvą?

Daržely bus teminė savaitė ir liepė kokį nors išmokti.