Laba, o gal turite eilerastuka
100 zuikiu susirinko,
net zalia girele linko.....
ACIU
QUOTE(Briliantas @ 2007 12 11, 16:52)
Laba, o gal turite eilerastuka
100 zuikiu susirinko,
net zalia girele linko.....
ACIU
100 zuikiu susirinko,
net zalia girele linko.....
ACIU
ZUIKIŲ MOKYKLA
Šimtas zuikių susirinko,
Net žalia girelė linko.
Pakalbėję pasitarę,
Jie mokyklą atidarė.
Ir zuikienė nuo Vyžūnų,
Leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė prausė
Ilgaūsį, ilgaausį.
Siuvo kelnes ir liemenę,
O liemenėje kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo
Ir mokyklon palydėjo.
Jis kuprinę ant pečių ir nurūko takučiu.
Bėga zuikis, žydi gėlės, čiulba ulba volungėlės.
Argi oras ne puikus? Bėgtum lėktum į laukus!
Neviliokit, nevalia! Ir nukūrė pievele.
Pabėgėjęs atsidusta. Mato didelį kopūstą.
Oi, broleli ilgausi, kaip gi tu nevalgęs būsi?
Zuikis lapą nusilaužė, nusilaužė ir sugraužė.
Prisivalgęs zuikis sėdi... Gera būtų pailsėti...
Ir zuikutis mikliai dumia pamiegoti į pakrūmę.
Šildė, kaitino saulutė, o pavėsy zuikis pūtė.
Zuikis Puikis tol miegojo, kol Sargiukas nesulojo.
Zuikis - strykt, akis pramerkė ir pamatė piktą Sargį.
Zuikis spruko nuo Sargiuko ir kaip rūko, taip nurūko.
Pabėgėjęs dar truputį, mato, atslenka laputė.
Sveikas, Zuiki, kur bėgioji? Gal pašoksim klumpakojį?
Neturiu aš laiko, sese, nes einu į pirmą klasę.
Valandėlę patrepsėsi ir į klasę dar suspėsi!
Lape snape, nevilioki! Ar tu moki zuikių šokį?
Šen, zuikuti, mes pašoksim, patrepsėsim ir išmoksim!
Tebūnie, kaip tu sakai! Gal pažaisim neilgai?..
Pasikvietę senį ežį, griežt armonika paprašė.
Juodas varnas dūdą pūtė, smuiką čirpino lakštutė.
Pilkas vilkas būgną mušė net giružė ošė ūžė.
Zuikis šoko, ūsą raitė. Šoko trypė laputaitė.
Šoko trypė op op op! Mato saulė vakarop!
Dūmė zuikis iš lankos, neišmokęs pamokos.
Kitą rytą jis pirmasis jau sukiojasi prie klasės.
Pamokas išmokę puikiai susirinko klasėj zuikiai.
Sėdi klasėje po du, rašo zuikiai be klaidų.
Susigūžęs zuikis sėdi: gal nekvies atsakinėti?..
Jis kamputy susiriečia. Mokytojas jį pakviečia:
Paskaityki, ilgaausi, apie žvirblį ir kaliausę!
Zuikis Puikis net iškaito, kad knygelės nepaskaito...
Visą dieną vakar šoko ir skaityti neišmoko.
Zuiki Puiki skeltanosi, pasimokyk - tai žinosi!
Mokytojas raito, suka Zuikiui Puikiui dvejetuką.
Zuikis žiūri į dienyną ir galvelę panarina.
Sėda jis į savo vietą, ašarėlė ūsais rieda.
Daug zuikučių, daug mažų, juokias: "Zuiki, negražu!"
Zuikis Puikis bus kitoks - nesimokęs jis nešoks.
Bus patenkintas tėtukas Zuikio Puikio dešimtukais.
Zuikių klasėj aš lankiausi ir mačiau ten ilgaausį.
Zuikis mokosi gerai. Pasakyk, kaip tu darai?
/E. Mieželaitis/
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 11 30, 13:44)
SENELĖS PASAKA
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 12 11, 16:17)
Labai ačiū už šiuos eilėraštukus, jau senai savo vaikiui ieškojau
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 12 11, 17:17)
ZUIKIŲ MOKYKLA
Šimtas zuikių susirinko,
Net žalia girelė linko.
Pakalbėję pasitarę,
Jie mokyklą atidarė.
Ir zuikienė nuo Vyžūnų,
Leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė prausė
Ilgaūsį, ilgaausį.
Siuvo kelnes ir liemenę,
O liemenėje kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo
Ir mokyklon palydėjo.
Jis kuprinę ant pečių ir nurūko takučiu.
Bėga zuikis, žydi gėlės, čiulba ulba volungėlės.
Argi oras ne puikus? Bėgtum lėktum į laukus!
Neviliokit, nevalia! Ir nukūrė pievele.
Pabėgėjęs atsidusta. Mato didelį kopūstą.
Oi, broleli ilgausi, kaip gi tu nevalgęs būsi?
Zuikis lapą nusilaužė, nusilaužė ir sugraužė.
Prisivalgęs zuikis sėdi... Gera būtų pailsėti...
Ir zuikutis mikliai dumia pamiegoti į pakrūmę.
Šildė, kaitino saulutė, o pavėsy zuikis pūtė.
Zuikis Puikis tol miegojo, kol Sargiukas nesulojo.
Zuikis - strykt, akis pramerkė ir pamatė piktą Sargį.
Zuikis spruko nuo Sargiuko ir kaip rūko, taip nurūko.
Pabėgėjęs dar truputį, mato, atslenka laputė.
Sveikas, Zuiki, kur bėgioji? Gal pašoksim klumpakojį?
Neturiu aš laiko, sese, nes einu į pirmą klasę.
Valandėlę patrepsėsi ir į klasę dar suspėsi!
Lape snape, nevilioki! Ar tu moki zuikių šokį?
Šen, zuikuti, mes pašoksim, patrepsėsim ir išmoksim!
Tebūnie, kaip tu sakai! Gal pažaisim neilgai?..
Pasikvietę senį ežį, griežt armonika paprašė.
Juodas varnas dūdą pūtė, smuiką čirpino lakštutė.
Pilkas vilkas būgną mušė net giružė ošė ūžė.
Zuikis šoko, ūsą raitė. Šoko trypė laputaitė.
Šoko trypė op op op! Mato saulė vakarop!
Dūmė zuikis iš lankos, neišmokęs pamokos.
Kitą rytą jis pirmasis jau sukiojasi prie klasės.
Pamokas išmokę puikiai susirinko klasėj zuikiai.
Sėdi klasėje po du, rašo zuikiai be klaidų.
Susigūžęs zuikis sėdi: gal nekvies atsakinėti?..
Jis kamputy susiriečia. Mokytojas jį pakviečia:
Paskaityki, ilgaausi, apie žvirblį ir kaliausę!
Zuikis Puikis net iškaito, kad knygelės nepaskaito...
Visą dieną vakar šoko ir skaityti neišmoko.
Zuiki Puiki skeltanosi, pasimokyk - tai žinosi!
Mokytojas raito, suka Zuikiui Puikiui dvejetuką.
Zuikis žiūri į dienyną ir galvelę panarina.
Sėda jis į savo vietą, ašarėlė ūsais rieda.
Daug zuikučių, daug mažų, juokias: "Zuiki, negražu!"
Zuikis Puikis bus kitoks - nesimokęs jis nešoks.
Bus patenkintas tėtukas Zuikio Puikio dešimtukais.
Zuikių klasėj aš lankiausi ir mačiau ten ilgaausį.
Zuikis mokosi gerai. Pasakyk, kaip tu darai?
/E. Mieželaitis/
Šimtas zuikių susirinko,
Net žalia girelė linko.
Pakalbėję pasitarę,
Jie mokyklą atidarė.
Ir zuikienė nuo Vyžūnų,
Leido mokslan savo sūnų.
Zuikė triūsė, maudė prausė
Ilgaūsį, ilgaausį.
Siuvo kelnes ir liemenę,
O liemenėje kišenę.
Kepuraitę jam uždėjo
Ir mokyklon palydėjo.
Jis kuprinę ant pečių ir nurūko takučiu.
Bėga zuikis, žydi gėlės, čiulba ulba volungėlės.
Argi oras ne puikus? Bėgtum lėktum į laukus!
Neviliokit, nevalia! Ir nukūrė pievele.
Pabėgėjęs atsidusta. Mato didelį kopūstą.
Oi, broleli ilgausi, kaip gi tu nevalgęs būsi?
Zuikis lapą nusilaužė, nusilaužė ir sugraužė.
Prisivalgęs zuikis sėdi... Gera būtų pailsėti...
Ir zuikutis mikliai dumia pamiegoti į pakrūmę.
Šildė, kaitino saulutė, o pavėsy zuikis pūtė.
Zuikis Puikis tol miegojo, kol Sargiukas nesulojo.
Zuikis - strykt, akis pramerkė ir pamatė piktą Sargį.
Zuikis spruko nuo Sargiuko ir kaip rūko, taip nurūko.
Pabėgėjęs dar truputį, mato, atslenka laputė.
Sveikas, Zuiki, kur bėgioji? Gal pašoksim klumpakojį?
Neturiu aš laiko, sese, nes einu į pirmą klasę.
Valandėlę patrepsėsi ir į klasę dar suspėsi!
Lape snape, nevilioki! Ar tu moki zuikių šokį?
Šen, zuikuti, mes pašoksim, patrepsėsim ir išmoksim!
Tebūnie, kaip tu sakai! Gal pažaisim neilgai?..
Pasikvietę senį ežį, griežt armonika paprašė.
Juodas varnas dūdą pūtė, smuiką čirpino lakštutė.
Pilkas vilkas būgną mušė net giružė ošė ūžė.
Zuikis šoko, ūsą raitė. Šoko trypė laputaitė.
Šoko trypė op op op! Mato saulė vakarop!
Dūmė zuikis iš lankos, neišmokęs pamokos.
Kitą rytą jis pirmasis jau sukiojasi prie klasės.
Pamokas išmokę puikiai susirinko klasėj zuikiai.
Sėdi klasėje po du, rašo zuikiai be klaidų.
Susigūžęs zuikis sėdi: gal nekvies atsakinėti?..
Jis kamputy susiriečia. Mokytojas jį pakviečia:
Paskaityki, ilgaausi, apie žvirblį ir kaliausę!
Zuikis Puikis net iškaito, kad knygelės nepaskaito...
Visą dieną vakar šoko ir skaityti neišmoko.
Zuiki Puiki skeltanosi, pasimokyk - tai žinosi!
Mokytojas raito, suka Zuikiui Puikiui dvejetuką.
Zuikis žiūri į dienyną ir galvelę panarina.
Sėda jis į savo vietą, ašarėlė ūsais rieda.
Daug zuikučių, daug mažų, juokias: "Zuiki, negražu!"
Zuikis Puikis bus kitoks - nesimokęs jis nešoks.
Bus patenkintas tėtukas Zuikio Puikio dešimtukais.
Zuikių klasėj aš lankiausi ir mačiau ten ilgaausį.
Zuikis mokosi gerai. Pasakyk, kaip tu darai?
/E. Mieželaitis/
ACIU
SENELIO DOVANOS
Ar lauki mano dovanų?
Tuojau sulauksi! -
Ateinu!
Jei pasitiksi - pasitik.
Jei lenks į miegą,
Tai užmik.
Žinau visų vaikų vardus,
Visas duris,
Visus vartus.
Jei reikės - įeisiu ir per sienas.
Be dovanų
Neliks nė vienas!
/Ramutė Skučaitė/
Ar lauki mano dovanų?
Tuojau sulauksi! -
Ateinu!
Jei pasitiksi - pasitik.
Jei lenks į miegą,
Tai užmik.
Žinau visų vaikų vardus,
Visas duris,
Visus vartus.
Jei reikės - įeisiu ir per sienas.
Be dovanų
Neliks nė vienas!
/Ramutė Skučaitė/
VAKARAS
Štai jums vakaras žiemos.
Jis ieškojo šilumos.
Patyliukais akeliavo
Pasišiaušęs nuo šarmos.
Kai tarpuvarčiuos senuos
Žydros pūgos aimanuos,
Jo minkštų pūkuotų žingsnių
Negirdėsite kiemuos.
Štai jums vakaras žiemos.
Pasiilgęs šilumos,
Jis atėjo ir sutirpo
Prijuostėlėje mamos.
/Violeta Palčinskaitė/
Štai jums vakaras žiemos.
Jis ieškojo šilumos.
Patyliukais akeliavo
Pasišiaušęs nuo šarmos.
Kai tarpuvarčiuos senuos
Žydros pūgos aimanuos,
Jo minkštų pūkuotų žingsnių
Negirdėsite kiemuos.
Štai jums vakaras žiemos.
Pasiilgęs šilumos,
Jis atėjo ir sutirpo
Prijuostėlėje mamos.
/Violeta Palčinskaitė/
ŽIEMOS VAIKAI
Ant kelmų susėdę tarės
Gruodis, sausis ir vasaris.
Mes visi žiemos vaikai,
Ir visų balti plaukai.
Mus visus žiema išmokė
Šokti baltą snaigių šokį.
Tai ir šokim trypkim broliai,
Kol nukris žvaigždžių karoliai.
Pasikvietę snaigių pulką
Šoka broliai, sniegas dulka.
Juos po vieną glausdama
Šypsos motina žiema.
/Zita Gaižauskaitė/
Ant kelmų susėdę tarės
Gruodis, sausis ir vasaris.
Mes visi žiemos vaikai,
Ir visų balti plaukai.
Mus visus žiema išmokė
Šokti baltą snaigių šokį.
Tai ir šokim trypkim broliai,
Kol nukris žvaigždžių karoliai.
Pasikvietę snaigių pulką
Šoka broliai, sniegas dulka.
Juos po vieną glausdama
Šypsos motina žiema.
/Zita Gaižauskaitė/
Pingvinuk, kokia puiki Tavo eilėraštukų dėžutė. Kada gi tiek sukaupei?
Papildyta:
Šitas eilėraštukas mano topinis. Jį labai mėgsta vaikai darželyje atlikti su judesiais. Judesius pati sugalvoju.
Papildyta:
QUOTE(Isida @ 2007 11 26, 13:38)
Labai norisi pasidalinti su jumis savo vaikystės eilėraštuku, kurį nuolat deklamuodavo mama. 
Gal kam patiks... Savo kleckui dažnai jį deklamuoju.
Pastačiau aš gražų namą,
Nei per aukštą, nei per žemą,
Nei per trumpą, nei per ilgą,
Du langai iš tolo žvilga.
Kaminas iš tolo šviečia,
Durys eit į vidų kviečia,
O viduje koks gražumas,
Kambarėlių koks didumas.
Telpa stalas, telpa kėdės,
Ant kėdės šuniukas sėdi,
Tik netelpa uodegytė,
Kur ją dėt ir ką daryti
Gal kam patiks... Savo kleckui dažnai jį deklamuoju.Pastačiau aš gražų namą,
Nei per aukštą, nei per žemą,
Nei per trumpą, nei per ilgą,
Du langai iš tolo žvilga.
Kaminas iš tolo šviečia,
Durys eit į vidų kviečia,
O viduje koks gražumas,
Kambarėlių koks didumas.
Telpa stalas, telpa kėdės,
Ant kėdės šuniukas sėdi,
Tik netelpa uodegytė,
Kur ją dėt ir ką daryti
Šitas eilėraštukas mano topinis. Jį labai mėgsta vaikai darželyje atlikti su judesiais. Judesius pati sugalvoju.
Labai reikia kažko gražaus apie senelius (ne kalėdinius, o tikrus,,,)
QUOTE(Žemaika @ 2007 12 17, 01:10)
Ačiū
Vis dar kaupiu Turiu nemažai knygų senų Ir naujų QUOTE(Liagushka @ 2007 12 17, 01:40)
Apie močiutę
Kiek pasaulyje vaikučių,
Tiek juos mylinčių močiučių.
Bet aš štai ką jums sakau -
Jos ne tokios kaip seniau!
Skuba, bėga kaip ir mamos,
Nori būti gražios damos.
Nenešioja jos skarelių,
Ir sijonai iki kelių.
Sušukuoti jų plaukai,
Kartais net ilgi nagai.
Visos jos labai skirtingos,
Bet kažkuo vis ypatingos:
Vienos gydo mums dantukus,
Kitos siūna drabužiukus.
Dar jos rašo mums knygas
Ir linksmiausias daineles.
Jos mokyklose mokina,
Pačios mokytis ketina.
Kartais stato mums namus,
Braižo tiltus ir kelius.
Dar jos dėdėms vadovauja,
Po pasaulį net keliauja
Taip, pasikeitė močiutės -
Be prijuostės, be skarutės.
Viena liko iš anksčiau -
Myli mus kaip ir seniau.
SENELIO KALBA
Senelis eina pamažu.
Senelis kalba - man gražu.
Kalba kalbelė prakilni.
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Senelį myliu ir gerbiu.
/Martynas Vainilaitis/
Ačiū, pingvinukui, už tokią gerą temą. Man labai padėjo tavo pasiūlyti eilėraštukai. Kažkada, kai sūnus buvo mažiukas, mokėmės eilėraštuką, bet viso neprisimenu. Gal tu žinai ?
Ateis Kalėdos, Kūčios
Varpeliai suskambės.
Namie žalia eglutė,
Senelis atskubės
Ir dovanų maišelį po eglute padės.
Ateis Kalėdos, Kūčios
Varpeliai suskambės.
Namie žalia eglutė,
Senelis atskubės
Ir dovanų maišelį po eglute padės.
