Dainelės, žaidimai, eilėraštukai

kiek graziu eilerastuku!

SENELIO KALBA

Senelis eina pamažu.
Senelis kalba - man gražu.
Kalba kalbelė prakilni.
Žodelių muzika švelni.
Nešauks, nerėks balsu žvarbiu.
Senelį myliu ir gerbiu.

/Martynas Vainilaitis/

SPALVOTI NYKŠTUKAI

Kadaise šile,
Šile po egle
Gyveno nykštukai –
Nykštukai pykštukai –
Nykštukas raudonas,
Nykštukė žalia.

Nykštukai šile,
Šile po egle,
Sulaukė vaikučių –
Mažų nykštukučių –
Sūnelis raudonas,
Dukrelė žalia.

Ir gera šile,
Šile po egle.
Plevena ugnelė,
Skardena dainelė –
Ugnelė raudona,
Dainelė žalia.

/Martynas Vainilaitis/

oi kaip man jis patikdavo, mama man daznai deklamuodavo

Turiu prasyla gal zinote lopsines toliau teksata:

miki vaikeli brangus sutemos gaubia laikus....
Miega aveles garde....

taip noriu savo pupai dainuot o teksto nebeatsimenu

Miki, vaikuti brangus, sutemos gaubia laukus,
Rimsta ėriukai garde, tyla bitelės sode.
Mėnuo įkopęs dangun žvelgia pro langą vidun.
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Viskas nutilo pily, skęsta ramiam snauduly,
Niekas nevaikšto čionai, nekrebžda pelės seniai.
Tuščia virtuvėj, rūsy, žmonės sumigo visi.
Nieko, brangus, nebijok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Tu visas džiaugsmas namų, gera čia tau ir ramu,
Šitiek žaislų kambary, šitiek saldainių turi.
Niekas tau jų nepalies, miki, valdove pilies,
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

LOPŠINĖS

aciu tau labai, cia tau nuo musu su dukrele

iskilo kitas klausimelis,o kaip suzinoti kitu daineliu melodija?

Aš šiaip dainuoju be melodijos

na as irgi taip galvojau daryti, bet siaip idomu kaip originaliai skamba

Labai norisi pasidalinti su jumis savo vaikystės eilėraštuku, kurį nuolat deklamuodavo mama. Gal kam patiks... Savo kleckui dažnai jį deklamuoju.

Pastačiau aš gražų namą,
Nei per aukštą, nei per žemą,
Nei per trumpą, nei per ilgą,
Du langai iš tolo žvilga.
Kaminas iš tolo šviečia,
Durys eit į vidų kviečia,
O viduje koks gražumas,
Kambarėlių koks didumas.
Telpa stalas, telpa kėdės,
Ant kėdės šuniukas sėdi,
Tik netelpa uodegytė,
Kur ją dėt ir ką daryti…

Gal kuri turite dainelės, kurią berods dainuoja Tele Bim Bam apie musę ? Mano mažoji kai išgirdo, tai daba mamytei tik ir liepia ją dainuot, o aš nemoku . Ten kažkas prasideda taip: gera pas močiutę vasarą pabūti, bet turiu problemą ten gyvena - musė......
Didelis iš anksto ačiū . Ir prašau nesupykti, jei jau tekstas buvo patalpintas, nes tėmelės neseku .

TELE Bim-bam - Musė

Gera pas močiutę vasarą pabūti
Jos gražus namelis prie tvoros darželis
Čia močiutė mano jau seniai gyvena
Mažas kambarėlis ant palangių gėlės

Gera pas močiutę vasarą pabūti
Bet turiu problemą, čia gyvena musė
Musė?
Musė
Musė?
Taip musė.
Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu
Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu

Ant pagalvės sėdi ir galvytę krapšto
O aš turiu gulėti ant lovytės krašto
Lenda prie ausytės man kažką sakyti
O aš miegučio noriu, muse tu man nusibodai

Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu
Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu

Gera pas močiutę vasarą pabūti
Bet turiu problemą, čia gyvena musė
Musė?
Musė
Musė?
Taip musė.
Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu
Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad, nedraugausiu

Mušiu šitą mažą musę,
O kai ją pagausiu
Niekad nedraugausiu

Muse, manęs tu nenervuok!

ŽIEMA

Baltos rogės, baltas žirgas,
Blatos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

- Aš esu šalta žiemužė.
Girdit? Mano pūgos ūžia!
O rogutėse netilpę,
Mano vėtros gatvėj švilpia!

Baltos rogės, baltas žirgas,
Blatos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

- Aš iš šiaurės atskubėjau,
Kur ledynus laižo vėjai,
Kur nuo speigo ledas treška,
Kur gyvena baltos meškos.

Baltos rogės, baltas žirgas,
Blatos pasagos sužvilgo...
Rogėse - balta viešnia.
Kas tokia ji - nežinia!

- Aš dabar pas jus pabūsiu,
Lediniu kvapu papūsiu,
Kai vanduo pavirs į stiklą,
Jus pakviesiu į čiuožyklą!

/Ramutė Skučaitė/

***

TĖVIŠKĖS ŽIEMA

Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.

Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj po rožę.
Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.

Rogėmis nučiuoš žiema
Nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis
Palytės tau mažą delną.

Atveria linksmai duris
Mums namai baltakepuriai.
Čia - tėvynė. Čia - mama.
Čia pro langą žvaigždės žiūri.

/Janina Degutytė/

***

KAM PASISKŲSTI?

Po pusnynais, po giliais
Vasarėlė miega.
O žiema visais keliais
Vis dar veža sniegą.

Negana užpūstė šilą,
Bet ir išdykauja:
Ji ir man už kaklo pila
Šalto sniego saują.

Už apykaklės žiema
Ėmė šaltį pūsti.
Bėgsiu lėksiu verkdama
Mamai pasiskųsti.

Juokias iš manęs sesutė:
- Grįšk atgal į kiemą -
Pasiskųsk verčiau saulutei,
Kad nubaustų žiemą.

Aš sustojau, pagalvojau,
Pagalvojau, pasvarsčiau:
Saulę debesys užklojo.
Pas mamytę bus arčiau.

/Justinas Marcinkevičius/

***

DAINELĖ APIE NAUJAMETINĘ ŽVAIGŽDUTĘ

Spindėki žėrėki,
Žvaigždute šviesi.
Saulužės dukraitė
Tu žemei esi.

Eglutėj pražydai
Lyg žiedas trapus.
Atšiauriosios pūgos
Tavęs neužpūs.

Švieti, šventės džiaugsmą
Visiems nešdama.
Tau aidi gražiausia
Vaikystės daina.

/Aldona Puišytė/

***

RAIDĖS

Ant lygaus baltučio sniego
Daug juodų pėdelių miega.

Kas išrašė sniegelį,
Kas išmynė takelį?

Kur takelis mus veda?
Ką pėdelės mums žada?

Oi prikelkit raideles,
Ant sniegelio - pėdeles!

Jas pabudinę, prikėlę,
Rasit gražią pasakėlę!

/Ramutė Skučaitė/