Gaminam
, bet tikriausiai aš, kaip ir visos kitos - nieko super ypatingo. Tiesiog išmetu iš recepto tuos ingredientus, kurių mažis negali valgyti arba pakeičiu tuom, ką gali. Retai darau kažkokias ypatingų pastangų reikalaujančias fantazijas. Kažkada apgalvojau ir raštu susirašiau visą savo meniu su patiekalų galimom variacijom ir skrido viskas lauk, ko tik mažasis negali valgyti.
Realiai, negalima pakeisti tik lydyto sūrio ant patiekalo, nes jis vienas iš pagrindinių elementų ir suteikia visą vaizdą bei didelę dalį skonio. Tokie patiekalai palikti kokioms nors ypatingoms progoms. O kasdien gaminu tai, ką gali valgyti VISI. Pvz, išverdu burokėlių sriubą - vyras įsideda grietinės, o aš jau seniai nuo jos atpratus, o mažiui niekas ir nepasakė, kad burokėlius kaip ir privaloma balinti - mums puikiai jie sueina patys su savim, be nieko. Ir taip toliau ir panašiai. Štai, kažkaip pasiilgau rūgštynių sriubos. Nežinau kaip kitose šeimose, pas mus jos sudėtinės dalys - rūgštynės, bulvės, morkos, atskirai virto kiaušinio gabaliukai ir mėsos gabalas, bet jis nebūtinas. Žinoma, užbalinama grietine. Tai va, virto kiaušinio baltymai keliaus vyrui ant sumuštinio, o tryniai į puodą. Mes su mažium grietinės nesidėsim, o vyras kaip panorės. Bet iš vieno puodo sems visi, nieko atskirai negaminu, tiesiog prisitaikiau. Tikriausiai ir kitos alergiukų mamos taip, nelabai yra apie ką rašyti.