Kaimynų parašai

as ir niekuomet niekieno neatsiklausiau ir nesiruosiu atsiklaust cia mano asmeninis reikalas kol gyvenom pas draugo tevus, tiek tekdavo klausyt vokieciu aviganio lojimu kartais net iki 12 nakties be sustojimo o dar kambarys kuriame ta suni laike, buvo virs musu kambario tai galima isivaizduot koks triuksmas turejo but ir nejom nesiskundem ir nenumirem tik tiek, kad dabar dar labiau nemegstu sios veisles sunu

Mes, šunis mylintis ir ne, pasidarėm kažkokie žiauriai nepakantūs vieni kitiems Kažkaip skaitydama šią temą, prisiminiau savo tėvų daugiabutį (9aukštį), kuriame užaugau. Kitoje laiptinėje pirmame aukšte gyveno kaimynas mūsų - čigonas, ir laikė jis namuose... arklį. O ką daryt žmogui: buvo sovietmetis, gavo butą, tai negi savo gyvulio atsikratysi. Ir nieko, visas namas iš to jokių problemų nedarė, o arklys kiekvieną dieną buvo po pievą vedžiojamas Gaila, kad neilgai tas čigonas pas mus gyveno.

Daugumai mano kaimynų dėl mano šunų nei šilta nei šalta (specialiai sutikus vis paklausdavau, ar šunys jiems netrukdo). Vieni net nežinojo, kad šunys yra, kiti žinojo, bet sakė, kad niekad jų negirdi, treti pradėdavo pasakoti kaip jie myli šunis, ir patys kažkada turėjo. O trejetas kaimynų nuolat burbėdavo. Vienas vis sakydavo, kad šunys gąsdina vaikus, kad jo anūkas labai bijo. Prieš dvi savaites susitikom laiptinėj, tai visas išsišiepęs pasigyrė, kad anūkui nupirko šunį Šarpėjų Kitas nepatenkintasis nusipirko kompiuterį ir bent kartą per savaitę atlekia pas mus prašyti pagalbos, kai kompiuteris sustreikuoja - o kas gi daugiau jam pagelbės, jei ne mes O trečias susilaužė koją, kaip pasakojama - visai lygioj vietoj, kelis mėnesius atvaikščiojo su ramentais, dabar jau išsikraustė kitur gyventi...

Net ir tokia mintis neturėtų kilti, mažiukas ar ne mažiukas.

mano tėvai irgi turi tokią įkyrią kaimynę (su vyru tokiu pačiu), tai net muse su uodu juos praminėm vaidindavo, kad žiauriai nemėgsta šunų, tai, kai anksčiau turėjom savo Čitą, dabartinės jorkės dydžio, tai jie išgalvojo, kad jinai jų duris apsysioja! tik pamiršo, kad kaimynai penktam aukšte turėjo dobermaną ir jis bėgdamas iš viršaus mūsų duris tame tarpe irgi apmyždavo o kadangi tai buvo mokytojos šuo, kuri mokytojavo kurį laiką ir man, tai mes nesiskundėm, o ta musė iš pagarbos mokytojai irgi tylėjo ir išmįslijo, kad mūsų mažė kojas kilnoja tai atvedžiau ir parodžiau, kad ir mūsų durys tokios pačios ir parodžiau ranka į viršų, kad suprastų, jog tai šuns iš penkto aukšto darbas, tai nutilo tada
tiesa kitą kartą jau nebežinojo kaip prikibti ir įžeisti, tai pasakė, kad mūsiškė ne kaip visi šunys, nesigirdi jos lojant nors jinai lodavo kažkam paskambinus į duris taip, kad aš gerklę prarėkdavau, kad ją nutildyti, nes man ausis skaudėdavo, klausa jautri o ta musė gyvena po mumis, tai tikrai puikiai viskas girdisi
o didžiausias bajeris su ja buvo tas, kad pati gavo pusmetį iš pažįstamų paauginti... rotveilerį nes tie išvyko, tai tusydavosi su juo po pusę dienos, o anksčiau mus vadindavo "šunų karaliais", nes dar sesė įsigijo šuniuką ir svarbiausia, kad "tvarkingoji, pedantiška" kaimynė, kuri nieko į namus dėl švaros neįsileisdavo, saloną nuo savo vaikų rakindavo, kad išpurvins! šykindavo tą rotiką po langais, kad net mano mama jai kelis kartus pastabas turėjo duoti

tai va taip ir būna su tokiais šunufobais
Papildyta:

jo, pas mano tėvus irgi atsikraustė naujas kaimynas ir įsigijo kažkokią didelę, baltą kalę, sakė veislę, nepamenu... tai jinai irgi be perstojo staugdavo, po visą dieną ir net tie, kaimynai, kurie apačioje gyveno, niekad nesiskundė! nors tas staugimas buvo girdėti praktiškai per visą namą...
gaila kažkaip buvo šuns ir tiek, ir taip jam vargšui nepasisekė, mažytė nukrito nuo laiptų, tai po to labai bijojo nulipti ir lipti laiptais, o svoris toks, kas nepaneši tai šeimininkas aukodavosi ir po vieną mažytį žingsniuką ją vesdavo, lipimas iš/į penktą aukštą užtrukdavo pusdienį
nežinau, gal kaimynai supratingi ir suprato, kad šeimininkas myli tą šunę, nes nekiekvienas dar taip bendrai paėmus taip "bobitųsi", atsikratytų tokio šuns ar jėga trauktų nuo laiptų, visokių juk būna... bet tikrai niekas niekur nesiskundė tuo staugimu:)

na kai jie išsikraustė turbūt daug kam palengvėjo, bet kol gyveno, tai gyvent jiems netrukdė
Papildyta:

o tai čia ne Ukmergėj? mano tėvai man šią istoriją pasakojo o gal šiaip Lietuvos mąstu girdėjo
Ukmergėj tokia išprotėjus moteriškė, tai ožką vonioje laikė tai turbūt irgi nieks nesiskundė

zmejau - nori protingai diskutuoti, destai argumentus visokius, bet vis tai yra verta visiskai nieko, nes tu esi dviveidis! Tau gyvunu laikymo taisykles patinka tiek, kiek jos atitinka tavo poreikius, o jei kazkas is ju priestarauja TAVO supratimui, tu linkes i jas ziureti pro pirstus. Jei pats pries isigydamas kate neatsiklausi kaimynu, jei nemokesi mokesciu, tai neturi jokios moralines teises smerkti kitu naminiu gyvunu augintoju.

Nea, Kaune, dabartinėje Kovo 11-osios gatvėje. Namą pastatė 1973 metais, tada ir atsikraustė tas čigonas. Pirmame aukšte gyveno, kad gyvūnui problemų nebūtų.Ir vedžiodavo jį po kiemą su aprištomis kojomis, kad kaimynams anksti ryte kanopų bildesio nesigirdėtų. Supratingas kaimynas buvo

nu matai, nors istorija pagarsėjus, bet žmonės pakantūs buvo

Gal vistik baikim galų gale svaidytis įžeidimais. Garbės tai niekam nedaro, net ir mums - mylintiems ir ginantiems savo gyvūnus
Papildyta:


Ir dabar galėtume tokie būti, jei norėtume

as zodi "dviveidis" naudoju ne kaip izeidima - nerandu kito zodzio, kaip ivardinti zmogu, kuris reikalauja is kitu laikytis taisykliu, kuriu pats ne neketina laikytis.

Tai cia tu labai graziai ivardijai. Bet zmogus matyt labai nori palaikyti tema ir kad merginos diskutuotu, kad net sau priestarauja Kaip kitaip isprovokuosi ,kad diskutuotu

Pirma, jis dar nieko iš kitų nereikalauja, o tik aiškinasi, ko gali reikalauti pagal įstatymus
Antra, kai jis pats įsigys katiną, tai jam visos tos taisyklės bus nė motais, kaip ir mums Taip kad, nenusiminkit merginos - jis dar nėra beviltiškas

Šis pasisakymas tik dar kartą patvirtina mano nuomonę, kad bet kokia diskusija, liečianti šunis yra sunkiai įmanoma - jus paprasčiausiai valdo emocijos. Ir nereiktų taip griežtai pasisakyti neperskaičius visų mano komentarų - nėra čia jokio dviveidiškumo. N-tąjį kartą sakau:
1. Man nerūpi visos šios Kauno miesto taisyklės ir aš neketinu prieštarauti nė vieno gyvūno laikymui savo daugiabutyje, kad ir koks jis būtų, JEI TIK jo buvimas manęs ir mano šeimos neerzins, liaudiškai tariant (kur ir kada aš teigiau kitaip?)
2. Taisyklės kuriamos ne kenkti kam nors, o sudaryti sąlygas žmonėms apsiginti nuo "besmegenių", kurie nesupranta jokių interesų išskyrus savo. Skelbdamas temą tik norėjau išsiaiškinti savo teisių ribas, kur galėčiau veikti, jei tektų ginti savo interesus.
3. Tai, kad neketinu apklausti kaimynų prieš įsigydamas katę niekaip neprieštarauja anksčiau mano išsakytai nuomonei, nes katės laikymas mano bute visiškai nelies mano kaimynų t.y. jų ramybės. Jei iškils bent menkiausias klausimas ar nepasitenkinimas gyvūnu mano bute - BŪSIU atviras problemos sprendimui, lygiai taip, kaip tikiuosi ir pats būti suprastas iškilus atitinkamam konfliktui su kitų žmonių gyvūnais. Jei mums nepavyktų šios problemos išspręsti "taikiai" - tegu toks žmogus kreipiasi ir skundžiasi dėl savo nepasitenkinimo savivaldybės instancijoms ir tegu viskas bus išspręsta PAGAL GALIOJANČIAS TAISYKLES. Jos tikrai nėra durnos, jos tik nepakankamai išaiškintos. Mokesčius irgi sumokėsiu. Kapeikos tai.
Nu dabar man išaiškinkit kuo aš nusipelniau jūsų puolimo?

P.S. visos pašnekovių išsakytos istorijos su nepakančiais kaimynais yra tikrai baisios ir nemalonios. Tikiuosi, jų netaikote man - tiesiog dalinatės savo skaudžiais išgyvenimais. Nepateisinu tokių kaimynų-kenkėjų, bet deja, jų yra turbūt visur. Kita vertus, su savo kaimynais (nuomojamame bute gyvenome 3,5 metų) nebuvo iškilę nė vieno konflikto. Tiesiog visi mūsų santykiai apsiribodavo mandagiu pasisveikinimu, na ir vienu kitu žodžiu "apie nieką"..