Geroji naujiena
Informacija iš "Pifo":
Kauno m. apylinkės teismas nusprendė, kad Kauno bei kitos šalies savivaldybės, skirdamos baudas už gyvūno laikymą bute be kaimyno sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, nes šios baudos prieštarauja tiek LR Konstitucijai, tiek LR Civiliniam kodeksui, todėl negali būti taikomos. Taip pat šia nutartimi buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės skirta 400 Lt bauda kaunietei G. Prekšaitienei už dviejų šunų laikymą jos bute, neturint vienos kaimynės sutikimo.
Kaip teigė Gyvūnų gerovės tarnybos PIFAS direktorė bei projekto Gyvūnų apsaugos fondas vadovė Brigita Kymantaitė, savivaldybės turėtų atsakingiau kurti taisykles ir atidžiau įvertinti tai, ką nori apriboti. Nors pati taisyklė tiesiogiai neriboja asmens teisės įsigyti ir laikyti gyvūną, tačiau sukuria situaciją, kurioje norintis įsigyti ir laikyti gyvūną asmuo tampa priklausomas nuo kaimyno malonės. Todėl bet kokie savivaldybės draudimai turi būti logiški ir teisėti, o ne sukurti neturint jokio pagrįstumo ir aiškumo, teigė B Kymantaitė.
Gegužės 24 d. į gyvūnų gerovės tarnybą PIFAS kreipėsi Kauno gyventoja Gražina Prekšaitienė, kuriai Kauno miesto savivaldybės administracinė komisija paskyrė antrą kartą baudą už tai, kad bute laikydama 2 šunis, ji neturi vienos iš trijų kaimynų sutikimo. Pirmą kartą kaunietei buvo skirta 20 Lt bauda, o kai kaimynė antra kartą paskundė, Kauno m. savivaldybė skyrė jau 400 Lt baudą, grasindama, kad trečią kartą gyvūnus konfiskuos.
Paprašius paaiškinti, kodėl Vilniaus savivaldybės daugiabučių namų gyventojai gali laikyti šunis savo butuose be gretimų butų gyventojų sutikimo, o Kauno savivaldybės gyventojai ne, Kauno m. savivaldybes komisijos nariai nubaustai moteriai pasiūlė savo asmenine sąskaita kreiptis į teismą dėl sukurtų taisyklių išaiškinimo, nes patys nežinojo kaip jas paaiškinti. Į pagalbą pasitelkusi teisininką, moteris Kauno miesto apylinkės teismui birželio pradžioje surašė skundą ir paprašė išsiaiškinti Kauno savivaldybės taisyklių pagrįstumą ir baudos skyrimo teisėtumą.
Šiuo metu 15-oje Lietuvos savivaldybių Gyvūnų laikymo taisyklėse dar yra įtrauktas punktas, numatantis, kad pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą. Tokiu būdu bausdamos gyventojus, savivaldybės tai daro neteisėtai ir pažeisdamos galiojančius LR įstatymus.
2009 m. Gyvūnų gerovės tarnyba "PIFAS" oficialiu raštu kreipėsi į Vilniaus ir Kauno savivaldybių merus prašydama panaikinti Gyvūnų laikymo Kauno ir Vilniaus miestuose taisyklėse numatytą reikalavimą, jog pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiame name galima tik gavus buto kaimynų ar visos laiptinės gyventojų raštišką sutikimą. Teisininkų teigimu, minėtas Gyvūnų laikymo mieste taisyklių punktas yra netiesioginis teisių ribojimas ir yra neproporcingas reguliavimui keliamiems tikslams ir yra neteisėtas, kadangi asmens teisė laikyti gyvūną yra ribojama gyvūno savininkui dar nepažeidus tos teisės naudojimosi sąlygų. Netrukus Vilniaus miesto savivaldybė panaikino šį punktą Gyvūnų laikymo taisyklėse.
Na man būtų labai aktualu, kad ir Kaune panaikintų tokį reikalavimą, turėti kaimynų sutikimus. (Kaip suprantu dar nepanaikino) Nes mūsų kaimynai senoliai ir man pastoviai kartoja kam tau to šuns, žodžiu vešk tu jį kur pas tėvus ir t.t. Taigi apie jokius leidimus man svajoti net nereikia, jau nekalbant, kad kuri nors bet kada gali mane įskųsti, kad neturiu kaimynų leidimo.