Kaimynų parašai - Šunys

Gyvūnų laikymo taisyklės priklausomai nuo miesto šiek tiek skiriasi. Štai Kauno m.

GYVŪNŲ LAIKYMO KAUNO MIESTE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja Kauno mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Šios taisyklės netaikomos pavojingiems (išskyrus agresyvius šunis) gyvūnams, kurie turi būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos, ir laboratoriniams gyvūnams, kurių veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753);
3.2. Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 56-2289);
3.3. Agresyvių šunų veislių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 (Žin., 2002, Nr. 32-1241);
3.4. Agresyvių šunų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 (Žin., 2003, Nr. 62-2838);
3.5. Agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 (Žin., 2003, Nr. 62-2839);
3.6. Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-162 (Žin., 1999, Nr. 54-1757);
3.7. Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734);
3.8. Gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 (Žin., 1999, Nr. 61-2029).
4. Taisyklės reglamentuoja gyvūnų laikymo, priežiūros, gydymo, skerdimo, numarinimo, vežimo, prekybos, ženklinimo, registravimo, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir jų karantino reikalavimus.
5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, veiklą bei kitus specifinius klausimus.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
Agresyvūs šunys – Agresyvių šunų veislių sąraše (taisyklių 3.3 punktas) nurodytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
Anestezija – dalinis arba visiškas jutimo netekimas.
Aptvaras – aptverta teritorija gyvūnams laikyti.
Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža gyvūnus, prekiauja ar kitaip jais rūpinasi.
Atvira savininko valda – neaptverta žemės savininko valda.
Beglobis gyvūnas – be savininko priežiūros paliktas gyvūnas.
Benamis gyvūnas – naminis gyvūnas, likęs be namų arba esantis už gyvūno savininko valdos ribų ir yra neprižiūrimas, arba nelaimės ištiktas laukinis gyvūnas, kuriam laikinai būtina žmogaus globa.
Bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
Daugiabutis namas – trijų ar daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kt.
Deratizacija – graužikų naikinimas.
Dezinsekcija – vabzdžių (musių, uodų ir kt.) naikinimas.
Eutanazija – neskausmingas gyvūno numarinimas.
Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
Gyvūnas – žmogaus poreikius tenkinantis naminis arba laukinis gyvūnas.
Gyvūno laikymo vieta – gyvūnui laikyti pritaikyta vieta (narvas, aptvaras, namelis ir kitos vietos).
Gyvūno paėmimas – laikinas arba visiškas atsakingo asmens teisės disponuoti gyvūnu apribojimas.
Gyvūno perleidimas – daiktinių teisių į gyvūną perėjimas kitam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūno realizavimas – gyvūno perleidimas kitam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise.
Gyvūno registravimas – duomenų apie gyvūną ir jo savininką fiksavimas viename iš gyvūnų registravimo žurnalų.
Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Agresyvaus šuns savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris turi Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą ir nuolat ar laikinai augina agresyvų šunį.
Gyvūno tapatybės nustatymas – gyvūno tapatybės nustatymas pagal tatuiruotės, ausų įsago, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.
Gyvūnų gaudymas – gyvūno laisvės suvaržymas naudojant specialias streso ar pavojaus gyvūnų sveikatai nesukeliančias gaudymo priemones arba jų nenaudojant.
Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo, karantinavimo, naikinimo ir utilizavimo.
Gyvūnų globos namai – valstybinės veterinarijos priežiūros objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.
Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.
Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.
Įgaliotasis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, kompetentingos institucijos įgaliotas fiziniam ar juridiniam asmeniui teikti valstybinės veterinarijos priežiūros paslaugas.
Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai žalingus gyvūnui veiksmus.
Koviniai šunys – kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
Naminis gyvūnas – nuo senovės prijaukintas gyvūnas.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės gyvenimo sąlygos. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, cirke, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių laikinoje žmogaus priežiūroje atsiradę gyvūnai.
Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.
Registratorius – įmonė, pasirašiusi su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį dėl Kauno mieste laikomų gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir jų laikymą daugiabučiuose namuose rinkimo paslaugų teikimo.
Savininko valda – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale įregistruoti žemės sklypas, gyvenamosios ar ūkinės paskirties pastatai.
Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo, sporto ir kitiems tikslams.
Uždara savininko valda – savininko valda, aptverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio vielinio tinklo, mūro, lentų tvora ir kt.
Voljeras – aptverta vieta gyvūnams laikyti.
Ženklinimas – gyvūnų žymėjimas atliekant tatuiruotę arba implantuojant integrinį grandyną po gyvūno oda.
Ženklintojas – įmonė (įmonės), pasirašiusi (pasirašiusios) su Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį (sutartis) dėl Kauno mieste laikomų gyvūnų ženklinimo paslaugų teikimo.
Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

7. Leidžiama laikyti visus gyvūnus, išskyrus tuos, kurių laikymas prieštarauja šių taisyklių reikalavimams.
8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo.
9. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis.
10. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
11. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.
12. Gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
13. Gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad nuo 22 val. iki 6 val. gyvūnas nekeltų triukšmo.
14. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.
15. Gyvūnus rekomenduojama vedžioti gyvūnams vedžioti skirtose aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose retai žmonių lankomose vietose.
16. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu „Vedžioti šunis draudžiama“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į dešinę ženklo dalį.
17. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Maži dekoratyvinių veislių šunys (japonų chinai, pekinai ir kt., kurių aukštis 26–28 cm) gali būti vedžiojami be antsnukio. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro.
18. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra jo šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu (registruotas gyvūnas – beglobiu).
19. Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui.
20. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai. Jeigu gyvūnas turi tatuiruotę, integrinį grandyną arba antkaklį su adresu, šios tarnybos darbuotojai turi nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.
21. Gyvūno savininkas, negalintis prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu, privalo jį atiduoti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką, o nesuradusi atliks gyvūno eutanaziją.
22. Vagystės, smurto, pagrobimo, ginkluoto užpuolimo atvejais gyvūno savininkas turi teisę panaudoti gyvūną kaip gynybos priemonę.
23. Jei užpuola gyvūnas, žmogus gali gintis įvairiomis priemonėmis, nesukeldamas pavojaus aplinkiniams žmonėms.
24. Gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo pareigūnų, atsakingų už gyvūnų priežiūrą, pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo pažymėjimą ar gyvūno paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.
25. Gyvūnai savininko valdoje laikomi laikantis šių reikalavimų:
25.1. Savininko valdoje galima laikyti ūkinės (jeigu valda yra žemės ūkio paskirties žemėje) ir ne ūkinės paskirties gyvūnus (tarp jų pavojingus gyvūnus).
25.2. Savininko valdoje gyvūnams laikyti skirti statiniai, kuriems pastatyti nereikia rengti projektavimo dokumentų, įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo, kelio ar šaligatvio ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
25.3. Savininko valdoje gyvūnas gali būti pririšamas ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyno pastatų. Šį atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
25.4. Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
25.5. Uždaroje savininko valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau vartai į valdos teritoriją visą parą turi būti uždaryti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie vartų turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas (baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“). Šis ženklas turi būti matomas tiek dieną, ir tiek naktį. Kai laikomas agresyvus šuo, valda turi būti aptverta ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora.
25.6. Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.
25.7. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi tik pririšti. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomas šuo nekeltų grėsmės lankytojams.
25.8. Uždarose rakinamose patalpose (butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų.
25.9. Balandžiai gali būti laikomi tik tam tikslui pritaikytose patalpose, draudžiama juos laikyti gyvenamųjų namų palėpėse.
26. Ūkinės paskirties gyvūnai laikomi laikantis šių reikalavimų:
26.1. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje ir tik pagal suderintą projektą įrengtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose (tvartuose).
26.2. Mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 kub. m tūrio patalpose, nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje.
26.3. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais ir išvežamos, kai pripildoma ne daugiau kaip 2/3 duobės tūrio.
26.4. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, užkasti juos namų valdų laisvuose plotuose ar vejose.
26.5. Teritorija, kurioje laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.
26.6. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara ir naudojamos priemonės, neleidžiančios veistis musėms, graužikams ir kitiems ligų platintojams.
26.7. Leidimus laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išduoda Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
27. Gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
27.1. Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinės paskirties ir nepavojingus gyvūnus.
27.2. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
27.3. Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams.
27.4. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas.
27.5. Jei gyvūnas priteršia daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, gyvūną vedantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti išmatas bei išvalyti priterštą vietą.
27.6. Bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
27.7. Pradėti laikyti šunį ar katę galima, jei neprieštarauja tie kaimynai, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis.
27.8. Už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose renkama Savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava.
28. Agresyvūs šunys laikomi laikantis šių reikalavimų:
28.1. Leidžiama įsigyti, laikyti, vedžioti, veisti, dresuoti pavojingų veislių šunis ir jų mišrūnus (amerikiečių Stafordšyro terjerus, Stafordšyro bulterjerus, amerikiečių buldogus, Argentinos dogus, brazilų mastifus (Fila Brasileiro), kangalus (turkų aviganius), Kaukazo aviganius, Pietų Rusijos aviganius) ir jais prekiauti.
28.2. Leidžiama įsigyti, laikyti, vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus (amerikiečių pitbulterjerus, bandogus (amerikiečių mastifus). Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.
28.3. Asmuo, norintis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ar jais prekiauti, privalo turėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduotą leidimą.
28.4. Visi Kauno mieste laikomi agresyvūs šunys privalo būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registravimo pažymėjimą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu.
28.5. Agresyvūs šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint Kauno miesto savivaldybės leidimą.
28.6. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik savininko ar atsakingo asmens valdoje, kurioje gyvena viena šeima. Jeigu valdoje gyvena kelios atskiros šeimos, agresyvūs šunys gali būti laikomi tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
28.7. Agresyvius šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose aikštelėse ir laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose.
28.8. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ar jais prekiauti ir Lietuvos kinologų draugijos išduotą dresuotojo pažymėjimą.

III. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

29. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimų.
30. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti.
31. Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą.
32. Visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Registratorius registruotų gyvūnų sąrašus perduoda Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją.
33. Teikti veterinarijos paslaugas gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją dirbti tą darbą.
34. Gyvūnų skiepijimo laiką ir vietą nustato Kauno miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
35. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas ar atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Kauno visuomenės sveikatos centrui ir Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Jei toks gyvūnas karantinuojamas gyvūnų globos namuose, visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.
36. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus, nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo informuoti Kauno visuomenės sveikatos centrą ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Gyvūno savininkas privalo suteikti nukentėjusiam ar jį lydinčiam asmeniui būtiną informaciją apie gyvūną, jo savininką ir kitus reikiamus duomenis.
37. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
38. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną gyvūno savininko bute ar valdoje ir apie tai skubiai pranešti Kauno miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai bei registratoriui.
39. Kai nugaišta gyvūnas, gyvūno savininkas apie tai praneša gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri už atitinkamą mokestį išveža gaišeną utilizuoti.

IV. GYVŪNŲ GYDYMAS

40. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
41. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę veterinarijos gydytojai, turintys Licencijų verstis veterinarine praktika ir farmacine veikla veterinarijoje išdavimo komisijos išduotą licenciją.
42. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos tik nuskausminus.

V. GYVŪNŲ SKERDIMAS IR NUMARINIMAS (EUTANAZIJA)

43. Ūkinės paskirties gyvūnai skerdžiami ir iki skerdimo laikomi, šeriami ir girdomi vadovaujantis Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 659 (Žin., 2002, Nr. 126-5747).
44. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.
45. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.
46. Skersti (žudyti) gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama tik turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
47. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

VI. GYVŪNŲ VEŽIMAS

48. Viešuoju miesto transportu galima vežti tik ne ūkinės paskirties sveikus gyvūnus.
49. Gyvūnai vežami krepšiuose, pintinėse, narveliuose ir kt., kurių matmenys ne didesni kaip 60x40x20 cm. Krepšiuose ir pintinėse vežami šunys privalo būti su antsnukiais.
50. Krepšių, pintinių ir narvelių, kuriuose vežami gyvūnai, negalima dėti ant viešojo transporto priemonių sėdynių.
51. Asmuo, vežantis gyvūną, privalo:
51.1. nedelsdamas išvalyti gyvūno priterštą vietą ir apie tai informuoti vairuotoją;
51.2. turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ar paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą.
52. Viešuoju transportu vežamas gyvūnas neturi trikdyti kitų keleivių. Jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje.

VII. PREKYBA GYVŪNAIS

53. Prekiauti ūkinės paskirties sveikais gyvūnais, laikantis Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų, leidžiama turgavietėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų savininkų privačiose valdose.
54. Prekiauti ne ūkinės paskirties gyvūnais leidžiama turgavietėse, specializuotose gyvūnų parduotuvėse, gyvūnų veislynuose ir gyvūnų parodų metu.
55. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tik specializuotuose tokių šunų veislynuose.
56. Visos gyvūnų prekybos vietos (išskyrus gyvūnų savininkų privačias valdas) turi būti įrengtos laikantis higienos normų reikalavimų. Prekiautojai gyvūnais privalo turėti Kauno visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą verstis ūkine komercine veikla.

VIII. GYVŪNŲ ŽENKLINIMAS IR REGISTRAVIMAS

57. Laikomi ūkinės paskirties gyvūnai privalo būti paženklinti ir užregistruoti vadovaujantis Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklėmis.
58. Visi laikomi šunys ir katės turi būti paženklinti ir užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
59. Už šunų ir kačių registravimą mokama Savivaldybės tarybos nustatyta vietinė rinkliava.

IX. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA,
KARANTINAVIMAS IR UTILIZAVIMAS

60. Benamius (beglobius) ir pavojų žmonėms ar kitiems gyvūnams keliančius gyvūnus gaudo, karantinuoja, globoja, atlieka jų eutanaziją ir juos utilizuoja gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba.
61. Benamius (beglobius) ir pavojų keliančius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba gaudo bet kuriuo paros metu, švenčių ar poilsio dienomis.
62. Sugauti benamiai (beglobiai) gyvūnai turi būti laikomi gyvūnų globos namuose.
63. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininką įmanoma nustatyti, apie sugautą gyvūną turi būti pranešta gyvūno savininkui. Jis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę.
64. Kai sugaunamas gyvūnas, kurio savininko neįmanoma nustatyti, sugautasis gyvūnas laikomas 5 paras. Jei per tą laiką neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas numarinamas.
65. Apie sugautus gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti, skelbiama viename iš Kauno miesto dienraščių.
66. Nugaišusius ar žuvusius gyvūnus pagal fizinių ar juridinių asmenų pranešimus gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba išveža ir utilizuoja.
67. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba yra atsakinga už naikintinų gyvūnų eutanaziją ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukta atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.
68. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus, nesilaikant šių taisyklių.

IX. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

69. Šunų vedžiojimo aikštelės (toliau – aikštelės) gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
70. Žemės sklypas aikštelei įrengti skiriamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
71. Aikštelių skaičius ir vietos priklauso nuo užregistruotų šunų skaičiaus.
72. Aikštelės turi būti aptvertos, turėti kietą arba žolės dangą. Jose turi būti šiukšliadėžės, suolai, dėžės su smėliu, lopetėlės išmatoms surinkti bei sandarios šunų išmatų dėžės, įrengtas minimalus šunų dresūros inventorius. Tamsiu paros metu aikštelės turi būti apšviestos.
73. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu „Šunų vedžiojimo aikštelė“ ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
74. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarijos ir higienos reikalavimus. Jos turi būti nuolat valomos. Aikštelės ir išmatų dėžės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.

XII. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

75. Šios taisyklės draudžia:
75.1. padaryti gyvūną benamiu;
75.2. be pateisinamos priežasties gyvūną sužeisti, gąsdinti ar numarinti;
75.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant (išskyrus išimtinius atvejus, jei gyvūnas pasiutęs ir jo negalima pagauti, užpuolė ir nėra kito būdo apsiginti ar apginti kitą asmenį), užkasant, naudojant metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
75.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
75.5. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;
75.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos neigiamai skatinant (baudžiant);
75.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;
75.8. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;
75.9. laikyti gyvūną netinkamomis tai rūšiai sąlygomis;
75.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiajam veterinarinės pagalbos, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;
75.11. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų;
75.12. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos bendrabučius, kurie yra be bendrų virtuvių arba jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip);
75.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
75.14. naudoti šunis ir kates maistui;
75.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;
75.16. leisti gyvūnams be pavadėlio ir antsnukio bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės, arba tai leidžia įstaigos vadovas), bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį);
75.17. vežti gyvūnus liftu, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;
75.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, neturint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto leidimo;
75.19. prekiauti gyvūnais tam nenumatytose vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;
75.20. maudyti gyvūnus vandens telkiniuose vasaros sezono metu (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d.), išskyrus tam tikslui įrengtas vietas;
75.21. laikyti daugiabučiame name ūkinės paskirties, laukinius bei pavojingus gyvūnus;
75.22. vežti ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu;
75.23. vežti ne ūkinės paskirties gyvūnus viešuoju miesto transportu ne krepšiuose, pintinėse ar narveliuose;
75.24. išleisti gyvūnus vienus į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jie su antsnukiu, ar be jo;
75.25. pririšti gyvūnus šalia gatvės taip, kad jie trukdytų eismui;
75.26. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse, kitose bendrojo naudojimo teritorijose ar vietose;
75.27. naudoti srutas dirvai tręšti;
75.28. šaudyti gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir tik tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;
75.29. skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo neturint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

76. Gyvūnų parodos ir varžybos gali būti rengiamos tik turint Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Parodų ir varžybų organizatoriai į šią tarnybą turi kreiptis ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki renginio.
77. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu ir Kauno miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
78. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
79. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:
79.1. įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą, jei nesilaikoma Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių;
79.2. reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
79.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
79.4. kreiptis į teismą su ieškiniu , kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.
80. Šių taisyklių kontrolę, pasitelkę Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešąją policiją ir Kauno miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, vykdo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys.
81. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis