Pirmą kartą gyvenime apie vardo "dėjimą" išgirdau prieš metus, kai pažįstami jį rinko savo sūnui. Iš pradžių net nesupratau ką jie čia pasakė - galvojam dėsim šitą vardą. Mano reakcija mintyse buvo dėsit kąąąą?
Atsiprašau, bet man tokie pasakymai tikras neišsilavinusių žmonių bruožas, jei augi aplinkoj, kurioj visi šneka taisyklingai, tokių išsireiškimų net nebūni girdėjęs... Nelyginu to su kasdieniais dalykais, kaip pasakymai eisim ant kažkur, jie tikrai įsišakniję, bet būtent tokie atvejai su vardų uždėjimais, dėjimais man parodo tam tikrą dalį žmogaus intelekto, nes būdamas tokio amžiaus, kai jau turi vaikų, tikrai turi bent stengtis tokių klaidų nedaryti
Ir šiaip, dauguma kalbos vartojimo klaidų man rėžia ausį, tiesiog atrodo, negi taip sunku išmokti nebesakyti tų barbarizmų ir dar bala žino ko