Na aš tai nepasakyčiau, kad Essaouira kaip Palanga... Va, Agadyras tai kažkas panašaus - beveidis, vien turistams skirtas... Mes pasilikom Essaouirą ant galo, tai ji buvo kaip desertinė vyšnia ant ledų torto. Tikra atgaiva po didmiesčių nešvaros ir įkyrių "gidų"...
Na, man tai Palanga. Agadiras, Essouira kaip palanga - daug muzikos, vien suvenyrai visokie, visi lenda. O ir vaizdas tas pats - europietiškai sutvarkytos rantinės (aišku, pagirtina, kad iš vis sutvarkytos), popkornai, muzikos festivalis... Casa kaip Žemieji Paneriai Vilniuje, tik daugiau stiklo ir žmonių. Labiausiai man patiko maži miesteliai, kuriuose atsidūrėme tranzuodami: Oulidia (4000 gyventojų), ten beje, austrių ir kitų jūros gėrybių "taškas" (mum aišku vienodai buvo - abu vegetarai esam), Imlilas, kur žmonės 10 vakaro kojos laukan nekiša, Chouenas - nors daug turistų ir gidų, bet labai charizmatiškas miestas, o jo kempinge kepėm duoną ant laužo, o kol MB išėjęs būdavo apsipirkti, ar dainuodavau lietuvių liaudies dainas prancūzams, Tanžyras (ne kažką pats miestas, bet tarpekliai...... pasaka) - kadangi tai buvo gal jau 22 mūsų kelionės diena, buvome įvaldę "nekreipk dėmesio" taktiką ir labai sklandžiai mum pavyko ją vykdyti. Taip pat kalnai - kur daugiausiai 10 vietinių gali sutikti, kur žmonės priklausomi nuo tų, kurie mulais atneša šiems valgyti. O jei kruša lauke, tai maisto ir negauna... Mum taip buvo, beje Ir visai ne kaip daugeliui - labiau Meknes, nei Fes
Na mes irgi daug mažų miestelių, kaimelių aplankėm, apvažiavom visą Maroką ratu nuo šiaurės per kalnus ir atgal į šiaurę palei vandenyną, nes buvom automobilį visą savaitę išsinuomuoję. O man labiausiai patiko gamta - kalnai, tarpekliai, dykuma. Mažuose miesteliuose niekas prie tavęs nesikabinėja, bet jaučiasi, kad žmonės čia senamadiškesni, į turistus žiūri kažkaip piktai. Mes sustojom vienoj vietoj nusifotografuoti prie kalnų, šalia stovėjo 3 berniukai, tai jie mielai nusifotografavo su mano draugu, o su manim nenorėjo fotografuotis. Ir man Meknes nepatiko, nes vakare sutemus pasirodė gan pavojingas miestas... Marrakecho Jema El Fna irgi didelio įspūdžio nepaliko, nes viskas taip komerciška... Bijok net fotoaparatą išsitraukti, nes tuoj kas nors už tai paprašys pinigų. Taip kad po Marrakecho burzgalyno mums Essaouira buvo tikra ramybės oazė kur čilinom ir nieko neveikėm tik valgėm keptą žuvį. O MB įsisvajojo, aip jis čia galėtų gyventi ir būti žveju. Kievienam skirtingai.
Buvom ir mes šią vasarą Maroke. Per pačius karščius Kaimelyje netoli dykumos nufotografavom +59 C
Ką galiu pasakyti-tik gryžus, sakiau daugiau kojos ten nekelčiau Bet praėjus keliems mėnesiams visai sugryžčiau.
Mes aplankėme labiau vidury ir pietinę dalį, tai jei važiuočiau dar kartą, tai į šiaurę
Labiausiai patiko kelionė į Sachara ir Todra Gorge ir Dades Gorge tarpekliai. Neišpasakyto grožio. Kvapą net užėmė juos pamačius.
Labiausiai kas nervino tai pinigų prašynėjimas, nedavėm nei karto Smarvė kur tik beeitum Autobusus iš vis prakeikiu Važavom naktį su juo į Agadyrą, visi keleiviai vėmė Vaikai tai labiausiai
Maistas - ne man Valgiau tik bulvytes fri kur rasdavau, ir omletas tapo mano draugas
Tai tiek tų ispudžių iš Afrikos.
Kitamet sakiau man gal užteks Kretos ar Turkijos saulės
Ką galiu pasakyti-tik gryžus, sakiau daugiau kojos ten nekelčiau Bet praėjus keliems mėnesiams visai sugryžčiau.
Mes aplankėme labiau vidury ir pietinę dalį, tai jei važiuočiau dar kartą, tai į šiaurę
Labiausiai patiko kelionė į Sachara ir Todra Gorge ir Dades Gorge tarpekliai. Neišpasakyto grožio. Kvapą net užėmė juos pamačius.
Labiausiai kas nervino tai pinigų prašynėjimas, nedavėm nei karto Smarvė kur tik beeitum Autobusus iš vis prakeikiu Važavom naktį su juo į Agadyrą, visi keleiviai vėmė Vaikai tai labiausiai
Maistas - ne man Valgiau tik bulvytes fri kur rasdavau, ir omletas tapo mano draugas
Tai tiek tų ispudžių iš Afrikos.
Kitamet sakiau man gal užteks Kretos ar Turkijos saulės
Mes išvengėm to "malonumo" bastytis autobusais, buvom patys savo laiko karaliai. Maistas man ir nelabai patiko... Čia visi jį tiek išgyrė, jau galvojau kažkas nerealaus bus, bet esu valgiusi ir skaniau... Be to, pusę kelionės nežinau ar dėl klimato, ar dėl maisto abu su MB praviduriavom... O vieną vakarą išvis vėmėm, tai gerai, kad labai nuostabus viešbutuko prižiūrėtojas pasitaikė, suveikė man arbatinuką ir stiklainį su druska ko pati nežinau ar vakare jau būčiau kur beradus. O išmaldos mes davėm... Ir nemažai. Kažkaip gaila man tų žmonių... Negaliu aš praeiti, širdį spaudžia. Visumoj tai kelionė labai patiko, dbr kaip tik kraunu nuotraukas į FB ir nostalgija taip viską prisimenant, bet antrą kartą nuvažiavus kažkaip to paties žiūrėti nesinorėtų, o jau kaip ir nemažai pamatę esam, tai kaip ir nebėra dėl ko grįžti...
Mano foto iš kelionės: http://www.facebook....mp;l=84957ed6a0
Mano foto iš kelionės: http://www.facebook....mp;l=84957ed6a0
MEs tai tranzavom. Todėl buvom ne tik savo laiko, bet ir savo pinigų karaliai - visos kelionės nemokamos (išskyrus 1 atvejį atobusu, kai keliavom iš fes į rissani). Aš visą mėnesį atsilaikiau nuo bet kokio viduriavimo ar vėmimo, MB porą kartų nepavyko atsilaikyt. Bet šiaip laikau vykusia kelionę šia prasme. Man gražiausia kalnai (Toubakal - ten buvo daug sniego ir šalta), taip pat maži miesteliai. Patiko Todra du Gorges, bet ten nesmagus baisingai nutikimas atsitiko, tai asocijuojasi šiek tiek.......
O kas atsitiko?
Man šiaip įdomu, jie nesitikėjo kokios nors mokesčio už pavežimą? Ir kaip išvengėt senų mersų t.y. GRAND taxi?
Man šiaip įdomu, jie nesitikėjo kokios nors mokesčio už pavežimą? Ir kaip išvengėt senų mersų t.y. GRAND taxi?
TAip ir išvengėm - apsimetėm, kad nesuprantam nieko Na, dalis vairuotojų mielai pavėžėjo, kalbino, domėjosi (aišku, su geografija tai problemų jie turi, tarkim, vienas žmogelis pamanė, kad Lietuva yra prie Taivano....), kurie nelabai suprato, ko mes stovim, bet sustodavo, tų paklausdavom/pasitikslindaom, ar jie supranta, kad mes tranzuojam, tipo, nemokamai keliaujam. Pamatę iš tolo mersą, iškart nusisukdavom, taip "tarp kitko" pastovėdavom, o paskui vėl tranzuodavom Žodžiu gavosi mum viskas, beje, atsirasdavo tokių, kurie bandydavo duoti mums pinigų (mat jiem sunkiai suvokiama, kad būna taip, jog žmonės nemoka už pavežimą), pavalgydinti, apnakvydinti. Pamokino mus vežėjai ir apie arbatą mėtų, ir papasakojo įvairių dalykų
O Goržoj tai.... Sumąstėm su MB, kad reikia treką praeit, tokį, kur pažymėtas gide..... TAi va, pakeliui dar sutikom slovėnus (kuriuos ir dykumoje matėm, o paskui ir marakeše), jie sako, kad neberanda kelio, todėl grįžta atgal. Mum tai gaila pasidarė, kad tiek ėjom, o štai dabar reikės eit atgal. TAi atgal ir nėjom.... O kelio iš tikrųjų neberadom, tai leidomės kalnų upės vaga (aišku, kadangi tai buvo liepos vidurys, karštis virš 46, akmenų toks pat, o gal dar diesnis, o dar pasibaigė vanduo, akmenų, kuriais leidomės aukštis apie 2,5-3m aukščio, aš buvau su basutėm, ir visa kelionė bendrai truko 6h, vietoj numatytų 2,5, tai štai ir atsakymas, kas ten nutiko ). Ten buvo pati ta vieta, kur supratau, kad MB yra nuostabus žmogus, nes buvo labai sunku, be vandens, be nieko, aš labai susikaupiau, kad nepradėčiau isterikuoti, o MB taip pat buvo labai stiprus, labai man padėjo - nežinojau, kad jis turi tiek jėgų tiek mane išlaikyti, tiek nepradėti nervintis..... Iš tiesų buvo akimirka, kai pamaniau, kad ir mirsim ten, nes ėmiau alpinėti ir t.t. Bet Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, o Mb yra mano herojus
http://picasaweb.goo...415142386455090
Čia jei dar norėtųsi kam nors pamatyt įspūdžius, bet tingisi knistis MAroko temose
O Goržoj tai.... Sumąstėm su MB, kad reikia treką praeit, tokį, kur pažymėtas gide..... TAi va, pakeliui dar sutikom slovėnus (kuriuos ir dykumoje matėm, o paskui ir marakeše), jie sako, kad neberanda kelio, todėl grįžta atgal. Mum tai gaila pasidarė, kad tiek ėjom, o štai dabar reikės eit atgal. TAi atgal ir nėjom.... O kelio iš tikrųjų neberadom, tai leidomės kalnų upės vaga (aišku, kadangi tai buvo liepos vidurys, karštis virš 46, akmenų toks pat, o gal dar diesnis, o dar pasibaigė vanduo, akmenų, kuriais leidomės aukštis apie 2,5-3m aukščio, aš buvau su basutėm, ir visa kelionė bendrai truko 6h, vietoj numatytų 2,5, tai štai ir atsakymas, kas ten nutiko ). Ten buvo pati ta vieta, kur supratau, kad MB yra nuostabus žmogus, nes buvo labai sunku, be vandens, be nieko, aš labai susikaupiau, kad nepradėčiau isterikuoti, o MB taip pat buvo labai stiprus, labai man padėjo - nežinojau, kad jis turi tiek jėgų tiek mane išlaikyti, tiek nepradėti nervintis..... Iš tiesų buvo akimirka, kai pamaniau, kad ir mirsim ten, nes ėmiau alpinėti ir t.t. Bet Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, o Mb yra mano herojus
http://picasaweb.goo...415142386455090
Čia jei dar norėtųsi kam nors pamatyt įspūdžius, bet tingisi knistis MAroko temose
QUOTE(valmar @ 2009 12 08, 13:49)
Sveiki,
Ruošiames savarankiškai kelionei po Maroka.Viskas kaip ir puiku butu, bet labai neramina vienas klausimas, dėl saugumo,kadangi vešimes ir 10 metų sūnų.Ar saugu ten su vaiku?Ar reikia kokių skiepų vaikui?
Ruošiames savarankiškai kelionei po Maroka.Viskas kaip ir puiku butu, bet labai neramina vienas klausimas, dėl saugumo,kadangi vešimes ir 10 metų sūnų.Ar saugu ten su vaiku?Ar reikia kokių skiepų vaikui?
saugu ir skiepu jokiu nereikia.
Birželio pabaigoj.