Hyperaktyvus vaikas ir patevis

???? " " ????

kas negerai?

uztenka ir tevo

esu naujoke siame sauniame klube, taciau labai dziaugiuosi radusi sia tema, nor kaip matau ji nelabai gvildenama... Tikiuosi niekas nesupyks, jei kalbesiu ir klausiu jusus patarimo sia tema, taciau pakeisiu viena antrastes zodeli:[COLOR=red]Jautrus vaikas ir patevis? Gyvename kartu jau 3 metus, skaitau ivairios literaturos, bandau padeti ir sunui ir esamam vyrui, kadangi matau kad abiem sunku derintis vienam prie kito. Viliuosi, kad viskas laikui begant keisis tik i gera, taciau tenka l nusivilti. pakvipo skirybom... Tiesiog vyras pergrieztas mano sunui, perreiklus ir perkritiska ir kas baisiausia nenori to pripazinti. Teigia kad jo elgesyje viskas o.k, tik as sunu per daug lepinu ie tiek demesio bei svelnumo kiek vaikui is mano puses yra skiriama, tikrai nereikia. bet ar gali vaikui, o ypac jautriam vaikui, demesio buti per daug??? Patarkit prasau, man tikrai l sunku. gal kuri nors is mamyciu isgyvena panasia situacija. Sunui 11m., kai skyriausi, jam tebuvo 1.5m., po to salia manes jis nemate jokio vyro. 8-ta gimtadieni jau sventema tryse, nuo pat pirmu dienu dabartinis vyras(tada dar draugas) dielio susizavejimo ar demesio mano vaikui nerode. Taciau matydama kad jis geras ir doras zmogus, vyliausi, kad ilgainiui situacija ims keistis i gera. matyt klydau.

O ar Tavo vyras turi savo biologinių vaikų? Tėvystė yra išmokstamas dalykas... Gal Tavo vyras tiesiog neturėjo progų jos išmokti? Viena yra matyti, auginti ir mylėti SAVO vaiką nuo kūdikystės ir visai kas kita bandyti pamilti svetimą 8 metų vaiką... Kita vertus, berniukas jau ne kūdikis, o gyvenimas irgi ne rožinis debesėlis. Gal būt jis kaip tik supažindins, parodys vaikui, koks yra tikrasis pasaulis? Mes, mamos, gi visada pasiruošusios nurinkti vaikui nuo kelio visus akmenėlius... Juk jeigu, kaip sakei, šiaip jis geras žmogus, tai logiškai galvojant, negalėtų sąmoningai kenkti vaikui, ar su juo konkuruoti...

as tave labai suprantu, mano situacija tokia kak pradejom gyventi su draugu sunui buvo 4 metai, gyvenom metus ir as supratau per ta laika kad savo kritiskumo mano draugas atstumia mano vaika, ir vaikas tikrai kencia sioje situacijoje, prasidejo nervinis mirgciojimas, vaikas asidare neramus ir t.t. mano draugas vaikui neko neleidzia nepaisdikauti net man rodyti savo demesi sunui, jis is kart pradeda man issakyti kad vaikui demesio neeikio o reikia tik jam o jeigu vaikas matys kad mes sugyvenam gerai tai to ir uzteks, stai kokia situacija, as matau viena iseiti tiktai skirtis ir bandyti kurti nauja gyvenima begt nuo tokio zmogaus -kurim vaikas yra zaisliukas su kurio kada yra nuotaika bendrauja o kai nera nuotaikos tai tegul sedi savo kambary ir nekisa nosi, man labai gaila savo sunaus...

Jis is pirmos santuokos turi sunų, su kuriuo nesimato nuo to laiko kai išsiskyrė su žmona (berniukui dabar turėtų būti 7metai, jiedu nesimato jau penkerius metus).Visiskai sutinku su ta nuomone,kad tevystės instinktas yra ne įgimtas, o įgyjamas, taciau mano manymu, per tris gyvenimo kartu metus bent kazkiek apsislifuoti buvo įmanoma. Elementarus pavyzdys:as neturiu teisės savo vyro paklausti telefonu jei skambinu iš darbo, jis namie kartu su mano sūnumi, kur yra siuo metu mano sūnus - atsakymas nuskamba griežtas ir konkretus- "aš jam ne auklė, jei nori žinoti kur tavo vaikas, skambink jam". Arba, jei visi kartu žiūrime tv, pvz. filmą, mano sūnus neturi teisės pratarti nei žodžio, net jeigu nesupranta kažkio momento filme. Berniukas yra kaltinamas, kad neįdėmiai žiūri per daug plepa ir t.t.Tokių pvz. galiu vardint visa tuzina.Tas stiprus nepakantumas mano sūnaus buvimui šalia mane skaudina, skaudina aišku ir mano sūnų, jis jau didelis, viską supranta. Suprantu, kad vaikui reikia vyriško pavyzdžio, tačiau klausimas, ar tai vyriška, pastoviai jį versti jaustis nevykeliu, nepilnaverčiu turint galvoje kad jis ir taip jautrus berniukas. Kritika vietoj, motyvuotai ir laiku dar niekam nepakenkė, atvirkščiai, priverčia tam tikras išvadas daryti, tačiau reikia nepamiršti ir paskatinimų bei pagyrimo už gerus darbus ar pasiekimus... Pirmus metus vyro kartojimas, kad negaliu visĄ save atiduoti vaikui , kad reikia gyventi dėl savęs, kad sūnus užaugęs man už rūpestį meilę dėmesį AČIŪ tikrai nepasakys, buvo privertęs suabėjot savo elgesio teisumu. Tačiau man gi to dėkingumo nereikia, aš jaučiu gyvenimo pilnatve tik tuo atvėju, jei turiu galimybe dar keletą metų tą meilę duot ir jaust kad manęs vaikui dar reikia...
Papildyta:
ačiū už supratimą, tiesą sakant "pagaunu" save svajojant, apie tokį laiką, kai galėsiu be baimės ir trukdymų tik aš ir mano sūnus atsigerti ryte arbatos, kai niekas nevers mano sūnaus pulti plauti lėkštės, vos tik spėjus pavalgyti- antraip gali būti apkaltintas nepagydoma tinginyste. kai žiūrint komediją, abu galėsime garsiai juoktis iš komiškų situacijų, grįžusi iš darbo nebematysiu gėdos jausmo vaiko akyse, dėl to kad jis nori apsikabinti mama nes pasiilgo. Anot mano vyro tai nevyriška. Pas mus namie didelė įtampa, kartais net ausyse spengia... Ir tikriausiai tik man turi būti gėda ir apmaudu, kad iki šiol be niekeno pagalbos negalėjau rasti tinkamo sprendimo...

serephe, ziurint i tavo situacija, matau, kad traumuojamas ne tik vaikas, bet ir tu. Juk tu augino savo vaika ne tam, akd jis tau aciu pasakytu (juk ne suniuka pirkai, kuris uz maista saugo namus), zmoniu santykiai seimoje tikrai tuo neturetu buti mautojami. vaizdas, akd tavo vyras vaika vertina, kaip koki 30meti senberni sedinti savo motinai ant sprando, o jis dar vis turi teise ji aukleti. gal vertetu pasiulyti kartu nueiti pas psuchologa? Kaip isivaizduoju gali buti atsakymas, jei tau atrodo, kad reikia, tu ir eik. pabandyk...ir savo jausmuose susivokti pades ir issiklabeti, gal svetimas zmogus parodys vyrui situacija is sono, kad ne viskas mustru matuojama ir, kad vyriska yra sugebeti parodti svelnuma, bet ne zysti, kad tau blogai ir t.t.

pas psichologa jam siuliau eiti ir atsakymas buvo neigiamas, kaip ir tikejausi...Tiesa, sunu irgi vedziau ir kas svarbiausia vaikui tie seancai l patiko, taciau po keleto apsilankymu mano vyras is vaiko pradejo tyciotis, lyg ir juokais lygindamas vaiko psichologe su psichiatre- anot jo pas psichiatra lankosi tik psichine negale turintys zmones. Vaiko reakcija, suprantama- atsaisake toliau lankyti seancus...Mano pacios didziausias pomegis pcichologiniu straipsniai, ivairios viko psihologines raidos temos ir t.t. Atrodo atsakyma kaip elgtis mano atveju teoriskai seniai zinojau, taciau praktikoj taikyti vis trukdavo ryzto. Vis tik antra santuoka, vis tik nebe paaugle esu leisdama sau tiek kartu klysti dar + vaikui pries akis. ...Matyt atejo laikas... labai didelid aciu uz visus nuosirdzius patarimus bei supratima...

serephe, susidek pliusus ir minusus gyvenimo kartu su siuo vyru. Man kol kas vaizdas susidaro, kad jus abu esate kankinami despoto ir bent jau psichologiskai ir moraliskai tikrai gyventumete geriau be jo (o psichologine ramybe yra laaaaaaabai daug). kadangi tavo vaikas yra jau paauglys, tai manau, kad psichologiniu bedu ir taip bus tokiam amziuje, kam dar vaikui kurti aplinka, kurioje ivarys kompleksus ir nepilnavertiskuma. Esi puiki mama, tik tau reikia padaryti sprendima, kuris butu teisingas tavo ir vaiko atzvilgiu.
Laikykis ir sekmes
Beje, neisizeisk, bet manvaizdas, kad tavo vyras turi stipru nepilnavertiskumo kompleksa ir zemindamas kitus bando valdyti situacija ir isreiksti save...jam reikia pagalbos, nes tsip kurdamas santykius, jis tuoj liks is viso vienas, bet ta pagalba jis gali gauti tik tada, kai suvoks, kad jam reikia ir jos paprasys, tu to padaryti negali.

Alchemie, didelis aciu uz supratima ir isizeisti cia nerako, nes tai ka tu sakai- tikra teisybe. Neisivaizduoji, kiek jau tu psichologiniu testu esu ant saves isbannziusi-visi pliusai ir minusai, visi aprasymai ka noreciau pakeisti ir kas dziugina mudvieju su vyru santykiose ir t.t. kas liudna, tai kad tie testai skirti dviem o as darydavau juos viena(juokas pro asaras ar ne?) o apsisprest as jau apsisprendziau- jam parodziau atsapausdinta prasyma teismui isskirti mus abieju pusiu sutikimu, paprasiau kad pasirasytu ir uzpildytu grafa kur reikalaujama jo registracijos vietos (jis gyvena mano bute, bet nera registruotas, deklaruota gyv vieta kazkus plunges raj. is kur ir yra kiles), tai jis tik pasisaipe ir toje grafoje liepe uzrasyti "'bomzas", kadangi savo buto neturi. manau taii viena is priezasciu, kodel delse skirtis. kzkur rades zodyje klaida, pradejo saipytis, kad rasyti nemoku, o dirbu toki darba (viesbutyje-direktores pavaduotoja). Vienu zodziu nei juoktis nei verkt, vienas didelis pliusas is visos situacijos- gerai svoris krenta, kaip tiek nervintis reikia:))Dar karteli sciu uz palaikyma ir atsiprasau, kad mano kaip klubo naujokes pirmuose rasymuose vien niurios mintys.

sarephe, mes cia visos buvom naujokes su savo prolemom ir klausimais.
Del vyro poziurio, tai kaip jis nori, taip tegu zuri ir iseko klaidu, cia zinai, kito akyje krisla mato, o savojoje rasto nejaucia. Uzjausk ji, jis emociskai neigalus zmogus, kas tikrai sunku gyvenime. Tegu jis be klaidu paraso savo registracijos adresa ir keliauja lauk, o jums tegu buna grazus pavasaris, su naujai atsiverusiom gyvenimo spalvom.
laikykis