Mano vaikas hiperaktyvus

Sveikutes

Priimkit nauja Hyperiuko mama. Kad auginu hyperiuka zinojau seniai, dabar mums greit bus 8eri . Jau trys metai gyvename USA. Siandien buvau pas gydytoja, diagnozavo ADHD, prirase vaistus: pleistruka-Daytana.
Turiu keleta klausimu:
1) kaip buvo diagnoze nustatyta? Kokie testai naudoti?

2) Vario, ar esi bandzius kitus vaistus? Gydytoja minejo, kad tai labai individualu, reik ilgai ieskot kol atrandi tinkama vaista ir jo doze.

3) Ar jusiskiai turi problemu su mokymusi ar tik su elgesiu?

Dekui Pasistengsiu aktyviau isiliet i jusu grupele. Dabar nagus griauziu, kad neprisijungiau anksciau, vasara praleidom LT, butume visos susitike.. .

Sveikos,
Alchemie kaip tau sekasi darbuotis, kaip vaikiukui mokslai sekasi

Merginos, kaip jums sekasi ruoštis šventėms

Man jau stoga rauna, nebegaliu daugiau, mane vaikas visai pritrenkė, kieviena diena viskas kas nors ginčai rėkimas (benas net balsą jau pakelia ) kieviena vakara tai aš bloga pasidarau nueina į mokykla ir pasako, kad mama bloga, nieko nebedaro tik į telika žiūri, jau pasikalbėti nebeįmano kaip anksčiau amžinai piktas mano vaikis irzlus, verkia kas nors nutinka, už mokyklos ribų net iš mergaitės tyčiojosi taip kad net svetimi žmonės priėjo ir sako, kad taip negalima, o Benas sako, o ką sako (nes jis už mokyklos ribų) atrodo sausis baisusis artėja, kaip ir pernai didžioji krizė artėja, nežinau kaip savo vaikui padėti

Laikykis, Roga , jam matyt paauglystės priešaušris?... , čia jau matyt Vario mūsų didžioji patarėja būti galėtų , oi, kaip nelengva, kai tie vaikai tiek visko aplink mato, ir kaip jų proteliams atrinkti greitai, kas gerai, o kas blogai, nes kietumas vertinamas, o gerumas juk ir niekinamas dažnai , o kas gi tokiam amžiuj pasirinks "lūzerio" pozicijas
Na, gal kokį susitikimą reikia organizuoti, nors mums kol kas viskas gerai , kitų galiu paklausyt

O sau padėti nesinori?
Kiekvienas žmogus turi teisę ir į savo gyvenimą. Jei būsi išvargusi, psichologiškai išsekusi, tu tikrai savo beibiui nepadėsi.
Tik sužinojusi apie savo vaikų hiperaktyvumą, aš gavau rekomendacijas. Vienas patarimas buvo, kad tėvams būtina pailsėti nuo hiperiuko. Kai matau dabar, kad per daug isisukau į ratą, paprasčiausiai duodu sau atsipalaiduoti. Pomėgių turiu visokių, jie net labai keičiasi. Galų gale, prieš grįžtant namo, kartais nuvažiuoju prie jūros 10 min., ar tiesiog prie namų pasileidžiu ramią muziką mašinoje ir pasėdžiu joje. Nes aš dirbu su socialinės rizikos vaikais ir patikėk, darbe man taip pat visko užtektinai... Kai grįžtu namo jau nusiraminusi, labai dažnai užkrečiu ta ramybe ir namiškius.
Neseniai buvau užsukusi pas vieną pažystamą (mokytoją), kuri man padeda rašyti diplominį darbą (nesigaudau tyrime). Jos mažas sūnelis be galo negrerai elgėsi, jai buvo gėda. O jis elgėsi taip tik todėl, kad atėjo čia kokia tai "asaba" ir pavogė jo labai ir taip užsiėmusią mamą, kuri dažnai namo tegrįžta 7, 8 val. Ir dar sėdi abi prie kompo... Pazystama pradėjo teisintis, kad jis šiap šaunus berniukas ir mokykloje problemų su juo neturi, bet kai ateina svečiai... Tai aišku, jo tobulinmui ji skiria l. daug dėmesio: papildomi visokie užsiėmimai ir kt.
Aš tik pasikviečiau jį ir mes pakalbėjom apie jo šuniuką, paklausiau ar jis moka patarnauti ir pan. Vaikas parodė šuniuko gabumus, aš jį pagyriau kaip gerą dresiruotoją, vaikinas pats "išrietęs nosį" išėjo jo toliau mokyti ir į kambarį daugiau nebeatėjo. ŽMOGUS TURI JAUSTIS MYLIMAS IR REIKŠMINGAS.(Tada ir vyras iš šeimos nepabėgs ) Tai mano taisyklė darbe, šeimoje,draugų tarpe.
Aš su savo vaiku darau ypatingus vakarus, kur mes esame tik dviese ir darome tai, kas jam patinka. Na ne, meluoju, tai kas patinka abiem. Bent jau kartą per savaitę. O tai būna ir kopiuteriniai žaidimai, ir mokymas vairuoti... Tada mano mobilus telefonas būna išjungtas ir nebūna svečių ar pan.
Pabandyk ir tu juos padaryti, iš pradžių seksis sunkiai, bet kai suprasi, išmoksi (o to iš tikro reikia mokytis), suprasi kaip jie keičia vaiko elgesį.Na gal ne mokykloje, bet namie tai tikrai.
Bet nepamiršk laiko sau. Tada niekas tau neturi trukdyti ir visi tai turi žinoti, kad ir to pačio TV žiūrėjimas. Tai jau ne jų rūpestis. Juk gyvenimas taip bėga...
Papildyta:

Ir dar... Ar gerai tavo vaikinas išsimiega? Į pagalvę nepadedi valerjonų, melisų, levandų arbatžolių maišelio, ar nepalašini kokių kvapnių aliejų su atpalaiduojančiais, raminančiais lašais. Kartais vaikas tiesiog miega ne atsipalaidavęs, o sustingęs, tada jis per miegą nepailsės ir bus irzlus, nervingas.

Ir aš pritariu...kad kartais kitam galim padėti padėdami sau, ir joks tai egoizmas, tiesiog kai veidas į veidą žiūrėk jau ir veido nematyti, užverdi "savo sultyse" tarpasmeniniuose santykiuose, kažkur reikia save nukrepti, gal tuomet pavyks ne pas Beną eiti (kartais jau ir užsitampant ten atgal ), o pakeliui su juo...Tu eitum rami, kantri, žiūrėk ir jis prisidėtų, jaustų, kad iš tavęs ramybė eina...žinau, kad "lengva kalbėti", bet šio kelio rezultatai daug greičiau pasimato, kaip ir Auksėklaipėda rašė, aš tą irgi išbandžiau, einu tarsi savo keliuku, ne pas vaiką, ne jo problemų spręsti (tiesiogiai), ir taip "neeidama" darau žingsnį, kuriuo paradoksaliai prie jo gi ir priartėju, vaikštau po namus ir nesuprantu, kodėl jau visą val nė vienos pastabos padaryti nereikėjo? , ogi todėl, kad man pačiai pavyko būti ramiai kaip belgas (ne visad, aišku pavyksta , bet man tai naujas kelias, ne tupt prie vaiko, ne atstumt jį, o eiti toliau savo keliuku, ištiesta ranka visad paruošta, žiūrėk vaikas ir pasiveja ir eina šalia. Todėl ir sakau, reikia susitikti, kalėdinių arbatų pagerti

Sveikutes,


na taip jūs teisios, tikrai būnu pervargusi taip kad daugiau nieko nenoriu, ir tikrai reikia tada nuo visko atsiriboti ir atsigauti tik ne visada man pavyksta ir tikrai abu su vaiku einame ir tik mes darome ir tik mes kartu važiuojame jau kur norime. va kad ir šiandiena saltus darėme abu o sau laiko tikrai reikia skirti, kad ir pabėgioti man žymiai padėtų, bet kai visada visur aš lekiu ir lekiu ir niekur nespėju, bet sakiau viskas nors valanda bet sau rasiu, kad ir knyga paskaityti. visada stengiuosi rami išlikti su vaiku bendrauti, bet kartais taip padaro, kad neviltis apima mane, kad ir kaip iš mergaitės tyčiojosi bet nieko kai nurimstame ir vėl kalbamės ir vėl apsikabiname pabučiuoju ir pasakau kad labai myliu. žinau kad mano vaikas nepaprastas, tik vaikas prieš tas šventes labai pervargęs yra ir aš va taip ir viskas susideda, nieko eisime dar ir šiandiena kur pasivaikščioti, dar kalėdinę apranga reikia pagaminti, oj abu gaminsime ir tikrai kaip norako sako tai didelis mokslas ačiū merginos už patarimus.



o susitikti ir tikrai būtų labai malonu

Noreciau ir as su jumis susitikti, ypac su merginom, kieno vaikai jau mokykloj bet itariu, kad daugiau nieko nedaryciau, tik blaaaaaiuciaaaaau
Mergaites, gal galit patart kokia mokykla Vilniuj, nes mus akivaizdziai spaudzia Drauge sako, kovok, bet nezinau, ar apsimoka Juk vaikis tikrai nera dovanele nors ir matau, kad labai daug neteisybes vyksta bet ka cia irodinesi, jei ju argumentai apie vaiko elgesi yra triuskinantys Pagalbos jokios pasiulymai tik is manes, ir tai zmones, kurie artimiausiai susije su vaiku mokykloj, nenori ju priimti... Negaliu labai ju kaltinti, nes vaikiui tikrai bet kuria minute sauna i galva tokios mintys Baigiu isproteti nuo itampos, laukiu kiekvienu iseiginiu, kad atsipust, bet jos taip greit prabega o visa savaite taip pamazu slenka... Ziuriu i laikrodi, kada pamokos baigsis, vaikas namo gris, ir paskambins kas iki to laiko is mokyklos, ar ne Kita savaite Kaledinis vakaras, o man geda su visais tevais susitikt

o ko dabar gėda juk tavo vaikas yra tavo vaikas, nors ištiesų žinau kaip tu jautiesi, pirmus metus ir man gana sunku būdavo eiti, bet eidavau galva iškėlusi, kad ir ką man tėvai sakydavo viska priimdavau ramiai, nors oj kiek buvo nepatenkiti būdavo, o jau šiais metais tai ir kiti vaikai oj kiek visko prikrėti ne mano vienos na žo vaikai yra vaikai, o mano manymu, kad keisti mokykla tik tokiu atveju, kai jau nebėra kitos išeitės


o susitikti tikrai būtų įdomu

Aciu uz palaikyma nezinau, kaip dabar jausciausi, jei ne sita tema Tiksliau, kur butu mano "stogelis", nes buvo tai visai nuvaziaves Dabar irgi depresuoju, tik kad suprantu, kad nesu tokia viena, ir vaikas nera toks vienintelis, pats blogiausias nes tikrai buvau priejusi tokia riba, kai as - pati baisiausia mama Ziuredavau i kokius pijokelius, galvoju, nugi nusispjove, vaikai neziureti, nemaitinti, betgi vos rikteli tevai, vaikai klauso, o cia... Reiskia pati paciausia...
Na, manau, mokyklos keitimas vis tik sviecia, nesu matyt tokia stipri, visada nusileidziu... Vaikai pas mus klaseje is viso dauguma ne dovaneles, ir ne mano pirmas is klases ispjudomas, bet nezinau, ar tevai rozinius akinius uzsideje, nes vos kas, tai taip akis isplecia Na, ne visi. Ai, net nezinau, kaip viska cia parasyti, mintys sokineja... Norisi paimti ta vaika, apsikabinti, ir dingti nuo visu, ir leisti laika tik savo malonumui, kad ir jis pajustu, kad yra ne tik piktumai, riksmai, barniai, nuobaudos O ka tik vaika neiskentus aprekiau...

kaip man kažkada pasakė, kad esu labai nuvargusi ir įsiaudrinusi, atrodo tada viskas blogai, o kai aš paskaitau, atsisėdu atsipalaiduoju ir tada nieko negirdžiu ir viska apgalvoju, ir tikrai niekas nėra taip blogai, kiekvienas vaikas skirtingas ir kiekvienas ypatingas ir nepakeičiamas vaikas, jai visi būtų vienodi, tai tikrai būtų nesąmonė. o rėkti ir aš nesusilaikau, nes tik tada išgirsta Benas bet nieko va vėl prieina apkabina pabūčiuoja ir vėl toliau abu kartu einame. va neperseniausiai galvojau ir jaučiausi kad viskas blogai ir tikrai negera buvo, nieko su pagalba išsikapstau

va kad nuotaika pakelti parodysiu savo bena, bet kai tu nemačiusi mano vaiko, bet vistiek kaip šoka vaikiukai
Benas


šoka užeik ant nuorodos ir paspausk turėtų tau rodyti šokius

Suprantu tave iki kauliuku. Man baisiausia buvo ateiti i antra kl. rugsejo 1 d. su mazuoju, po pavasarinio tevu parasu del manojo ismetimo is mokyklos. Atsimenu, pasipuosiau labai, vaikas buvo kaip lele apregtas, puokste pati graziausia, jis tada ir varpeli nese...
Nezinau, mokyklu tikrai keisti nereikia, as ( po poros metu) pervedziau i privacia, kur klaseje buvo 5 vaikai. Na ir kas, isejome mes is jos po 3 menesiu. Ten as buvau ta mama, kuri nesirupina savo vaiku... Padare is jo versla, dirbo papildomai mokytojos, i menesi mokejau 600 lt (Uz savo universiteta tiek nereikia moketi).
Kai perejome i ta mokykla, kur mokesi mano vyresnysis sunus, ten jau zinojo kiek as esu padariusi del savo sunu, kuo as dirbu... Aisku, problemos neisnyko. Bet penktokeliui trecia mokykla, ar ne per didelis bagazas?
Taip, pijoku ir kt. panasiu tevu vaikai yra nepriziurimi ir jie patys turi ribas. O tarp siu vaiku taip pat pasitaiko hiperaktyviu ir su jais man taip pat sunku
Bet vaikas turi mokytis. Ir maziau reikia imti i galva, gal mokytoja su tavim pakalbejusi skambina dar 5 vaiku tevam ir panasias replikas sako jiems.

Siaubas, kai paskaitau apie LT mokyklas. Spejom laiku pabegt nuo tos sistemos. Cia nors ir turim problemu mokykloje, bet palyginus su jusiskem, tai "kapeikos".
Del vaistu, tai mano vyras kategoriskai atsisake duot, bandysim bent pora metu kitais budais su tuo kovot. Maniskiui problemos ne del elgesio/bendravimo, o del sugebejimo isimint informacija-ismokt.

Vis dazniau jauciu, kad man paciai demesio sutrikimas.