Mano vaikas hiperaktyvus

Agresyvumas, daznai reiskia nesauguma. Gal vaika mama labai kontroliuoja namie ir jis paskui "kersija" viesoje vietoje, labai daug priezasciu gali buti..maniskis gresyvus su manim nebuna, na karyais, kai susipysktam, bet jei as apsikabinu, tai tada praeina visi pasipriesinimai.Su kitais zmonemis..buna agresyvus ir tai labai sunku nugaleti, nes daznai nepriemimas ar zodine agresija gimdo ir veiksmo agresija..mokomes, kad sito nebutu, bet..manau tai visa gyvenima reik mokytis, nes ir dauguma suaugusiu nemoka valdytis

Sveikute Alchemie aaaauuuuu kaip tu laikaisi, kaip tau sekasi

Labutis mano vaikis irgi pripazintas ,,hyperaktyviu,,jam 8 metai.kuo toliau tuo labiau neberandu jegu su juo kovoti

o kas dabar taip blogai yra pasipasakok gal kiek pagerės
o su vaiku nereikia kovoti

Aciu dideliausias, jums, mamos, kad as jus radau Nes baigiu jau isproteti Visai netycia uzejau i hiperaktyvumas.lietuvoje, ir... apsiblioviau net pasikukciodama Cia gi mes, mano vaikis, ir mes, tevai, cia gi viskas zodis zodin apie mus tik jau baigiu sugrauzti save uz tai, kokia as netikus mama, ir vaika, kad niekaip "neprisibaladoju" iki jo Ir taip nuo mazu dieneliu. Dabar jam greit dvylika, ir eilini karta kvieciami i mokykla. Ka as noriu pasakyti, kazkaip negaliu, mintys pinasi, tiek skausmo, pergyvenimu... Aciu jums, kad jus esat, kad supratau, kad ne vieni mes, kad gal ne blogiausi esam... siandien puse dienos atsitraukt negaliu... Dekui jums

jau taip kokie 4 metai ir kuo tolyn tuo problemos dideja...visur blogai namie,mokykloj.Per pamokas neissedi-iseina kada nori,neklauso mokytojos,skriaudzia ir tyciojasi is vaiku..namie viska daro spec.kad mane isnervintu.Isbandziau viska,psichologus,,soc.pedag.tarnyba,netgi Vilniuje raidos centre buvo 2 savaites,zodziu nieko gero ka man daryti,geda eiti i mokykla
Papildyta:

Dieve...o mums specialistai sake,kad iki 12 metu tipo hyperaktyvuma vaikas isauga ar ba NE

ir man daug merginos padėjo, čia kai jas radau, kai man buvo taip sunku, kad galėjau tik verkti, bet vat išsikapsčiau.




patikėk jis nedaro viska tyčia, kad tave panervuoti, vistiek yra priežastis kodėl jis taip elgiasi, gal tiesiog jis gauna dėmesio tik tada kai ką blogo daro, o kai nors menka darbelį padaro nieko, viskam yra paaiškinimas. ir tikraiviena dalyka žinau, negalima sakyti vaikui ko jis negali daryti, tada tikrai padarys, aš savo vaikui sakau tik tai ką galima. va nepagalvojusi padaviau pinigėlius autobuso bilietaui ir pasakiau nepirk saldainių tai jis tikrai nusipirko, bet ir liko autobuso bilietui.
o vaikai neišauga iš hiperaktyvumo, kaip viena mama sakė tai ne batų dydis, kad išaugtų jie tiesiog išmoksta su savimi tvarkytis, čia kalbu iš savęs, ir tikrai tik 16 metų man akys atsimerkė ir pasalis nebeatrodė juodas.
o tu laikykis ir stiprybės tau

Pilka,
pirmiausia linkiu tau tapti spalvota.Esi geramama, vien delto, akd supranti, jog vaikas turi bedu, kad jas sunku spresti, bet bandai jas spresti.Tu tikrai ne viena pasaulyje su sia problema ir vien nuo to tau turetu palengveti..jei apsaulis puola, tai mes suremiam pecius ir bandom paaiskinti visuomenei, kad yra ir tokiu vaiku ir su jais galima gyventi ir netgi dziaugtis, o ne vien kariauti, musti, bausti ir peikti.
Prisijunk prie musu mamu susitikimu, pasikalbesime, kiek galesime tau patarsime, bent jau galesi pasipasakoti, kas tau skauda ir manau tikrai palengves, nes daugiau ar maziau mes per panasius dalykus esame patyrusios

Alcemie, sveika Senai matyta Kaip tau sekasi, kaip mažasis?Papasakok.




Žinau, kaip jūs, pilka, neringule, jautčiaties Aš pirmą kartą (o tas buvo labai senai), susiradus čia SM, šitokį skyrelį irgi verkiau. Verkiau ir džiaugsmo (egoistiška, bet...) iš džiaugsmo, kad aš ne viena. Kad vadinasi, aš ne pati blogiausia mama, o mano vaikas nėra nenormalus, kad tokių kaip mano šeima yra dar
Laikykities mergaitės Laikykities, nes kitos išeities nėra. Kad ir kaip būtų tai baisu suprasti, bet NĖRA. Hiperaktyvumas niekur ir niekada nedingsta. Galima išmokti su juo gyventi, gali būti geresnių gyvenimo periodų, gali būti labai sunkių, bet hiperaktyvumas liks. Ir sunkins bet kokius, kiekvieno žmogaus gyvenime iškylančius momentus ir problemas.
Antra, jūsų vaikai nieko nedaro tyčia (na, žinoma, kartais daro, bet tiek pat, kiek ir nehiperaktyvūs vaikai ), negalima vaiko kaltinti, kad jis toks , o ne kitoks. Jei vaikas nešiotų akinukus, būtų trumparegis, negi jo dėl to nemylėtumėte?
Ir trečia, reikia nustoti kaltinti save - jūs nekaltos, kad vaikiukai turi šį sutrikimą
Labai svarbu artimų žmonių palaikymas, nuosavo vyro parama. Jei tai turite - vadinasi jums jau lengviau Ir poilsis (kalbu apie moralinį poilsį) -palikit savo vaiką močiutei ir dūmkit su vyru į naktinį klubą.


Ir pabaigai pasakysiu - žinau, kad viskas ką aš čia rašinėju yra tik teorija. Praktikoje viskas žymiai sunkiau. Aš irgi neideali mama. Kartais būnu labai bloga Nesivaldau. Neturiu kantrybės. Kartais būnu blogesnė negu mano vaikas
Aš su žiogo hiperaktyvumu Lietuvoje nesusitvarkiau. Kai mokykloje viskas pasidarė pernelyg įtempta, kai prasidėjo atviri grąsinimai mano vaikui, atsirado galimybė išvažiuoti į Švediją (galvoju, kad čia Dievulis uždaręs duris man - atvėrė langą), viską metėm ir išvažiavom. Išvažiavom pačiu laiku, nes dar kokios pora savaičių ir maniškį būtų su laikraščiais ir televizija kuo nors apkaltinę.
Čia mums viskas gerai. Vaikas geria vaistukus, mokykloje yra mylimas ir vertinamas. Labai pagerėjo vaiko savęs vertinimas, nebeliko noro nusižudyti.
Nesakau, kad jau viskas, kad hiperaktyvumo nėra, problemų nėra. Yra. Maniškiui 12, taigi prie hiperaktyvumo prisidėjo dar ir paauglystė O tai jau kaip atominė bomba bet mes nepasiduodam. Kaip mano diedas sako "jei reiks tai ir už plaukų tempsim vaiką į viršų, bet žmogų iš jo padarysim"

Daug prirašiau. Nežinau ar ką supratot, bet jei kils klausimų - rašykit. Mergaitės pas mus ugnį vandenį perėję - tikrai padės. Ir susitikit su Alchemie ir kitom mamytėm, tai puikuis psichologinis momentas pasidalinti savo skausmu.
Sekmės jums.

Nezinau, man atrodo, kad si situacija kaip tik atspindi musu dabartine padeti