Kažkas panašaus...sąlyginai...
Nuo pat gimimo normaliai nemiegojo, keldavosi dažnai valgyt, užmigdavo tik sūpuojama, bet bent jau iki šiol yra įpratusi miegoti savo lovelėje (nors kartais, kai jau ypač blaškosi, pasiguldom pas save)...tai va, laukiau tų išganinų 3 mėnesių, maniau, kad pilvukas skauda, pučia...bet nuo 3 mėn tik viskas pradėjo blogėti.
Dabartinė situacija- naktį prasibunda, šaukia, inkščia, kelia kojas į viršų (bet nemanau, kad čia pilvuko skaudėjimo požymiai, nes taip kojas suriesti, pasičiupti kojų poštus, gaunasi toks a la laivelis- ji mėgsta ir dieną žaisdama), verkia...nenusiramina tol, kol...neduodu mišinuko...juk visko bandžiau- ir nešiojau, ir budinau, ir dainavau, arbatos daviau, niekas nepadeda
tik mišinukas
bet toks jausmas, kad ją ne alkis kamuoja, o tiesiog tas mišinio kvapas, buteliuko laikymas rankomis priduoda ramybės
tai va.... įdomiausia, kad ji būna atsistoja keturiom lovytėj, o kai išmoko atsistoti, atsistoja ant kojų ir vaikšto, ropoja, kūlversčiais deda- bet...ji užsimerkusi- ji miega
daržanai kūkčioja, kaip ir urzgia- matau, kad sapnuoja.....tai va....koks čia ir miegas man...aš tokia esu- man tik krust ir jau aš prie vaiko, o vyras atvirkščiai- jis absoliučiai nieko negirdi, kartą jau aš pati ėjau mišinio taisyt ir nusmigau prie durų...vaikas rėkia, aš ...gal be sąmonės buvau, nežinau...o vyras miega
dabar vistiek per naktį keliamės 3-4 kartus mišinio gert, o kur tarpiniai atsikėlimai kai pradeda ropot, šliaužiot....o dabar išvis- iššuto užpakalis, tepu, niekas nepadeda, naktį migdau be pamperso, tai keliuos kas 30 min tikrinu palutes, keičiu.....pridursiu, kad keliamės apie 7 val, einam miegot apie 11 val (anksčiau 12-1 ) dideli sunkumai užmigti, migdymosi nakčiai procesas prasideda 2 val prieš, vaikščioja, dainuojam, sūpuojamės, vėl vaikštom, mažė rami, paskui verkia, nerimauja,vienu žodžiu
įdomiausia, kad ji be aglo judri, kaip ji nepavargsta, nenori miego??? man sakė, kad ji tiesiog labai daug pasiima įspūdžių , naujovių iš aplinkos ir tie dalykai jai trukdo atsipalaiduoti, užmigti
manęs tai nestebina, nes ir mane iki kokių 16 meų kankino nemiga, negalėdavau užmigti, apmąstydavau visus dienos, gyvenimo, ateities ir praeities įvykius
negi kartojasi mano istorija? tikrai to nenorėčiau...na, einu miegot, manoji jau parpia...taigis už kokios 1 val reiks jau keltis
labanakt
gal prieš 2 mėn išvis buvo baisu, pradėjau bijoti naktų, kad teks vienai pasilikt (vyras dirba pamaininį darbą, tenka dirbt ir naktimis)...nenorėjau, kad sutemtų, nes naktis, tamsa man asociajovosi su mažės verksmais, kūkčiojimais, vartymaisi....dabar...kai kas klausia, ar miega geriau, net nežinau, ką sakyt, gal ir geriau, o gal aš pripratau