Žinot, tokiu būdu išsakytų dalykų niekas nenori girdėti. Yra tūkstantis būdų pasakyti tą patį dalyką, bet jūs pasirinkote žeminantį būdą. Visų pirma nepaklausėt, ar vaižgantė turi kur eiti? Ar geriau vaikus geriems žmonėms atiduot? O dėl mušimo aš esu 100 proc. prieš, bet kiek supratau ir vaižgantė tam nepritaria, tik nežinia, ar davus atkirtį vyrui jis iš pasiutimo jų visų neišpjaus? Be to, kiek supratau, tai nėra kasdieninis ritualas, o tai vyksta už kažką. Net ir sveiki vyrai labai moka pažeminti, jei viskas vyksta ne pagal jų planą, bet juk visos tai vyrų pro duris nespiriam.
Viena yra aišku, jei vaižgantė būtų išsisakiusi rubrikėlėje "svetimo skausmo nebūna", visos tos pačios teisėjos tuos pačius dalykus sugebėtų išsakyti subtiliau. O vaižgantei aš norėčiau palinkėti ištrūkti iš vyro ir anytos (supratau, kad ir ji figūruoja) gniažtų ir tikiu, kad ir jos sūnaitėlis dar kartelį sužydėtų. Jei tik atsirastų tokia galimybė, būtinai ja pasinaudok. Sekmės tau ir tavo vaikiukams.
Na, ir pats laikas grįžti prie temos. Kažkuri domėjotės, kaip sekasi mamyčiukės dukrytei? Truputį papasakosiu. Atsirado mokykloje doktorantė-socialinė pedagogė, kuri dirba su jų klase. Jos vertinimu klasė iš tiesų labai prasta. Tai ji dirba dabar su vaikais, tėvais, ir, žinoma, mokytoja. Bijau girti (tfu tfu tfu), bet panašu, kad situacija gerėja , o geresnėj aplinkoj ir vaikas geriau jaučiasi. Dabar jau ir pati mergaičiukė nenori eit iš mokyklos, nors ir pradžioj ji nedegė tokiu noru, o buvo pasiryžusi tvarkytis čia. Tai tokios naujienos
uolai-aš ne ašaringoji, greičiau kovingoji. Ir nemanau, kad tavo mintys nustebino nekasdieniškumu: jei moterį išprievartavo-kalta ji, per trumpą sijoną vilkėjo,jei vyras geria-kalta ji, bloga žmona , jei vaikai "blūdija"-ir vėl ji kalta. Na, girdėta? Kur čia tos netikėtos įžvalgos? Parašė žmogus, pasiguodė-tu manai, kad ji bevalė kvailė-tavo valia, bet ar būtina pranešt garsiai? Jei pastebėjai, aš nepuolu guost,nes nežinau, ar reikia. Ir gal visai nenoriu. O padrąsint norėčiau-jei ir padarei klaidų, tai bent bandai jas taisyt, ar ne?
QUOTE(mamagitana @ 2005 02 10, 09:46)
Ir nemanau, kad tavo mintys nustebino nekasdieniškumu: jei moterį išprievartavo-kalta ji, per trumpą sijoną vilkėjo,jei vyras geria-kalta ji, bloga žmona , jei vaikai "blūdija"-ir vėl ji kalta.
Pasilydai.
Matau vieną didelę problemą. Vyras muša vaiką. Ir viskas. Negali būti jokių spekuliacijų šiuo klausimų ar pagailėjimų mamai, kuri nesiima visų imanomų priemonių vaikui apginti. Negali būti jokių kompromisų- pagailėkim vyrelio, suptraskim mamytę. Vaiką muša ir neapgina artimiausi žmonės- tėvai. Žiauru.
Visiskas nesusipratimas
Manau, kad Vaizgante iskele labai dideles ir sunkias problemas, kurios is tiesu labai sujaudino visas jos postus skaitancias mamas. Taciau tos problemos yra perdaug dideles ir sunkios, kad butu galima kazka patarti, isskyrus - bek! Jei tik gali ir yra kur - bek!
Zinoma, yra ir kitu budu - aukotis, stengtis, kovoti, padeti ir vyrui ir vaikams. Bet tai jau, kiek supratau, specialistu darbas.
Visos cia rasancios nesame specialistai, ir Vaizgantes situacija skamba pernelyg gresmingai, todel ir reakcija tokia arsi ir karsta.
Bet manau, Vaizgantei patarimu reikia maziausiai - ji jau pasirinko savo kelia - ji turi tam teise (net jei ir manome, kad ziureti i skriaudziama vaika yra ziauru). Manau, tereikia ja isklausyti ir palaikyti. O patarimus jai duoda specialistai.
Tad kelkime balta veliava
Mamos, palaikykime Vaizgante - jai tikrai sunku.
Vaizgante, nepyk ant cia arsiau pasisakiusiu - tai tik rodo, kad nesame abejingos tavo situacijai.
Sekmes tau ir begalines kantrybes
Manau, kad Vaizgante iskele labai dideles ir sunkias problemas, kurios is tiesu labai sujaudino visas jos postus skaitancias mamas. Taciau tos problemos yra perdaug dideles ir sunkios, kad butu galima kazka patarti, isskyrus - bek! Jei tik gali ir yra kur - bek!
Zinoma, yra ir kitu budu - aukotis, stengtis, kovoti, padeti ir vyrui ir vaikams. Bet tai jau, kiek supratau, specialistu darbas.
Visos cia rasancios nesame specialistai, ir Vaizgantes situacija skamba pernelyg gresmingai, todel ir reakcija tokia arsi ir karsta.
Bet manau, Vaizgantei patarimu reikia maziausiai - ji jau pasirinko savo kelia - ji turi tam teise (net jei ir manome, kad ziureti i skriaudziama vaika yra ziauru). Manau, tereikia ja isklausyti ir palaikyti. O patarimus jai duoda specialistai.
Tad kelkime balta veliava
Mamos, palaikykime Vaizgante - jai tikrai sunku.
Vaizgante, nepyk ant cia arsiau pasisakiusiu - tai tik rodo, kad nesame abejingos tavo situacijai.
Sekmes tau ir begalines kantrybes
Na, baikit jau apie mane rašyti. Pasijutau tokia nedorėlė, kad nesugebu apginti vaiko, gyvenanti tokioj tragiškoj situacijoj, kad reikėtų iš namų bėgti. Nėra taip! Kas nors iš pažįstamų paskaitytų, ,tai apstulbtų: negi čia apie mane rašoma?
Ko ko, bet nei paguodos, nei patarimų man nereikia.
Mano vyras turi vieną problemą, kurią galėtų sutvarkyti nebent Dievas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja paveldėtos psichinės ligos požymiai.
Paprastai jis elgiasi dar geriau už dažną vyrą: parneša padorią algą, mes gyvename gražiuose, viskuo aprūpintuose namuose, kuriuose šeimininkas daro ir visus vyriškus darbus, ir lėkštes plauna, ir kambarius tvarko. Ir vaikus myli.
Bet kartais jam"užplaukia": tada jis nesuvaldo savęs. O kadangi vienas mano sūnus yra ypač judrus ir nepaklusnus, jam dažniausiai ir kliūva. Vieną kartą kliuvo ypač stipriai, kai pametė visą ryšulį raktų, nors buvo liepta būti namie.
Nereikia man iš namų bėgti. Tik kaip įkalbėti savo vyrą kreiptis į medikus? Man nepavyksta niekaip.
Matyt, Uola sugebėtų. O aš negaliu. Vyras- ne mažas vaikas. Už rankos nepaimsi ir nenuvesi. Jokių argumentų jis negirdi. Sako: pati gydykis, jei tau reikia.
Ko ko, bet nei paguodos, nei patarimų man nereikia.
Mano vyras turi vieną problemą, kurią galėtų sutvarkyti nebent Dievas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja paveldėtos psichinės ligos požymiai.
Paprastai jis elgiasi dar geriau už dažną vyrą: parneša padorią algą, mes gyvename gražiuose, viskuo aprūpintuose namuose, kuriuose šeimininkas daro ir visus vyriškus darbus, ir lėkštes plauna, ir kambarius tvarko. Ir vaikus myli.
Bet kartais jam"užplaukia": tada jis nesuvaldo savęs. O kadangi vienas mano sūnus yra ypač judrus ir nepaklusnus, jam dažniausiai ir kliūva. Vieną kartą kliuvo ypač stipriai, kai pametė visą ryšulį raktų, nors buvo liepta būti namie.
Nereikia man iš namų bėgti. Tik kaip įkalbėti savo vyrą kreiptis į medikus? Man nepavyksta niekaip.
Matyt, Uola sugebėtų. O aš negaliu. Vyras- ne mažas vaikas. Už rankos nepaimsi ir nenuvesi. Jokių argumentų jis negirdi. Sako: pati gydykis, jei tau reikia.
(Atleisk, Vaizgante, bet kai kurie tavo postai vieni kitiems priestarauja. Norint kalbeti apie tavo situacija, reiktu uzvesti kita tema, kazkas panasaus "Tolerancija. Smurtaujantis tevas.")
Noriu griszti prie temos.
Kalbos eiga:
1. Mano vaikui mokytoja raso pastabas. Paprasiau , kad nerasytu.
Reakcija i kalba:
1. Gal reiketu salinti reiskinio priezastis (t.y. vaikui padeti susideti daiktus, padet atlikt n.d. ir t.t.).
Noriu griszti prie temos.
Kalbos eiga:
1. Mano vaikui mokytoja raso pastabas. Paprasiau , kad nerasytu.
Reakcija i kalba:
1. Gal reiketu salinti reiskinio priezastis (t.y. vaikui padeti susideti daiktus, padet atlikt n.d. ir t.t.).
na ši tema turėtų vadintis "vaižgantės problemos ir uolos pastangos "
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas. Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. Tai jei aš tik barsiu ir barsiu, koks žmogus išaugs? apie kokį pasitikėjimą savimi galima kalbėt, apie kokią asmenybę? Žinoma, labai blogai neatlikti, pamiršti darbai , bet jei tai visuotinas dalykas, negi vien tas vaikas kaltas?
O moralizuot ir aiškint lengviausia. Ypač kai pats nesusiduri su tokoimis problemomis. Įsivaizduot, kad žinai, kaip spręst visas pasaulio problemas
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas. Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. Tai jei aš tik barsiu ir barsiu, koks žmogus išaugs? apie kokį pasitikėjimą savimi galima kalbėt, apie kokią asmenybę? Žinoma, labai blogai neatlikti, pamiršti darbai , bet jei tai visuotinas dalykas, negi vien tas vaikas kaltas?
O moralizuot ir aiškint lengviausia. Ypač kai pats nesusiduri su tokoimis problemomis. Įsivaizduot, kad žinai, kaip spręst visas pasaulio problemas
O gal ir gerai padarė paprašiusi nerašyti. Mokytoja laiko sutaupys,pažymių knygelėj liks vietos pagyrimui (negali būt, kad protinga mokytoja nerastų už ką pagirti mažo vaiko), tėvas išvengs pretekstų savo "nutrūkimams". Apie susirinkimus atskira kalba iš viso: kas čia per tarybinio kolektyvizmo reliktas-prie visų apie visus. Tikras "partsobranije". Vaiko problemos turi būt svarstomos diskretiškai. Medikai tai jau ima suprast, o mokytojai kada? Ir dar prieš susirinkimą ant lentos pažamgumą surašo. Geras, ar ne? Tikrai be galo modernu.
Mamagitana- apie susirinkimus nesupratau . Mūsų vaikai turi savo numerukus, kai gaunam išklotines su mėnesio diktantų ir kontrolinių rezultatais, tai saviškės pasižiūriu pagal numeruką, bet kartu labai svarbu man matyti bendrą klasės lygį. O dar susirinkimai reikalingi tam, kad mokytoja supažindintų su bendromis klasės problemomis, pasiekimais, įvertinimais, su planais, tėvelių subūrimui taip pat.
[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24]
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . [/quote]
Suprantu, kad tikrai galima uzsimerkti ir dusioj pasikvatoti is tokiu pastabu, kai vaikas karts nuo karto kazka "apsizioplina". nors manau, kad protinga mokytoja pati sypsosi tokia "pastaba" rasydama. Bet kvaila uzsimerkti, jei tokios pastabos tisiamos namo vos ne kasdien. manau esme tame, jog kazko neatsineses vaikas negali normaliai dirbti pamokoje. o jei tai kartojasi daznai. Keista butu nesureaguoti, ar ne.
[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): [u]dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas[/U]. [/quote]
Tiesiog mokytoja neturi apie ka kalbeti. O jei neturi, tai reiktu susirinkimo nedaryti. Bet. Kokia informacija tave sudomintu? Kokie tavo lukesciai einant i susirinkima? Gal reiktu issakyt mokytojai? Ar mokytoja nepaklause "Gal turite kokiu klausimu?" ?
Tuomi norejau pasakyti, kad jei mokytoja "veblena", tai klaseje sedi dar keliolika zmoniu, kurie nori suzinoti info. Kodel tos info nesuzinoti? Gal tiesiog nezinot, ka noretumet zinoti?
[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. [/quote]
[/quote]
Mineta situacija rodo, jog mokytojos pasiekimu knygeles pildo nemoksiskai. pasiekimu knygelese pastabu neturetu visiskai buti. 9pastabas rasyti turetu ant lipniu lapeliu. Veliau jie tiesiog ismetami.
p.s. atsiprasau uz nemoksiska pacitavima
Bet iš tikro pastabų problema yra opi ne vien jai- aš irgi dažniausiai užsimerkiu į tuos visus "neatsinešė, pamiršo" . [/quote]
Suprantu, kad tikrai galima uzsimerkti ir dusioj pasikvatoti is tokiu pastabu, kai vaikas karts nuo karto kazka "apsizioplina". nors manau, kad protinga mokytoja pati sypsosi tokia "pastaba" rasydama. Bet kvaila uzsimerkti, jei tokios pastabos tisiamos namo vos ne kasdien. manau esme tame, jog kazko neatsineses vaikas negali normaliai dirbti pamokoje. o jei tai kartojasi daznai. Keista butu nesureaguoti, ar ne.
[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Vakar buvau tėvų susirinkime (trečiokų): [u]dešimt minučių vardijo vaikų skolas (pasirodo ne mano vienos viską užmiršta), dešimt min- apie planuojamas ekskursijas. viskas[/U]. [/quote]
Tiesiog mokytoja neturi apie ka kalbeti. O jei neturi, tai reiktu susirinkimo nedaryti. Bet. Kokia informacija tave sudomintu? Kokie tavo lukesciai einant i susirinkima? Gal reiktu issakyt mokytojai? Ar mokytoja nepaklause "Gal turite kokiu klausimu?" ?
Tuomi norejau pasakyti, kad jei mokytoja "veblena", tai klaseje sedi dar keliolika zmoniu, kurie nori suzinoti info. Kodel tos info nesuzinoti? Gal tiesiog nezinot, ka noretumet zinoti?
[quote=saltrune,2005 02 10, 22:24] Dar specialiai perverčiau pirmos- trečios klasės pasiekimų knygutes (įsiklausykit, jos vadinamos pasiekimų)- per metus keturi puslapiai pastabų apie pamirštus sąsiuvinius ir nepadarytus namų darbus bei "rytoj bus spektaklis, atsinešti 6 lt" . Viskas. [/quote]
[/quote]
Mineta situacija rodo, jog mokytojos pasiekimu knygeles pildo nemoksiskai. pasiekimu knygelese pastabu neturetu visiskai buti. 9pastabas rasyti turetu ant lipniu lapeliu. Veliau jie tiesiog ismetami.
p.s. atsiprasau uz nemoksiska pacitavima