Mokyklos keitimas

#61
QUOTE(uola @ 2005 01 25, 21:53)
Tikiu, kad isspresi problemas seimoje.Humanistai. Grazu, gera, sektina, bet jokia pedagoigika neegzistuos be mokytojo - asmenybes. Jei humanizmas neplaukia is dusios mokykis jo neismoksi. Seimos vertybes, paveldas, santykiai joje, meile, supratimas, seimos pavyzdys- garantas sekmingo vaiko starto gyvenime. Jei vaikas neturi pamato, jokios "puosniosios" teorijos, jokie svetimi zmones  jo neisugdys. Smagu, kad stengiesi but gera svetimiems vaikams. Patarimas. Pirmiausia pamilk save, savo seima o veliau gelbek pasauli smartass.gif



100% pritariu.
Atsakyti
#62
Malonu, Uola, kad žinai mano forimą. Ten aš bitute darbuojuosi. O šitame bobturgyje daugiau nesilankysiu. Geros dienos visoms.
Atsakyti
#63
QUOTE(vaižgantė @ 2005 01 26, 16:37)
Malonu, Uola, kad žinai mano forimą. Ten aš bitute darbuojuosi. O šitame bobturgyje daugiau nesilankysiu. Geros dienos visoms.

Jauciasi hmanistines pedagogikos itaka dirol.gif tease.gif
Atsakyti
#64
na mamytes jus cia ir priraset doh.gif ,dabar reik gerai pagalvoti apie mokyklas ir mokytoju santykius su vaikais, ko gero ne visada ir vaikai buna neteisus wub.gif
labai daug minciu pamastymam
Atsakyti
#65
Perskaiciau visa sita dialoga ir susimasciau. Net nezinau, kieno puseje esu. Esu ir mama. Kazkada buvau mokytoja.

Bet dabar labiau mama, nes mokytoja buvau tik 1 metus ir supratau, kad tai laaaaabai sudetinga...

Bet ne apie tai noreciau sneketi. Mano vaikas pirmokas. ir jei jis kasdien griztu su "pamirso, nesugeba, namoka"...
As nenoriu begti nuo problemu. Bet jis tik pirmokas... as bent karta i menesi nueinu i mokykla. Kiekviena karta pasilieku po susirinkimo ir paklausiu - kokios mano vaiko problemos. Jei ju ir yra isgirstu tiesiai is mokytojos lupu ir meginu spresti. Kazkaip su meile ir sirdimi.
Jei mokytoja imtu rasineti SMS ar i knygele - nesuprasciau...

Taip, mano vaikas labai atsakingas - as galiu juo pasitiketi. Kolkas tu problemu ir nera (bent jau tokiu, del kuriu reiketu konfliktuoti su vaiku). Jis pats rupinasi savo mokslais, knygomis ar kuprines turiniu. As geriausiu atveju paklausiu - ar tau nieko netruksta, ar nereikia pagalbos. Ir viskas. Jis pats sprendzia, kada reikia parasyti ar paskaityti.

Bet juk ne visi vaikai vienodi...

Manau, kad nereikia pyktis, o bandyti suprasti vienai kita. 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#66
Nesuprantu, nesuprasiu ir net nebandysiu suprasti motinos, kuri leidžia vyrui mušti savo vaikus. Labiau suprasiu tą, kuri leidžiasi mušama, nes tai jos kūnas, jos psichika, jos gyvenimas. Bet kai ji bet leidžia tokį vyro elgesį prieš negalinčius apsiginti vaikus- tai žemiau kritikos.

Ir mokyklinės problemos yra visiškas mizeris palyginus su tuo, kaip vaiko psichika, supratimas, jo gyvenimas žalojamas jo artimiausių žmonių. Taškas.
Atsakyti
#67
QUOTE(vaižgantė @ 2005 01 22, 19:30)
(...) Kai pavartau savo pirmoko pasiekimų knygelę, kyla mintis, kad mano vaikas kažkoks idiotas... (...) "neatsinešė, neišmoko, nepadarė, pamiršo"...
Perkėliau į kitą mokyklą.  (...) vėl: "neatsinešė, užmiršo, nepadarė" (...) Mokytojos paprašiau, kad neberašytų jokių pastabų (...)


doh.gif doh.gif doh.gif doh.gif
Po tokio tiesiog norisi pasiūlyti siųsti į privačią mokyklą, kur aplink vaikiuką rateliu šoks, nieko nereikalaus ir pastabų nerašys. Man regis pasiekimų knygelė tam ir turi būti, kad tėvai galėtų susipažinti ir reaguotų. Mažam mokinukui dar sunku susitvarkyti su jį užgriuvusiu informacijos srautu, tad mama galėtų pasižiūrėti ką vaikas įsidėjo ir ką pamiršo. Kitas dalykas, jei pastabas rašytų išskirtinai tik Vaižgantės vaikui, bet nepanašu.
Atsakyti
#68
Pasikartosiu. Aš dirbu toje pačioje mokykloje, kurioje dabar mokosi mano sūnus. Su mokytoja matausi kiekvieną dieną. Koks tikslas rašyti pastabas, jei ji man gali pasakyti? O pastabų jos prašiau nerašyti dėl to, kad tai traumuoja mano vaiką. Jis turi psichinių problemų. Jis pilnas baimių. Naktimis rėkia, draskosi, tarsi transe bėgioja po butą. Tokio vaiko negalima barti. Dabar su juo dirba psichoterapeutė.
Jei mane šioje temoje nuteisusios pašnekovės būtų mano kailyje, jos mane suprastų. Ne kaltintų, o guostų.
Kuri norit turėti vaiką , vyrą ir anytą, turinčius psichinių problemų?! Belieka man pačiai neišeiti iš proto.
Atsakyti
#69
QUOTE(vaižgantė @ 2005 02 07, 00:43)
Pasikartosiu. Aš dirbu toje pačioje mokykloje, kurioje dabar mokosi mano sūnus. Su mokytoja matausi kiekvieną dieną. Koks tikslas rašyti pastabas, jei ji man gali pasakyti? O pastabų jos prašiau nerašyti dėl to, kad tai traumuoja mano vaiką. Jis turi psichinių problemų. Jis pilnas baimių. Naktimis rėkia, draskosi, tarsi transe bėgioja po butą. Tokio vaiko negalima barti. Dabar su juo dirba psichoterapeutė.
Jei mane šioje temoje nuteisusios pašnekovės būtų mano kailyje, jos mane suprastų. Ne kaltintų, o guostų.
Kuri norit turėti vaiką , vyrą ir anytą, turinčius psichinių problemų?! Belieka man pačiai neišeiti iš proto.


Aš tavęs neteisiu, tik negaliu suprasti. Negi negalima pakovoti už savo vaiką prieš tėvą? Dėl viso kito tai pritariu, nes tikrai kvaila rašyti pastabas, jeigu dirbat viename kolektyve.
Atsakyti
#70
O iš kur jūs ištraukėt, kad aš nekovoju?
Kuri normali motina nekovoja dėl savo vaikų?
Atsakyti
#71
QUOTE(vaižgantė @ 2005 02 07, 15:13)
O iš kur jūs ištraukėt, kad aš nekovoju?
Kuri normali motina nekovoja dėl savo vaikų?

Jei vaikas vis dar terorizuojamas TEVO- kovoji mazai.


Kaip manai, ar vaikui sveika buti kolektyve, kai kasdien mama ateina priimti "ataskaitu". Ar jis del to nesijaucia isskirtinis? Ar tai jam nekenkia? Pati nesijaustum nejaukiai, jei mama taves is darbo ateitu pasiimt ir vis klaustu kolegiu "na , kaip jai siandie sekesi?" . Kaip vaikui jaustis, jei jis jaucia aplinkiniu vaiku mintis "Kodel jis uz ta pacia negerove negavo (ir niekada negauna) pastabos, o as gavau?"
Atsakyti
#72
Kokių ataskaitų? Nei aš vaikštau kiekvieną dieną, nei ką. Yra dar tokia vieta, kuri vadinasi MOKYTOJŲ KAMBARYS. Ten mokytojams susitikti ir pakalbėti niekas nedraudžia. Nelaikykit jūs manęs tokia kvaila.
Mano vyresnysis sūnus irgi mokosi toje pačioje mokykloje. Į jo klasę ateinu tik tada, kai tikrai reikia arba man reikia pakalbėti su mokytoja grynai dėl kolegiškų reikalų.
Matyt, jūsų pačių vyrai angelai arba jų išvis neturit, jei manot, kad taip lengva su jais susitvarkyti.
Nebemuša vyras mano vaiko, bet dar turės praeiti kiek laiko, kol jis nustos sūnų žeminti. Kol kas man nepavyksta jam išaiškinti, kad vaiko negalima visaip vadinti.

Iškėliau problemą, kuri labai paplitus šeimose, o užsipuolė mane visos. Aišku, kalta aš, o ne mano vyras. Taip ir mano anyta sako. Kai nevedęs buvo ir pas ją gyveno, ir negėrė, ir vaikų nemušė (nes tada jų nebuvo).
Visuomet mes, moterys, motinos, dėl visko kaltos. Vargšus vyrus reikia užjausti, juos mokyti, pasilenkus batus nušluostyti, kad rankų nesusiteptų.
Atsakyti