Krikštatėvių teisės ir pareigos

turi dalyvauti, pasveikinti, padovanoti rožančių ar kokį kryželį, galbūt kažkaip paminėti šią šventę.

Nuo 8 metų ir aš nebeturiu krikšto tėvų dėmesio(krikštatėvio ir nemačiusi nuo tada). Galbūt ir pačiai užtat sunkiau rasti bendrą kalbą su savo krikštasūniu

Kiek zinau, turi buti tiesiog kartu tokiu pareigu, kaip per kriksta nera

Aciu, kad atsakete. Jus teisi! Svarbiausia - jausmai. gal dar svarbiau, kad silti artimi santykiai ir isipareigojimas vienas kito atzvilgiu su Kriksto vaikais liktu visa gyvenima. Visko buna. Sunkiu metu ir isgyvenimu. Svarbu, kad nepasimestu telefonu Nr ir adresai tada, kai po Jrikstynu sventes praeis desimtmeciai. Turbut pradzioje Kriksto tevu pareiga puoseleti tuos santykius, o veliau jie sugris atgal - yra galimybe tureti jaunus artimus zmones savo pasoneje senatveje...
Nieko nera svarbiau, nei zmogiski jausmai!
Linkiu Jums sekmes!
Dalia

sabalis, labai graziai ir teisingai paraset, aciu

Manau, kad be bendravimo su kriksto vaiku-krikstateviu pareiga yra Vesti vaika krikscionisku keliu. t.y. dometis, rupintis, kad jis priimtu kitus reikiamus sakramentus (nors paprastai tai daro tevai), rodyti krikscioniska pavyzdi gyvenime.

Sveikos mamytes!na tema kiek aktuali ir man...idomiausia jok kviecia vyro sesuo but savo vaikuj kriksto mama na vyras kriksto teciu!o taip nenoriu na cia kaip pasakius kai buna gimsta vaikels ir traukia prie jo o man nera taip!tai gaila tos metgytes jok as tokia nebent viskas ateiti pasikeistu?
O apie krikstynas norejau pakalbeti,va birzeli bus jos,tik niekaip nesuprantu kodel to vaiko teveliai visa sventes vedima atidave man...pyktis ima gi ju vaikas jie turi kazkiek tai stenktis irgi!o man negana to nesinori but kriksto mama,bet ir koki uzsakyma gavau....juk kaip kriksto mama as tureciau torta koki atsinest?dar kokius isakymus tevam nuo vaiko pasiruosti ir viskas manau?o man pasake sugalvok kaip linksmai sia svente atsvesti....???(pasiguodziau brangiosios)

ramune82, jei nemielas vaikas, tai atsisakyk buti kriksto mama. Ir tau bus sunku kaskart prisiverst bendraut ir vaikui skaudu bus jaustis nemylimu.Gal yra kokia drauge ar giminaite, kuri labiau noretu.

panasi situacija buvo ir man, kai vyro sesuo prase but kuminais (pabresiu tai , kad neturejo ka imt i kuminus kaip ir ). Atsisakiau, tiksliau abu atsisakem, vienas dalykas - kaip kad saket vaikas nelimpa, kitas dalykas ir pati mama nelimpa (sheimoj ten ju dardakas) Kadangi pati turejau gera kuma, nenorejau pabut pati tokia kuma kuri tik atstovi, ir atnesa dovana per gimtadieni, reikia kad is giliau tas pareitu - reziume mamyte supyko. nieko blogo nesijauciu padariusi, kad tureciau atsiprasinet,o gal tureciau???
bet wat teveliai nesupranta, kad jei atsisako zmones kuminais pabut, vaikui tai tik geriau gal nera to tokio kaip ir "motiniskos" silumos,?gal jau daug kam esu kuma ir gal net jau nebeisgaliu dar vieno vaiko turet:)? nes kuminas irgi visad turi nepamirst vaiko ir pasipurtinti kisenikes pries sventes

Krikštatėviai turi būti antri tėvai. O dovanos - ne esminis dalykas. Dovanų gali nupirkti dėtės, tetos, seneliai ir t.t. Krikštatėviai turi ir tam tikrą užduotį iš religinės pusės - vesti vaiką doro krikščionio keliu drauge su tėvais.

Na ir aš ruošiuosi tapti krikštamote. Pati turėjau nuostabią podę ( čia taip mus vadina krikštamotes): visada rasdavau bendrą kalbą, visada laukdavo ateinant, niekada nepamiršdavo gimtadienių ir kitų švenčių, bet kas įdomiausiai tai ne dovanos rūpėdavo: o tai, kad prisiminė, nepamiršo. Džiaugdavausi kiekviena smulkmena: saldainiu, jos keptu vafliu, braške iš jos daržo... Dieva, kaip man dabar trūksta Kiek daug jai turėčiau ką pasakyti Ji mirė kai man buvo keturiolika, o tas ilgesys liko po šiai dieną. Jos sodybą nupirko kita jauna šeima, pasikvietė į svečius ir parodė: atnaujino jos senas spinteles, išsaugojo jos augintus bijūnus... Stovėjau namų kieme ir verkiau Kiekvienais metais gegužę užsakau Mišias už krikštatėvius. Daugiau nieko padėti jiems ir negaliu.
Dabar iš krikštatėvių tikimasi dovanų vaikų, renkamasi pagal finansinę padėtį. Aš tikiu, kad iš manęs laukia šio to kito. Todėl eidama laaaabai gerai apsvarsčiau: ar galėsiu duoti vaikui dėmesio, ar visa tai nepasibaigs tik krikštynoms, svarbu kokie santykiai su vaiko tėvu. Turiu ir krikštaduktę, bet jos tėvas mane žiurke ir kale išvadino, tai kokie gali būti santykiai su mergaite? Nors stengiuosi jos nepamiršti: dalyvavau jos Pirmoj Komunijoje, kai sutinku visada pakalbinu ir pinigėlių duodu: paauglė, tegu nusiperka ko pati nori. Dabar tie paauglių norai, pati tokį turiu Suprantu, kad šito yra per mažai, bet jos tėvai mane ypač įskaudino ir dabar nerodo jokio noro susitaikyti: atseit nieko neįvyko. O gal to bendravimo nėra, nes viskas buvo padaryta labai skubotai: jie kvietė, nes jiems reikėjo pakrikštyti mergaitę, norėjo susituokusios poros, mes sutikom: kaip gi pasakysi ne O gavosi taip kaip gavosi.
Todėl prieš tapdami krikštatėviais reikia gerai pagalvoti, pasvarstyti. Nors sakoma, kad negalima atsisakyti, bet galima tiesiog su tėvais pasitarti, išsakyti savo dvejones. Protingi žmonės turėtų suprasti

Na aš jau šį sekmadienį tapsiu krikšto mama
Taigi, kunigas sako, jog mūsų krikštatėvių pareigos padėti auklėti vaiką tėvams. Mokyti vaiką mūsų katalikiško tikėjimo. Jeigu tėvai neįstengia prižiūrėti vaikų, reikia pasiimti globoti ir auklėti pas save.
Na o šiaip, svarbiausia tai yra bendravimas , tarpusavio supratimas, artumas Viso šito nesulaukiu iš savo krikštatėvių kaip bebūtų gaila Visada tada atakuoja, nėra pinigų atvažiuoti ir panašiai. Aš milijonai kartų sakiau, kad nereikia man nei pinigų nei dovanų, svarbu, kad atvažiuotų.
Taigi, rinkitės ne pagal piniginės storumą, o kad bendrautų ir mylėtų jūsų vaiką

Nu bet jei nera visiska ka kviesti - visiskai tada jau renkiesi kad tik kas sutiktu aisku tai blogai, bet visada norisi kad butu is gimines kazkas,nes draugai siandien yra,ryt gali nebut ot sunki dilema tie krikstateviai nors nenoreciau krikstateviu tokiu, kad ir is artimu zmoniu jei tau nemielas zmogus