Kūčių stalas

aš perku lietuvišką spanguolių kisielių ( tokiuose rožiniuose maišeliuose, tas neblogas, nėra daug sintetinių kvapų). Į tokį diiiidelį puodą suvartoju tris pakelius. Užvirus išjungiu puodą su kisielium, tada supilu per sulčiaspaudę išspaustas spanguolių sultis ( daug, apie litrą), cukraus dar šiek tiek. Mano uošvienė tik sutrina spanguoles ir su visom skūrom pila į kisielių, bet mano vaikai tokio negeria, raukosi. Skūrelės nepatinka
P.S jau geriau skystesnis kiesielius, nei tirštas. Geri- širdis atsigauna . Nors mama vaikystėje virdavo labai tirštą kisielių, tiesiog šaukštu kabindavom. Su kūčiukais- skanu. Bet pati niekad tokio neviriau. Jaučiu nesveika- krakmolo labai daug
O gal kas žinote senoviško avižinio kisieliaus receptą?

As i mazdaug 2 dedu pora stikliniu (arba viena dideli puodeli) spanguoliu, uzverdu. tada spanguoles sutrinu ( odeliu irgi nemegstu ), supilu i puoda, vel uzverdu, saltai vandeni (nedaug) ismaisau 2 saukstus (nelabai kupinus arba viena dideli) krakmolo ir letai pilu i verdanti vandeni. Tik arteja virimas ir isjungiu , cukraus pagal skoni.

O mielinius blynus tai kepu ne tik su silke, bet ir su obuoliais ir aguonom. Geriausiai tinka tai su aguonom ir ko tais greitai pasibaigia .

as darau tai tokia misraine, nezinau ji nera labai jau senoviska, mano mociute, bent jau tikrai nedarydavo ,bet vis tiek labai skani ir be majonezo, as darau taip: supiaustau sviezius pievagrybius smulkiai, kubeliais supiaustau obuoli (toki nevisai rugstu, bet ir ne per saldu), susmulkinu pora, siek tiek bet nedaug virtu ryziu, prieskoni pagal skoni (tinka kokius tik megsti) ir slakelis aliejaus Skanaus!

as taip pat siemet...labai gaila busiu su vyru uzsieny...dar pilnai nezinau ka darysiu valgyti, bet manau meniu bus toks: (dar aisku pildysiu)
Spanguoliu kisielius (pati verdu)
kuciukai, pati kepsiu ir jie bus mirkyti aguonpieny.
silke pataluose (uosviene daro, na vyras dievina ta silkute)
zuvis tesloje
balandeliai su grybais, dziovintu nepirksiu, nes neaisku kas per grybai, tad darysiu su sampinijonais.
silke su morkomis ir svogunais
silke su graikiskais riesutais, razinomis ir svogunais
ka dar....
labai skanu zuvies maltiniai, tuos gal darysiu
plotkeles
duona
vaisiai
riesutai
na dar pildysiu:)nes megstu darbuotis virtuveje...

SVEIKI. SKAITAU JŪSŲ RECEPTUS APIE SILKUTES IR ŽUVYTES IR PAVYDAS IMA, KAD MAN TAIP, O TAI DABAR TURIU SUKT GALVĄ KAIP PARUOŠT KŪČIŲ STALĄ, KAI VYRAS NEVALGO NEI ŽUVIES, NEI SILKĖS, PAGRINDINIŲ PATIEKALŲ BELIEKA TIK MIŠRAINYTĖS, DAUG NEPRIDARYSI, O IR TRADICIJOS ČIA MAŽAI, GAL KAS IRGI SUSIDURIA SU PANAŠIA PROBLEMA

IR DAR SKAITINĖJAU ČIA RECEPTUS APIE AUSYTES, TAI AŠ SUPRATAU KAD JOS KEPAMOS, TAI YRA, VERDAMOS ALIEJUJE, AR GERAI AŠ SUPRATAU, IR AR TINKA TAM REIKALUI MARINUOTI GRYBAI, NES KITOKIŲ NETURIU, O PIRKTAIS NEPASITIKIU, PATARKIT

Prisiminiau vieną patiekalą, kurį ruošdavo mano teta. Tai grucė. Virti kviečių grūdai, maišomi su paruoštom aguonom ir saldintu medumi vandeniu. Kas mėgsta, galima ir kūčiukų įsidėt.

pas mane tai- karšta kepta žuvis, bulvės su kanapėm

Oi, mano vienos megstamiausiu Kepta duona, virtos pupeles, fermentinis suris, cesnakas, druska ir truputis aliejaus.Jokiu majonezu, nes duona ismirksta jame ir nebeskanu palieka.Tik labai jau socios

Mes tai kepame karpi.

1 karpis
200 g majonezo
200 g fermentinio sūrio
druskos
juodųjų pipirų
50 g sviesto arba margarino
1 stiklinė vandens

Karpį nuskutame, išimame vidurius, nupjaunam galva. Tada perpjauname išilgai į dvi dalis. Jas supjaustome kvadratiniais gabalėliais, įtriname druska bei juodaisiais pipirais, sudedame į dubenį ir 1 val. palaikome kambario temperatūroje. Į skardą įpilame stiklinę vandens ir įdedame sviestą arba margariną.Karpio gabalėlius sudedame oda į viršų.Kepame 200-220°C temperatūros orkaitėje. Baigdami kepti karpį patepame majonezu ir apibarstome sutarkuotu fermentiniu sūriu. Patiekiame su bulvių koše ir kopustais.

Rašau apie senobines Kūčias iš E. Šimkūnaitės palikimo ,,Prie Kūčių stalo,,
Vieno vakaro,vienos nakties ir vieno ryto Kūčių stalas gali priminti tūkstančius trunkantį mūsų istorijos tarpsnį.
Stalas Lietuvoje visada labai gerbiamas,o prieš Kūčias itin švariai nuplaunamas, nutrinamas.gerai nušluostomas ir apklojamas pačiu geriausiu tų metų šienu, kad visi metai būtų sotūs.
Gyvulinkystė-svarbi mūsų ūkio šaka,pakeitusi medžioklę.Prireikus daug pašarų, turėjo plėtotis ir žemdirbystė.Vėliau ji peraugo savo motiną, tad ir lino staltiesė virš šieno.
Stalas uždengiamas balto lino staltiese.Ant paruošto stalo dėliojami valgiai.Kokie jie ir ką pasakoja?
Kūčių valgius galima suskirstyti į dvi grupes-Įpasninkinius,paimtus iš gamtos ir pagamintus iš žemdirbystės vaisių.
Verta prisiminti, kad visi Kūčių valgiai valgomi šalti, nes šeimininkė negali ir neturi ilgai atsitraukti gamindama ar šildydama valgius.
Kūčioms reikia dvylikos valgių, tačiau dalis lyg poriniai. PVZ.: prėskučiai valgomi su aguonpieniu, kviečiai su miešiniu, t.y-medumi pasaldintu vandeniu, galima gardinti sultimis.Avižinį kisielių galima valgyti ir vieną, bet dažnai prie jo daromas kanapių pienas arba,,gaidžio kraujas,, t. .y raugintos burokėlių sultys.
Į Kūčių patiekalus stengėsi nedėti dirbtinių prieskonių.Ir ne tik jų-nededa net ajerų
, nes Kūčių patiekalai atėjo iš Kadaujos( neatmenamos senovės)o ajeraiatkeliavo neseniai drauge su totoriais.
Neatkiriama dalis žuvys. Būdavo ir stambesnių žuvų-kartais sausų, kartais su drebučiais, kai nedid kiekyje vandens virdavo daug žuvų.Beveik visada linų aliejuje kepta vėgėlė.
Pirkti silkę lyg negražu, tarsi šeimininkė nieko paghaminti nesugeba.Bet pagal dzūkus ir suvalkiečius ,be silkės nėr ir Kūčių.
Džiovintus grybus virdavo, kiek pagardindavo svogūnais, aliejumi.Smulkintus vartojo virtinukų įdarui.
Būdavo ant kūčių stalo riešutų, meduje virtų branduolių, ar riešutų pieno, kuris labai tiko skryliukams ar uogomis įdartiems virtinukams.Didžiai gerbė riešutų pieną- ne vienam buvo motinos pieną pavadavęs, tad metų šventėje didžiai pagarbos vertas.
Kūčios nebūtų Kūčios be pjaustyto korio su medumi.Labai seniai išmoko žmonės bites kopinėti.
smulkias laukines kriaušaites, jau prinokusias, bet dar nepradėjusisi tęžti, užpildavo verdančiu medumi.Kai pradėdavo vėsti, sunkdavo, skystį užvirindavo, vėl užpildavo bent kelis kartus, paskutinį kartą nupiltas padžiovindavo.Taip ruošdavo puslaukinius, vyšnias, laukinius obuolius.
Šaldyti laukiniai obuoliai beveik privalomas patiekalas, nė kiek nemažiau negu jų broliai , gražiai šiene išsaugoti.
Kviečiai, pupos, žirnius šutindavo sausai, arba valgydavo su miešiniu.
Kūčių karaliai šližikai, tai duonelėsnemenkas kulinarinis laimėjimas.
Pasigendame bulvių, jos per jaunos tokiai šventei, todėl ir neįėjo. Gal dar įeis(tikrai dabar daug kas valgo per kūčias)?Beje pasigendame ne tik bulvių, bet ir kopūstų, agurkų(jiems dviguba kliūtis-jie gan jauni patekę Lietuvon su karaimais)
Pasigendame ir duonos, nes ji jaunesnė už prėskutį, kurį galima buvo iškepti ant įkaitusio akmens.Prėskutis- duonos prosenelis, plotkelė-pramotė.
Vyriausias šeimos narys, pasiėmęs kalėdaitį-plotkelę saulės keliu t. y iš kairės apeina visus susėdusius pagal amžių(tik patys mažiausi ligi trijų metų sėdėdavo motinoms ant kelių arba greta jų)Kiekvienas atsilaužia po nedid gabalėlį pagarbiai suvalgo.Nešantysis paskutinis suvalgo likutį.Duodamas laužti nešantis kiekvieną apkabina , pabučiuoja. Taip lyg suveriama visa šeimos grandinė, nes Kūčios šeimos šventė. Visi savi , įsavinimas ir koks pakviestas bešeimis.
Suvalgius kalėdaitį,pradedami valgyti kiti patiekalai.
Kūčių stalas ne tik gausus bet ir šviesus, saulėtas.Pasistatydavo ir vaško žvakę.(...)
Na tikiuosi šiek tiek pakito Kūčių stalas, bet manau išlaikytos tradicijos.
Bent maniškiai patiekalai-1,Kalėdaitis,
2)Kūčiukai.
3)Silkė
4)Žuvis
5)Spanguolių kisielius
6)Grybų patiekalas-virtinukai
7)Medus
8)Kviečiai su medumi saldintu vandeniu +aguonos
9)Riešutai- lazdyno
10) Obuoliai
11)Pupos + žirniai
12)Burokėlių mišrainė(burokėliai, aliejus, svogūnas)
Kartais avižų kisielius,brr neskanus., įvairios mišrainės(duonos,česnakas, riešutai,)
virtinukai ir visada koks naujesnis vienas būna.<Mano vaikui bado dieta, nebent žuvį valgo.O man skaniausia kviečiai su medumi, niam niam.

Aš Kūčioms dar kepu kopūstų pyragą Tešlą ir įdarą pasiruošiu iš vakaro, kad kitai dienai mažiau darbo būtų

Tešla:
Sutarkuojam stambia trintuve margariną (250 g), suberiam 2-vi stiklines miltų, stiklinę grietinės, 1 išplaktą kiaušinį, žiupsnelį druskos. Viską suminkom ir įdedam į šaldytuvą, jei skubam – į šaldymo kamerą.
Įdaras:
Smulkiai supjaustom galvutę kopūsto, kepam keptuvėj su 150gr. sviesto ir keliais šaukštais aliejaus. Sudedam pavirtus ir smulkiai supjaustytus džiovintus grybus, įpilam sunkos, kur virė grybai ir kepam, kol išgaruos. Įdedam vegetos, pipirų, muskato, smulkiai pjaustytus 2-u virtus kiaušinius, į pabaigą krapų, petruškos. Atvėsinam.
Finalas:
Iškočiojam tešlą, pabarstom manų kruopom (kadangi neturėjau, tiko ir kukurūzų kruopos), sudedam įdara. Užlankstydami kraštus, suformuojam reikiamo dydžio, pagal formą. Paviršių aptepam kiaušinio tryniu. Kepam vidut. karštumo orkaitėj 30-40 min. (man kepė 70 min.).

Skanaus.

Sveikos, įsivelsiu ir aš į jūsų diskusiją. Žiūrint kaip jūs suprantate Kūčias ar kaip pagonišką ar kaip krikščionišką šventę. Mes esame krikščionys, tad negalima valgyti tik šiltakraujų gyvūnų, t.y. žinduolių ir paukščių. Visa kito bažnyčia valgyti nedraudžia. Mano dėdė kunigas, tai jam tik šypsena kelia žmonių bandymas sutapatint kūčias su senovine pagonių saulėgįžos švente.