Man sugrįžo, kai mažiui buvo pusantrų metukų. Maitinu iki šiol: vakarais kiek nori ir naktį 1-2 kartus, o dienomis gauna tik savaitgaliais, nes dirbu. Anksčiau buvo tikslios, kaip laikrodukas, o dabar ateina, kada panorėjusios. Ne visad ir pajaučiu, kad artėja: paskutinį kartą tai pajutau dar prieš prasidedant (prasibudau naktį), o prieš tai porą kartų - tai man staigmena buvo. Labiausiai džiugina, kad bent jau kol kas nejaučiu jokio skausmo

, nes anksčiau

vos gyva būdavau

.
O pieno tomis dienomis mažius neatsisakydavo, traukdavo kaip visuomet. Ir kad sumažėtų to pieno irgi nepastebėjau.