antakalnio poliklinikoj as eidavau ,,is gatves" - be siuntimu. VK ten siuncia paseliui daryti. ta laboratorija 7-9 aukste, tiksliai nepamenu, bet galima paskambinti i antakalnio poliklinikos registratura ir paklausti telefono.
QUOTE(Prince @ 2005 02 01, 12:59)
Tai va pagaliau as savo vyriski uzrasia pas urologa,tyroj eis,bet pas ji rado daug leukocitu.Sake tikriausia reikes antibijotikais gydyti .dar rytoj viska patikslins.O kaip daromas paselis,manyciau ir manajam reikes daryti.
Sveikinu su pirmu zingsniu
Paselis daromas skaudziai - tokie mano vyro zodziai, kisa jiems ten kazkoki vielos gabala i nemineta daikta.
Manajam dare 5 kartus iki siol. Tai kiekviena karta pries eidamas ir grizes budavo baisiai piktas; taip kad nenustebk ir buk atlaidi
Jūs nemaišykite 2 skirtingų pasėlių vyrams: tai išskyrų (kur aiškino musė - skauda) ir spermos pasėlis (kuris netgi labai neskauda ).
Sveikos mergaitės:),
Jau visai pasimečiau Nebežinau nei ką galvoti nei ką daryti.Buvo mano vyras nuėjęs as urologą."Tipo" labai gerą spec.Bent jau taip visi sako.Apžiūrėjęs vyro spermos tyrima pasakė tik tiek, kad tai net labai neblogi rezultatai.Kaikuriuose vietose tainet labai neblogi.Bet man vistiek kelia nerimą kaikurie punktai.
Čia mano vyro spermos rezultatai.Gal galite pakomentuoti (jei žinoma nesunku ir ką norst nutuokiate daugiau nei aš)
kiekis - 2.5
suskystėjimo laikas - nesuskystėja (bet šalia parašyta normose 15-30)
tąsumas - 3.0
ph - 7.5
spermijų kiekis, mln - 125.0 viename mililitre
312.5 visame ejakuliate
judrumas % iš viso 75%
pirmyneigis 50%
trūkčiojantis 25%
Leukocitai, vnt 2.5 ( o norma iki 10)
eritrocitai, vnt 0-2 (o normose pavieniai)
Lipoidiniai grūdeliai nedaug (o tūrėtų būti daug)
spermijų agliutinacija YRA 26 (o normuose parašyta, kad nėra)
Visai neturiu supratimo ar tai geras ar ne tyrimas.
Vėliau buvome ir dar pas viena gydytoja ir jis pasakė, jog viskas gerai ir nė vienas nepataria pagerti kokių vaistukų ar bent jau vitaminų.O gal čia visdėlto tikrai viskas gerai???? O gal aš tik perdėjau galvodama, kad yra ta agliutinacija?Ką?????????
Manua Jūs esate daugiau pasiskaičisios ir daigiau žinote, gal turite kokių pastebėjimų.
O internete nelabai randu apie tai aprašymų.O kokiose paieškose jūs ieškote?
Mergaitės padėkite prašau
Ir labai labai ačiū jums už pagalbą.
Jau visai pasimečiau Nebežinau nei ką galvoti nei ką daryti.Buvo mano vyras nuėjęs as urologą."Tipo" labai gerą spec.Bent jau taip visi sako.Apžiūrėjęs vyro spermos tyrima pasakė tik tiek, kad tai net labai neblogi rezultatai.Kaikuriuose vietose tainet labai neblogi.Bet man vistiek kelia nerimą kaikurie punktai.
Čia mano vyro spermos rezultatai.Gal galite pakomentuoti (jei žinoma nesunku ir ką norst nutuokiate daugiau nei aš)
kiekis - 2.5
suskystėjimo laikas - nesuskystėja (bet šalia parašyta normose 15-30)
tąsumas - 3.0
ph - 7.5
spermijų kiekis, mln - 125.0 viename mililitre
312.5 visame ejakuliate
judrumas % iš viso 75%
pirmyneigis 50%
trūkčiojantis 25%
Leukocitai, vnt 2.5 ( o norma iki 10)
eritrocitai, vnt 0-2 (o normose pavieniai)
Lipoidiniai grūdeliai nedaug (o tūrėtų būti daug)
spermijų agliutinacija YRA 26 (o normuose parašyta, kad nėra)
Visai neturiu supratimo ar tai geras ar ne tyrimas.
Vėliau buvome ir dar pas viena gydytoja ir jis pasakė, jog viskas gerai ir nė vienas nepataria pagerti kokių vaistukų ar bent jau vitaminų.O gal čia visdėlto tikrai viskas gerai???? O gal aš tik perdėjau galvodama, kad yra ta agliutinacija?Ką?????????
Manua Jūs esate daugiau pasiskaičisios ir daigiau žinote, gal turite kokių pastebėjimų.
O internete nelabai randu apie tai aprašymų.O kokiose paieškose jūs ieškote?
Mergaitės padėkite prašau
Ir labai labai ačiū jums už pagalbą.
Radau pilną spermos tyrimo komentarą, kol kas pati nespėjau pilnai jo perskaityti. Gal bus verta išversti ir pateikti čia
http://www.uams.edu/clinlab/ivf.htm
http://www.uams.edu/clinlab/ivf.htm
Medžiagos šaltinis tik vienas, pateikiama spermos tyrimo klinikinė reikšmė:
1. Koaguliacija ir suskystėjimas. Koaguliuojantys baltymai gaminami sėklinių pūslelių. Skystinančias medžiagas išskiria prostatos liauka. Nevykstanti koaguliacija rodo sėklos išmetamojo latako obstrukciją ar įgimtą sėklinių pūslelių nebuvimą. Ilgai trunkantis ar nevykstantis suskystėjimas dažnai sukeliamas mažo prostatos sekrecinio aktyvumo.
2. Išvaizda. Paprastai šviežiai ejakuliuota sperma yra labai tąsi, matinė, baltos ar pilkai baltos spalvos. Per 20 minučių koaguliavusi sperma spontaniškai suskystėja, virsta permatomu, drumstu, tąsiu skysčiu. Gelsva spalva gali atsirasti dėl didelio leukocitų skaičiaus, atsiradusio dėl lytinių takų infekcijos. Kraujas nudažo rausvai. Kai kurie vaistai, tokie kaip antibiotikai, naudojami cistito gydymui, taip pat suteikia spermai spalvą.
3. Klampumas. Padidėjus klampumui mažėja judrumas.
4. Spermos tūris. Vyrų, turinčių vaisingumo problemų spermos tūris labiau linkęs padidėti, o ne sumažėti. Tai dažniausiai susiję su sumažėjusia spermos koncentracija. Žymiai padidėjęs spermos kiekis gali apsunkinti prasiskverbimą per gimdos kaklelio gleives.
5. pH. Normalus spermos pH yra silpnai šarminis. pH padidėja virš 8 prie ūmaus sėklidės prielipo uždegimo. Lėtinės ligos dažniausiai pH sumažina iki 7,2 ir mažiau. Įgimta sėklinių pūslelių disfunkcija arba sėklos išmetamojo latako obstrukcija sukelia didesnį parūgštėjimą. Priešingai, dėl prostatos sekreto trūkumo, pH tampa šarmingesnis nei norma.
6. Judrumas ir judėjimas į priekį. Paprastai, judančių į priekį spermatozoidų kiekis koreliuoja su procentiniu judrumu. Šie du parametrai labai išsiskiria dėl specifinių priežasčių, pvz.: dėl didelio klampumo gali labai sumažėti judančių į priekį, nors procentinis judrumas išlieka normalus, arba dėl spermos agliutinacijos gali labia sumažėti bendras judrumas, o nepaveikia judančių į priekį neagliutinavusių spermatozoidų. Jei abu parametrai yra sumažėję, galimos dar kitos priežastys, greičiausiai įgimtos ar dėl temperatūros poveikio.
7. Gyvybingumas. Spermatozoidai gali būti nejudrūs, bet gyvi. Jei nėra pažeista ląstelės membrane, tokie spermatozoidai gali tapti vėl judrūs moters genitaliniuose takuose, arba in vitro pridėjus atitinkamų komponentų. Svarbu yra atskirti žuvusias ląsteles nuo nejudrių. Gyvybingumas paprastai yra 10 proc. didesnis nei judrumas. Labai padidėjęs nejudrių spermatozoidų skaičius, palyginus su negyvais, rodo, kad arba yra kažkokia medžiaga, kuri mažina judrumą, arba trūksta mitybinių medžiagų, kad spermatozoidai judėtų. Tokie spermatozoidai gali būti fertilūs. Judrumas atstatomas stimuliuojančiais reagentais atliekant IUI.
8. Agliutinacija. Dažniausiai sukelia autoimuninės reakcijos, taip pat spermatozoidai linkę prilipti prie leukocitų ir audinių detrito. Lytinių takų infekcija gali žymiai padidinti agliutinaciją.
9. Spermatozoidų skaičius. Nėštumo tikimybė žymiai sumažėja, kai spermatozoidų mažiau kaip 20 mln/ml. Azoospermija gali atsirasti dėl įgimto ar įgyto sėklos išmetančio latako nebuvimo arba obstrukcijos, taip pat dėl visiškos spermatogenezės nebuvimo.
10. Spermatozoidų morfologija. Žmogaus spermoje normaliai būna iki 15 proc. pakitusių spermatozoidų. Padidėjus nenormalių spermatozoidų virš 85 proc. dažniausiai atsiranda nevaisingumas, nors bendras spermatozoidų skaičius yra normalus.
11. Antikūnai prieš spermatozoidus (ASA). Randami kraujyje arba spermoje.
12. Spermatozoidų penetracijos testas (SPA). Matuojamas spermatozoidų gebėjimas apvaisinti. Nuo to priklauso natūralaus apvaisinimo tikimybė.
1. Koaguliacija ir suskystėjimas. Koaguliuojantys baltymai gaminami sėklinių pūslelių. Skystinančias medžiagas išskiria prostatos liauka. Nevykstanti koaguliacija rodo sėklos išmetamojo latako obstrukciją ar įgimtą sėklinių pūslelių nebuvimą. Ilgai trunkantis ar nevykstantis suskystėjimas dažnai sukeliamas mažo prostatos sekrecinio aktyvumo.
2. Išvaizda. Paprastai šviežiai ejakuliuota sperma yra labai tąsi, matinė, baltos ar pilkai baltos spalvos. Per 20 minučių koaguliavusi sperma spontaniškai suskystėja, virsta permatomu, drumstu, tąsiu skysčiu. Gelsva spalva gali atsirasti dėl didelio leukocitų skaičiaus, atsiradusio dėl lytinių takų infekcijos. Kraujas nudažo rausvai. Kai kurie vaistai, tokie kaip antibiotikai, naudojami cistito gydymui, taip pat suteikia spermai spalvą.
3. Klampumas. Padidėjus klampumui mažėja judrumas.
4. Spermos tūris. Vyrų, turinčių vaisingumo problemų spermos tūris labiau linkęs padidėti, o ne sumažėti. Tai dažniausiai susiję su sumažėjusia spermos koncentracija. Žymiai padidėjęs spermos kiekis gali apsunkinti prasiskverbimą per gimdos kaklelio gleives.
5. pH. Normalus spermos pH yra silpnai šarminis. pH padidėja virš 8 prie ūmaus sėklidės prielipo uždegimo. Lėtinės ligos dažniausiai pH sumažina iki 7,2 ir mažiau. Įgimta sėklinių pūslelių disfunkcija arba sėklos išmetamojo latako obstrukcija sukelia didesnį parūgštėjimą. Priešingai, dėl prostatos sekreto trūkumo, pH tampa šarmingesnis nei norma.
6. Judrumas ir judėjimas į priekį. Paprastai, judančių į priekį spermatozoidų kiekis koreliuoja su procentiniu judrumu. Šie du parametrai labai išsiskiria dėl specifinių priežasčių, pvz.: dėl didelio klampumo gali labai sumažėti judančių į priekį, nors procentinis judrumas išlieka normalus, arba dėl spermos agliutinacijos gali labia sumažėti bendras judrumas, o nepaveikia judančių į priekį neagliutinavusių spermatozoidų. Jei abu parametrai yra sumažėję, galimos dar kitos priežastys, greičiausiai įgimtos ar dėl temperatūros poveikio.
7. Gyvybingumas. Spermatozoidai gali būti nejudrūs, bet gyvi. Jei nėra pažeista ląstelės membrane, tokie spermatozoidai gali tapti vėl judrūs moters genitaliniuose takuose, arba in vitro pridėjus atitinkamų komponentų. Svarbu yra atskirti žuvusias ląsteles nuo nejudrių. Gyvybingumas paprastai yra 10 proc. didesnis nei judrumas. Labai padidėjęs nejudrių spermatozoidų skaičius, palyginus su negyvais, rodo, kad arba yra kažkokia medžiaga, kuri mažina judrumą, arba trūksta mitybinių medžiagų, kad spermatozoidai judėtų. Tokie spermatozoidai gali būti fertilūs. Judrumas atstatomas stimuliuojančiais reagentais atliekant IUI.
8. Agliutinacija. Dažniausiai sukelia autoimuninės reakcijos, taip pat spermatozoidai linkę prilipti prie leukocitų ir audinių detrito. Lytinių takų infekcija gali žymiai padidinti agliutinaciją.
9. Spermatozoidų skaičius. Nėštumo tikimybė žymiai sumažėja, kai spermatozoidų mažiau kaip 20 mln/ml. Azoospermija gali atsirasti dėl įgimto ar įgyto sėklos išmetančio latako nebuvimo arba obstrukcijos, taip pat dėl visiškos spermatogenezės nebuvimo.
10. Spermatozoidų morfologija. Žmogaus spermoje normaliai būna iki 15 proc. pakitusių spermatozoidų. Padidėjus nenormalių spermatozoidų virš 85 proc. dažniausiai atsiranda nevaisingumas, nors bendras spermatozoidų skaičius yra normalus.
11. Antikūnai prieš spermatozoidus (ASA). Randami kraujyje arba spermoje.
12. Spermatozoidų penetracijos testas (SPA). Matuojamas spermatozoidų gebėjimas apvaisinti. Nuo to priklauso natūralaus apvaisinimo tikimybė.
O as savaitgali paskaiciau straipsni apie sperma. Zodziu agliutinacija gali atsirasti nuo vaistu nuo persalimo ir t.t. Po kiekvieno rimtesnio negalavimo reikia vos ne 3-ju menesiu, kad spermos kokybe vel pasiektu norma. Ir is viso.. tas spermiukas, kuris apvaisina, jau yra pagamintas pries pora menesiu.... tai, kiek visokiu veiksniu reiskia sperma gali paveikti per tuos du menesius, kai ji "paleidziama i darba". Todel norejau paraminti mergaites del prasto spermos tyrimo. Nenukabinkit nosyciu ir rankyciu.... Po menesio rezultatai jau gali buti visai kitokie..
Dar radau apie spermograma ir normas.
Gal kam bus naudinga ir sita info. (tik rusu kalba)
http://www.wantbaby....sperm/analysis/
http://www.wantbaby..../sperm/genesis/
Gal kam bus naudinga ir sita info. (tik rusu kalba)
http://www.wantbaby....sperm/analysis/
http://www.wantbaby..../sperm/genesis/
Čia mano sena skola:
šaltinis http://www.bodyandfi...infertility.htm
Vitaminas C apsaugo spermatozoidus nuo oksidacinio pažeidimo. Papildomas vit. C vartojimas pagerina rūkančiųjų spermą. Esant agliutinacijai vyro vaisingumas mažėja. Vit. C mažina agliutinaciją. Rekomenduojama 1 gramas vit. C per dieną vyrams, kuriems diagnozuota agliutinacija.
Cinko trūkumas gali sumažinti testosterone kiekį. Vyrams, kuriems yra sumažėjęs testosterone kiekis kraujyje, cinko papildai gali padidinti vaisingumą. Vartoti reikia bent kelis mėnesius, po 25 mg per dieną tris kartus.
Argininas reikalingas spermos gamybai. Tyrimai rodo, kad kelis mėnesius vartojant arginino papildus pagerėja spermos kokybė ir kiekis. Vartoti 4 gramus per dieną kelis mėnesius. Tačiau tai padeda tik nedaugeliui.
Kofermento Q10 vaidmuo gaminant spermą neaiškus, tačiau įrodyta, kad 10 mg per dieną vartojimas dvi savaites pagerina spermos kiekį ir judrumą.
Vit. E trūkumas gyvūnams sukelia nevaisingumą. Vartojant 100-200 IU nevaisingai porai vaisingumas žymiai padidėja.
Vit. B12 reikalingas vaisingumo palaikymui. B12 injekcijos padidina spermatozoidų kiekį.
Karnitinas būtinas normaliai spermatozoidų veiklai. 3-4 gramai per dieną kelis mėnesius padeda sunormalizuoti spermatozoidų judrumą.
mano asmeninė nuomonė, kai jau neturi ko griebtis, galima pabandyti vartoti tuos papildus. Bet kadangi tuos tyrimus atlieka farmacinės kompanijos ir reklamuoja savo gaminius, daug vilčių tam neteikčiau. Daugumai vyrų problemos daug didesnės ir papildais to neišspręsi. Nebent mūsų forumietės atliktų eksperimentą
šaltinis http://www.bodyandfi...infertility.htm
Vitaminas C apsaugo spermatozoidus nuo oksidacinio pažeidimo. Papildomas vit. C vartojimas pagerina rūkančiųjų spermą. Esant agliutinacijai vyro vaisingumas mažėja. Vit. C mažina agliutinaciją. Rekomenduojama 1 gramas vit. C per dieną vyrams, kuriems diagnozuota agliutinacija.
Cinko trūkumas gali sumažinti testosterone kiekį. Vyrams, kuriems yra sumažėjęs testosterone kiekis kraujyje, cinko papildai gali padidinti vaisingumą. Vartoti reikia bent kelis mėnesius, po 25 mg per dieną tris kartus.
Argininas reikalingas spermos gamybai. Tyrimai rodo, kad kelis mėnesius vartojant arginino papildus pagerėja spermos kokybė ir kiekis. Vartoti 4 gramus per dieną kelis mėnesius. Tačiau tai padeda tik nedaugeliui.
Kofermento Q10 vaidmuo gaminant spermą neaiškus, tačiau įrodyta, kad 10 mg per dieną vartojimas dvi savaites pagerina spermos kiekį ir judrumą.
Vit. E trūkumas gyvūnams sukelia nevaisingumą. Vartojant 100-200 IU nevaisingai porai vaisingumas žymiai padidėja.
Vit. B12 reikalingas vaisingumo palaikymui. B12 injekcijos padidina spermatozoidų kiekį.
Karnitinas būtinas normaliai spermatozoidų veiklai. 3-4 gramai per dieną kelis mėnesius padeda sunormalizuoti spermatozoidų judrumą.
mano asmeninė nuomonė, kai jau neturi ko griebtis, galima pabandyti vartoti tuos papildus. Bet kadangi tuos tyrimus atlieka farmacinės kompanijos ir reklamuoja savo gaminius, daug vilčių tam neteikčiau. Daugumai vyrų problemos daug didesnės ir papildais to neišspręsi. Nebent mūsų forumietės atliktų eksperimentą
gal kas žinote apie TEASA proceduros statistika