QUOTE(Agnė @ 2008 01 18, 13:11)
Jovial, gal tu gali tą straipsniuką čia visą įkelt jei dar turi, labai norėčiau paskaityti
Šleivapėdžių mažylių tėvams tenka apsišarvuoti kantrybe
Rimantė Petkutė
2007-11-20
Vokiečių medikai suklydo
Ketvirtus metus įpusėjęs Justas stengiasi neatsilikti nuo bendraamžių.
Kaune gyvenantis berniukas tvirtai remiasi į žemę, nors viena jo pėda vis dar pasisukusi į šoną nuo gimimo šleivos pėdos nepavyko ištiesinti nei vokiečių, nei lietuvių medikams.
Prieš trejus metus, sužinoję apie vienoje Hamburgo vaikų ligoninėje taikomą Ignacio Ponseti vardu pavadintą metodą, kauniečių šeima atsidūrė Vokietijoje.
Šio metodo esmė šleiva vaiko pėda ištiesinama be chirurginio įsikišimo, vien tik gipsu. Kol šis metodas Lietuvoje dar nebuvo taikomas, Vokietijoje gydėsi keletas lietuvių vaikų, sergančių šleivapėdyste.
Į porą mėnesių trukusį gydymą Justo tėvai dėjo daug vilčių, jis kainavo nemažai asmeninių lėšų.
Tačiau svetimos šalies medikų klaida mažajam pacientui iš Kauno turėjo skaudžių pasekmių gipsuojant buvo sužaloti abiejų kojų kaulai. Jie suaugę ne visai taisyklingai.
Grįžus į Lietuvą mažylį teko operuoti Lietuvos ortopedams.
Chirurgai pasuko jo pėdutę, tačiau, bėgant metams ir vaikui augant, ji vėl sukasi į šoną.
Justo ir vėl laukia operacija.
Diagnozė 60 vaikų kasmet
Šleivapėdystė įgimta pėdos kaulų bei raumenų deformacija. Kasmet visame pasaulyje gimsta apie 100 tūkstančių vaikų, kuriems diagnozuojama ši ortopedinė patologija. Lietuvoje maždaug 60.
Šalies medikai jau taiko ne tik operacinį šleivapėdystės gydymo, bet ir amerikiečio profesoriaus I.Ponseti vardu pavadintą metodą, kurio metu vaiko pėdos ilgam sugipsuojamos, o po to dar kelerius metus jis nešioja specialius įtvarus.
Kai gydymo metodų ne vienas, tėvams sunku apsispręsti, kurį rinktis. Vieni problemą sprendžia radikaliai operacija, o kiti pasisemia kantrybės ir nutaria ilgam sukaustyti vaiko pėdas gipso apkaustais.
Kas yra geriau? Apie tai Sveikatos gidas kalbėjosi su dviem medikais.
Operacijos nepavyksta išvengti
- Ką manote apie konservatyvų šleivapėdystės gydymą? Sveikatos gidas paklausė Čikagos (JAV) vaikų ortopedinės Shriners ligoninės vyriausiojo chirurgo Johno Peterio Lubicky.
- Konservatyvus neoperacinis šleivapėdystės gydymo metodas pagrindinis metodas, taikomas vaikams, kuriems diagnozuota šleivapėdystė.
Tačiau ne visi šleivapėdystės atvejai yra vienodi.
Kartais gipsuojant pavyksta labai greitai pėdą ištiesinti, o kartais pėda nepasiduoda gipsavimui, todėl tokio gydymo neužtenka.
Sugipsavus šleivą pėdą dažnai lieka sutrumpėjusi Achilo sausgyslė. Tad net ir taikant I.Ponseti metodą gydymas neretai baigiamas operacija, kurios metu ilginama Achilo sausgyslė.
- Ar I.Ponseti metodas yra panacėja, galinti išvaduoti vaiką iš šleivapėdystės?
- Tai tikrai nėra panacėja. Šio metodo trūkumas yra tas, kad jis neatkuria normalios pėdos anatomijos. Vėliau tenka priekinį blauzdos raumenį persodinti į išorinį pėdos kraštą, ir tai neretai sukuria naują deformaciją.
- Teigiama, neva operacinis gydymas yra brangus, todėl JAV gydytojai dažniau renkasi I.Ponseti metodą, kuris yra pigus. Ar tai tiesa?
- Taip tikrai nėra. Galbūt tiesinti ir gydyti pėdą operacija brangiau, nei imtis gipsavimo. Tačiau nereikia užmiršti, kad kartais tai trunka labai ilgai, vaikas sugipsuotas praleidžia metus ar net daugiau. Tai irgi brangina gydymą. Be to, jei pėda neištiesinama ir tenka daryti operaciją, gydymo kaina dar išauga.
Praktika rodo, jog ilgas gipsavimas neretai neduoda lauktų rezultatų, pėdas vis tiek tenka operuoti.
Niekas negarantuoja sėkmės
- Ar I.Ponseti metodas tinka visiems šleivapėdyste sergantiems vaikams? paklausiau Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Ortopedijos skyriaus gydytojos Dalios Galvydienės.
- Pirmą kartą apie savo metodą amerikietis ortopedas I.Ponseti pranešė 1963 metais.
Nuo to laiko šleivapėdystės gydymo metodai ir koncepcijos labai keitėsi.
Buvo laikotarpis, kai visi taikė tik konservatyvius gydymo metodus. Pasikeitus operacinei technikai ir taktikai, išpopuliarėjo operacinis gydymas.
I.Ponseti gydymo metodika plačiau buvo pripažinta tik po 1995 metų, kai šio metodo esmė buvo pagrįsta moksliniais biomechanikos principais.
Vienareikšmiai vertinti šio metodo negalima. Nes jį sudaro ne vienas etapas. Pirmasis pėdos gipsavimas. Antrasis etapas operacija, kurios metu pailginama Achilo sausgyslė.
Trečiasis specialaus įtvaro nešiojimas. Tai gali trukti iki ketverių metų. Tai yra pagrindinis šio metodo minusas, nes mažieji pacientai, net ir turintys labai uolias mamas, pradeda priešintis įtvarui.
- Pas jus atvyksta nemažai mažųjų pacientų, kuriems nesėkmingai buvo taikytas Ponseti gydymo metodas. Kokią gydymo taktiką parenkate tokiems vaikams?
- Medicinoje nėra šimtaprocentinių gydymo metodų. Gydant I.Ponseti metodu galima tikėtis 80-90 procentų sėkmės.
80 procentų vaikų, nenešiojančių įtvarų, šleivapėdystė sugrįžta. Ji sugrįžta ir 6 procentams tų, kurie nešioja įtvarus. Tuomet reikalinga operacija.
- Tėvai neretai baiminasi operacinio gydymo, kuris ilgai trunka, operacijas reikia nuolat kartoti. Ar pagrįsta ši baimė? Gal yra kokių nors kitų alternatyvų?
- Gydant šleivapėdystę operacijos dažniausiai neišvengiama, tačiau to nereikia bijoti per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ir šleivapėdystės gydymo taktika, ir operacinė technika.
Patys tėvai tuoj po gipsavimo etapo renkasi operaciją, kad gydymas būtų trumpesnis, nereikėtų ieškoti ir pirkti įtvarų, kuriais būtų pradėtas ilgalaikis gydymas.
Po operacijos ligonis 3 mėnesius praleidžia sugipsuotas, o po reabilitacijos būna sveikas. Žinoma, ir po to šleivapėdystė gali pasikartoti. Anksčiau pakartotinių operacijų reikėdavo 40-60 procentų ligonių, dabar jų mažėja.
- Vaikų ortopedai iki šiol aptarinėja atvejį, kai Hamburgo Altonos vaikų ligoninėje I.Ponseti metodu gydytam berniukui iš Kauno buvo sunkiai sužalotos kojos.
Pakomentuokite šį atvejį.
- Komplikacijų pasitaiko visiems dirbantiems gydytojams. Bet jie visada stengiasi jas išspręsti patys ar padedami kolegų.
Vokietijoje gal yra kitokios tradicijos ar bent jos kitaip taikomos užsieniečiams. Todėl komentuoti šio atvejo negaliu.
Po šio įvykio teko klausytis minėtą berniuką gydžiusio vokiečių ortopedo dr. M.F.Sinclairo paskaitų apie I.Ponseti metodą, tačiau ši sunki komplikacija nebuvo paminėta.