Negaliu patikek kad po tiek laiko netycia skaitinedama senas zinutes radau ir sia tema... ech... idomu pasiskaitineti daugiau nei pries metus issakytus savo potyrius, idomu tai kad galiu savo buvusia situacija palyginti su esama... Del ko labiausiai nusivyliau kad esu per mazai ryztinga, na bet....
Net negalvojau kad sulaukiau tokiu nuosirdziu pasisakymu
QUOTE(Silvestr@ @ 2007 03 02, 20:50)
dziaugiuosi uz jus mergaites, kad jus pagalvojusios apie kita mergina salia saviskio iskart suprantat jo verte. as noreciau kad jis mane paliktu. taip man butu lengviausia.
Nesisvaistyt taip, nes po to gailesites
QUOTE(Eve @ 2007 01 29, 23:32)
Ačiū už patarimus, iš tikrųjų viskas pradeda atrodyti paprasčiau, nes jau buvau pati susipainiojus.
Pertraukėlę esame turėję, tiesa, labai trumpą - apie savaitę. Prieš keletą mėnesių turėjome gana rimtą konfliktą, vėl labiau dėl mano kaltės, ir nusprendėme kurį laiką nesimatyti. Dienos be jo buvo tiesiog klaikios, visą laiką kažkas lyg spaudė viduje, buvo neramu, nieko nesinorėjo, galvojau apie jį kiekvieną akimirką. Kai ji pamačiau, iš to gerumo tiesiog keliai linko, susitaikėm ir viskas stojo į savo vietas, grįžo vidinė ramybė ir laimė. Atrodo, toks stiprus jausmų antplūdis, tai tikrai meilė. Bet dabar, praėjus kuriam laikui, vėl galvoju - o gal tiesiog iš pripratimo negalėjau be jo ištverti?
Gal iš tiesų esu kvaila, kad nevertinu to, ką turiu. Bet iš kitos pusės vis abejoju - o jeigu, pasilikdama su juo, darau didžiausią klaidą gyvenime? O jeigu vis tiek suprasiu, kad negaliu būti su juo, bet tada jau bus žymiai sunkiau viską nutraukti, nes atsiras vaikų? O gal tai tiesiog laikina krizė?
Kažkokia šizofrenija, kuri baigia mane užgraužti.
Pertraukėlę esame turėję, tiesa, labai trumpą - apie savaitę. Prieš keletą mėnesių turėjome gana rimtą konfliktą, vėl labiau dėl mano kaltės, ir nusprendėme kurį laiką nesimatyti. Dienos be jo buvo tiesiog klaikios, visą laiką kažkas lyg spaudė viduje, buvo neramu, nieko nesinorėjo, galvojau apie jį kiekvieną akimirką. Kai ji pamačiau, iš to gerumo tiesiog keliai linko, susitaikėm ir viskas stojo į savo vietas, grįžo vidinė ramybė ir laimė. Atrodo, toks stiprus jausmų antplūdis, tai tikrai meilė. Bet dabar, praėjus kuriam laikui, vėl galvoju - o gal tiesiog iš pripratimo negalėjau be jo ištverti?
Gal iš tiesų esu kvaila, kad nevertinu to, ką turiu. Bet iš kitos pusės vis abejoju - o jeigu, pasilikdama su juo, darau didžiausią klaidą gyvenime? O jeigu vis tiek suprasiu, kad negaliu būti su juo, bet tada jau bus žymiai sunkiau viską nutraukti, nes atsiras vaikų? O gal tai tiesiog laikina krizė?
Kažkokia šizofrenija, kuri baigia mane užgraužti.
Laikina krize ir laikinos abejones, pabuk ramiai, islek su draugem kur pasilakstyt, paklausyk ju istoriju apie nelaimingas meiles ir suprasi kaip stipriai turi vertinti tai, ka turi. Praeis tau, tik stenkis kuo maziau kenkti santykiam TODEL IR sakau visiem, kad geriausia tuoktis po metu ar dvieju pries tai pagyvenus kartu, kuo ilgiau ta guma tempiama tuo daugiau abejoniu atsiranda nepagristu.
Kaip gerai, kad radau sia tema jau nusikankinau begalvodama, ar be reikalo pragyvenau tuos 4 metus su juo... Ar augs mergyte musu isdraskytoje seimoje, ar palikti viska, kaip yra. Situacija kaip ir visu: vyras auskinis, nors prie sirdies dek, viska daro, kad tik laiminga buciau, stengiasi buityje man neuzkliuti, bet zinot, raganai pro akis niekas neprasmuks, kai nori prisikabinti as nuolat jauciuosi pikta, vis kazko reikalauju is jo, jauciu kad manes netenkina jis... Gerkleje kaupiasi nuoskaudos gumulas, kad jausmai isbleso, nebera aistros, virpuliuku Norisi gaivaus oro gusio, kazko naujo, maloniai sukreciancio... O kol kas jauciu, kad kasdienybe pilkut pilkutele, viskas, ka jis daro taip slyksciai igrise, nuspejama... Sneketis su juo neturiu jokio noro, kiek jau buvo sneketa, prasyta rodyti daugiau demesio, bet vien nuo tokiu prasymu sleikstu darosi Viena minute atrodo, kad daugiau nieko nenoriu, kaip iseiti, o kita minute apima mintis, kad tai butu didziausiai mano klaida
Oi,pazinojau labai daug jaunu zmoniu,kuriems buvo visko kol draugavo (nezinau kaip dabar,bet itariu,kad panasiai viskas).Ir issiskiria,ir vel taikos,taip ir tampos,kiti labai ilgus metus.Bet galiausiai tai baigiasi vedybomis.Nes jau tikriausiai nebeisivaizduoja saves be vienas kito.
Pvz.,as mastau taip,kad jeigu su savo vyru draugystes metu buciau ale tipo issiskyrus,na sumascius,kad kuri laika pabunam atskirai ar pan.,tai jau nebebutume susieje vel atgal kartu-tiesiog isdidumas neleistu.O be to,galvoju,kad salia vaikinu gana greitai atsiranda kitos-"guodejos" taip vadinamos.
Pvz.,as mastau taip,kad jeigu su savo vyru draugystes metu buciau ale tipo issiskyrus,na sumascius,kad kuri laika pabunam atskirai ar pan.,tai jau nebebutume susieje vel atgal kartu-tiesiog isdidumas neleistu.O be to,galvoju,kad salia vaikinu gana greitai atsiranda kitos-"guodejos" taip vadinamos.
Na ir kaip mano istorija pasibaigia jei kam idomu...
Atleidziu viena nakties nuotyki su pasitaikiusia ... net nezinau kaip ja pavadint. Kimbu i padeties taisyma, o gal visdelto yra ir mano kaltes juk ir as neauksine, apsiginkluoju kantrybe ir vedima sukiu visi mes klystam taisom padeti... Praeina gal pora menesiu viskas lyg grazu...
gaila neilgam, po savaites barniu suzinau kad susirado kita guodeja, as ji palieku jis puola i jos glebi, na i lova sugult nespejo, bet dragyste buvo tipo rimta uzsimezgus... Kad ir kaip ten bebutu klaupia man ant keliu, prisiekineja kad jis nenorejo kad myli tik mane ir kad ateiti mato tik su manim... Na gerai velkam toliau galvoju ziurerim kaip cia bus, kol galiausiai siandien pasieke naujiena kad mylejosi ir dar su viena. Tai buvo paskutinis lasas nezmonisko dydzio kantrybes taureje. Sjaunu ant visko... kad jis man buvo pirmas, kad su juo as uzaugau, kad musu jau bendras gyvenimas, bendri draugai buvo kad musu tevai kuo puikiausiai sutaria.. Sjaunu ant visko kas buvo ir nebesigriaziosiu daugiau atgal, netiesiu nei vienos pagalbos rankos ir nesuteiksiu nei vieno sanso... Dabar parodysiu savo ryztinguma kurio truko visus 3 metus nes daugiau nesileisiu zeminama nei minutes...
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
Atleidziu viena nakties nuotyki su pasitaikiusia ... net nezinau kaip ja pavadint. Kimbu i padeties taisyma, o gal visdelto yra ir mano kaltes juk ir as neauksine, apsiginkluoju kantrybe ir vedima sukiu visi mes klystam taisom padeti... Praeina gal pora menesiu viskas lyg grazu...
gaila neilgam, po savaites barniu suzinau kad susirado kita guodeja, as ji palieku jis puola i jos glebi, na i lova sugult nespejo, bet dragyste buvo tipo rimta uzsimezgus... Kad ir kaip ten bebutu klaupia man ant keliu, prisiekineja kad jis nenorejo kad myli tik mane ir kad ateiti mato tik su manim... Na gerai velkam toliau galvoju ziurerim kaip cia bus, kol galiausiai siandien pasieke naujiena kad mylejosi ir dar su viena. Tai buvo paskutinis lasas nezmonisko dydzio kantrybes taureje. Sjaunu ant visko... kad jis man buvo pirmas, kad su juo as uzaugau, kad musu jau bendras gyvenimas, bendri draugai buvo kad musu tevai kuo puikiausiai sutaria.. Sjaunu ant visko kas buvo ir nebesigriaziosiu daugiau atgal, netiesiu nei vienos pagalbos rankos ir nesuteiksiu nei vieno sanso... Dabar parodysiu savo ryztinguma kurio truko visus 3 metus nes daugiau nesileisiu zeminama nei minutes...
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
QUOTE(Esante @ 2011 02 21, 19:13)
Na ir kaip mano istorija pasibaigia jei kam idomu...
Atleidziu viena nakties nuotyki su pasitaikiusia ... net nezinau kaip ja pavadint. Kimbu i padeties taisyma, o gal visdelto yra ir mano kaltes juk ir as neauksine, apsiginkluoju kantrybe ir vedima sukiu visi mes klystam taisom padeti... Praeina gal pora menesiu viskas lyg grazu...
gaila neilgam, po savaites barniu suzinau kad susirado kita guodeja, as ji palieku jis puola i jos glebi, na i lova sugult nespejo, bet dragyste buvo tipo rimta uzsimezgus... Kad ir kaip ten bebutu klaupia man ant keliu, prisiekineja kad jis nenorejo kad myli tik mane ir kad ateiti mato tik su manim... Na gerai velkam toliau galvoju ziurerim kaip cia bus, kol galiausiai siandien pasieke naujiena kad mylejosi ir dar su viena. Tai buvo paskutinis lasas nezmonisko dydzio kantrybes taureje. Sjaunu ant visko... kad jis man buvo pirmas, kad su juo as uzaugau, kad musu jau bendras gyvenimas, bendri draugai buvo kad musu tevai kuo puikiausiai sutaria.. Sjaunu ant visko kas buvo ir nebesigriaziosiu daugiau atgal, netiesiu nei vienos pagalbos rankos ir nesuteiksiu nei vieno sanso... Dabar parodysiu savo ryztinguma kurio truko visus 3 metus nes daugiau nesileisiu zeminama nei minutes...
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
Atleidziu viena nakties nuotyki su pasitaikiusia ... net nezinau kaip ja pavadint. Kimbu i padeties taisyma, o gal visdelto yra ir mano kaltes juk ir as neauksine, apsiginkluoju kantrybe ir vedima sukiu visi mes klystam taisom padeti... Praeina gal pora menesiu viskas lyg grazu...
gaila neilgam, po savaites barniu suzinau kad susirado kita guodeja, as ji palieku jis puola i jos glebi, na i lova sugult nespejo, bet dragyste buvo tipo rimta uzsimezgus... Kad ir kaip ten bebutu klaupia man ant keliu, prisiekineja kad jis nenorejo kad myli tik mane ir kad ateiti mato tik su manim... Na gerai velkam toliau galvoju ziurerim kaip cia bus, kol galiausiai siandien pasieke naujiena kad mylejosi ir dar su viena. Tai buvo paskutinis lasas nezmonisko dydzio kantrybes taureje. Sjaunu ant visko... kad jis man buvo pirmas, kad su juo as uzaugau, kad musu jau bendras gyvenimas, bendri draugai buvo kad musu tevai kuo puikiausiai sutaria.. Sjaunu ant visko kas buvo ir nebesigriaziosiu daugiau atgal, netiesiu nei vienos pagalbos rankos ir nesuteiksiu nei vieno sanso... Dabar parodysiu savo ryztinguma kurio truko visus 3 metus nes daugiau nesileisiu zeminama nei minutes...
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
Ir labai teisingai padarei.Jis nevertas tavo asaru,o tas,kuris myli neiskaudins.
QUOTE(Aibi @ 2011 02 27, 14:54)
Ir labai teisingai padarei.Jis nevertas tavo asaru,o tas,kuris myli neiskaudins.
Tik nereikia shablonu.
Neretai mylintys zmones vienas kita iskaudina, izeidzia ir t.t. Esme yra tame, ar meile suteikia jegu atleisti, suprasti klaidas, atsiprasyti. Neretai zmones savo meile paaukoja puikybei, tuomet vienisi nakti verkia, pagalve apkabine.
Papildyta:
QUOTE(Esante @ 2011 02 21, 19:13)
Na ir kaip mano istorija pasibaigia jei kam idomu...
............
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
............
Truputi issiliejau... Jau gal laikas tam buvo...
Pagalvojau, po kiek cia jums visiem metu
Vaiku darzelis. Kad ir jusu berniukas baisiai sustras, ale ir jus, tas tik zingsni i kaire, o jau esae informuota. Nezinau, nezinau... Siaip man kylo klausimas, ar cia is vis buvo meile, ar tiesiog aistra, kuri issiseme.
Su tokiu vyru net negaleciau gyventi, ir ne todel, kad laigo po svetimas lovas, o kad kvailas, nes nesugeba tai daryti tyliai.
Aš tai patarčiau pagyventi kartu dar kokius metus, du nesusituokus ir viskas pasimatys. Kodėl? Ogi todėl, kad kaip tu rašei, gyvenat kol kas atskirai Taigi, jį matai ir su juo būni nu geriausiu atveju po kelias valandas per dieną. Tai ir nematai jo visų "navarotų", visų ydų, visų nuotaikų ir t.t., o reikėtų, nes po vestuvių jau bus vėlu kažką keisti, reikės tik susitaikyti, o tai veda į egoizmą, pykčius, barnius, vėliau neištikimybė ir skyrybos... žinoma to nelinkiu, bet tokie jau mes žmonės, kaip sakoma "įsileisk velnią į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užsilips". Jei vienas traukiasi, kitas lenda, tokie fizikos dėsniai. Sėkmės
QUOTE(Eve @ 2007 01 29, 02:11)
Ydų jis turi, kaip ir visi žmonės, bet man jos visada buvo priimtinos. Gal nevertinu to, ką turiu, tačiau tai tikrai nėra "išpindėjimas". Nenoriu nei įskaudinti to žmogaus, nei apgauti. Jis man artimiausias pasaulyje, todėl dabar labai baisu, kai atrodo, kad nebėra jausmų. Tiesiog tuščia ir viskas. Jaučiuosi, lyg būčiau labai nuo jo pavargusi.
Atsidariau šį forumą norėdama rasti atsakymų į lygiai tokią pačią problemą. Wow, net nustebau, kad aš ne viena su tokiomis bėdomis. Niekaip neapsisprendžiu, ar reikia daryti pertrauką po 5 metų draugystės, kai širdyje tampa tuščia, bet negali be to žmogaus būti. Laikykimės!
QUOTE(Indre0725 @ 2011 09 21, 20:36)
Atsidariau šį forumą norėdama rasti atsakymų į lygiai tokią pačią problemą. Wow, net nustebau, kad aš ne viena su tokiomis bėdomis. Niekaip neapsisprendžiu, ar reikia daryti pertrauką po 5 metų draugystės, kai širdyje tampa tuščia, bet negali be to žmogaus būti. Laikykimės!
Jeigu širdyje tuščia, jeigu atrodo nebeliko jausmų ir tikėjimo ateitimi...tai kodėl norisi būti kartu? Pripratimas? Patogu? Saugu? (nes nereikės būti vienai ir galvoti, ar dar kada nors ką nors susirasiu...).
Šiaip, įdomu pasidarė. Aš pvz., jeigu jaučiu, kad būdama su žmogumi, jam nieko nebejaučiu, jeigu širdyje tuštuma....na, nevertingi tuomet tokie santykiai.