Meilė blėsta?

Oi, kaip taikliai pasakyta

Oi kaip gerai pasakyta Mestelsiu SB

Žinau ką tai reiškia, kai galvoji kad tai ne be meilė o pripratimas. Geriausia išeitis pabūti atskirai kokį mėnesiuką, kad susiprastum ko nori iš to žmogaus ir jūsų santykių.

Perskaiciau kelias panasias temas, ir viska ka jus cia parasete.. bet noreciau ir savaja istorija papasakoti, gal ir man padesite.. man labai panasiai kaip tai merginai kuri uzvede sia tema. Draugaujame su vaikinu 4 metai, is ju 1,5 m gyvenam kartu, pabegome nuo tevu abu i kita miesta, nes mano tevams ir giminei iki siol jis neitinka. Nors jis yra labai geros sirdies zmogus, gal net kartais per geras, jis man labai geras draugas, psichologas ir mylimasis. Man su juo buti labai gera, mes kalbames apie viska, jis niekad nepaliks kokios nors temos neisanalizuotos, jei matys kad as susirupinus ar pan. Jis visad sako taip ir poros issiskiria kai neissikalba. Atrodo tikrai viskas gerai. Mes kuriame bendrus planus, daug kovojome uz musu meile. o teko pakovoti nemazai pries mano tevus, atrodo su jais jau viskas buvo apsitvarke. bet paskutinius metus jis neturejo darbo, ir niekaip jam nepavyko jo susirasti. na gavosi taip, kad as ji islaikiau. Nes mes nuomojames buta. As to nesureiksminau, nes tikrai ji myliu, ir galvojau jei as sita atlaikysiu, musu santykiu nieks nebesugriaus. As visad juo tikejau ir tikiu, kad jis pasieks daug gyvenime. Dabar jau atsirado darbas, dirba dar neilgai, aisku tas darbas menkesnis nei mano, bet svarbu darbas, juk krize. Juk jis laikinas. Atrodo jau viskas susitvarke. Nes jau man buvo igrise tas pinigu neturejimas, skaiciavimas cento prie cento. Vel pradejome kurti ateities planus. Viskas grazu, bet pakst man kazkas nutiko. Kai jis paklause ar as tekeciau uz jo, na nepasipirso istikruju, bet paklause tiesiog ar as tekeciau uz jo. Nes jis beproto mane myli. Ir as nesugebejau atsakyti taip. Pasakiau, kad kai istikruju pasipirsi atsakysiu. Ir kelias dienas kankinuosi nebezinodama ar tai tikrai mano zmogus, ar as tikrai noriu praleisti su juo visa likusi gyvenima. nors iki siol galvojau, kad noriu. Jauciu kad dingo mano aistra jam, nors seksas bent man nebuvo niekad superinis, nors jis labai stengiasi kad man butu gerai. as to niekad nesureiksminau. Bet dabar nebejauciu tu siurpuliuku, jie kazkur dingo. As vis kabinejuosi prie jo, man viskas kazkas neitinka. O jis tai jaucia, sako man tu tarsi su manim, bet ne sumanim... ir nebezinau ka daryti. Galbut prisidejo ir tai, kad as susizavejau ir kitu vaikinu, nors tarp musu nieko nebuvo. O tas vaikinas sito priesingybe, ir kazkuo jis mane traukia. Ji pamacius man pradeda tirpti kojos ir begioti siurpuliukai. Nors as si zmogu pazistu jau geri metai, bet tik paskutiniu metu pradejau galvoit apie ji kaip apie vaikina... nes jis man parode demesio...
ar gali buti kaltas sis zmogus? ir ar verta aukoti keturis puikius metus, del nezinomybes? as visad bijojau likti viena.. ir labai nenoriu skaudinti savo draugo, nes jis tikrai jautrus. as ir noriu but su juo. bet kartu kazkas paskutiniu metu mane stabdo...labai daug abejoniu ar tai tikrai mano zmogus... nors mes tiek kartu ir patyreme...patarkite kaip susigaudyti savyje, nes jauciu kad gyvenu kazkaip ne taip

tie keturi draugystes metai, žiūriu, visoms sukelia abejonių. kaip gerai, kad yra daugiau tokių moterų, kurios jaučia tą patį, ką aš, ir kaip gerai, kad yra tokių, kurios pataria
suprantu, kad kyla mintys viską mesti ir bėgti, bet... kiekviena iš pasisakiusių tvirtina, jog NORI būti su savo MB. Aš manau, jog abejonių metas būtinas, kad viską ramiai permąstytumėt, apgalvotumėt, suprastumėt, stabteltumėt...
aš taip pat ant savo MB ypač dažnai bambu, esu juo nepatenkinta ir pan., iš pradžių jis labai stengėsi įtikti, kad tik manęs nenervintų, tačiau dabar pati jaučiu, kad mano piktumai verčia jį nuleisti rankas ir nebesistengti, o tuo aš pati jaučiuosi labai kalta. Linkiu, kad ir jūs neatsidurtumėt su savo meilėm skirtingose barikadų pusėse...
Aš kaip ir antroji istorijos autorė, buvau susižavėjusi kitu. Bet iš savo patirties galiu tvirtinti, jog kitas žmogus, esamų santykių su MB neišspręs, greičiausiai vis tiek bambėsit ant savo meilės ir liksit su juo, o laikiną susižavėjimo objektą atstumsit ir pamesit, kankinama kaltės jausmo. Juk taip sunku atsisakyti to, prie kurio esant prisirišusi, kurį tiek metų vaizdavotės mylinti ir lig šiol jaučianti jausmus... Tai kam viską griauti? geriau pačios pasistenkite būti tokiomis geromis moterimis jiems, kokie jie yra jums. Pamiršit ir pašalinius asmenis, nes jie tik laikini...

Jegele, kokie atrodo tavo protingi zodziai.. taip gera kazkam issikalbeti ir dar kai tave supranta ir yra patyrusiu zmoniu ta pati...
vakar vakare as su savuoju MB apie savo abejones kalbejausi, aisku jam skaudu apie tai su manim kalbeti, bet jis taip stengiasi viska isanalizuoti kodel man taip nutiko ir kaip tai galima butu pakeisti...ka as jauciu tam kitam, ka tas kitas man jaucia... O tas kitas sakosi man reikia viska gerai apgalvoti... nes as ji nustebinau su savo susizvejimu juo... nors kai dar buvo neisvykes rode man aisku savo demensi... db jis keliems men. isvyko i kita sali... blogiausia kad tuo kitu vis po truputi zaviuosi jau senokai, tik to nesureiksminau iki siol, galvojau praeis...
zodziu manasis MB liepe man buti ryztingai ir asispresti ko noriu is savo gyvenimo, musu santykiu... ar tikrai noriu netekti visko ka dabar turiu ir pradet viska vienai ar is naujo su kitu.. kai pagalvoju tikrai nenoriu netekti visko ka dabar turiu, atrodo neisivaizduoju saves vienos, be jo, bet yra kazkoks bet... as tiek turiu tikslu gyvenime ir pradejau abejoti ar as ju pasieksiu su savuoju MB, nes jam labai truksta judrumo, greicio, jis letesnis uz mane. Ir dar tevai, gimines, jauciasi pastovi itampa is ju puses, jie niekaip nesupranta kodel as su juo... kad as verta geresnio, kad jis menkesnis uz mane... nesuteiks tau to ko tu nori...o as visad ji gyniau pries juos, bet kazkaip visa tai jau igristi pradeda.. dar tas pinigu stygius..o jei taip bus visad, kad net tuso nusiprikti negalesiu... gal atrodau materialiste, bet per tuos 1 m. kai as ji tik islaikiau taip pavargau... atrodo atsirado jam darbas dabar viskas turetu buti gerai, bet kazkas ne taip, aisku siuometu uzdirba dvigubai maziau uz mane.. bet jis irgi turi aukstaji issilavinima ir dar i magistra istojo db.. po keliu metu pertraukos...
ir siaip kartais jauciuos kai mama... ar pasiemei ta, ar padarei ana.. gal as persistengiu pati...perdaug rupinuosi juo...tik gaila, kad jis nesupranta jog yra pasirodo visai normalu abejoti del savo pasirinkimo. jam atrodo turi buti ispat pradziu viskas aisku, nes jis taip jauciasi nuo pirmos dienos..
tikiuos snd su savuoju MB pratesime sia tema ir viska issiaiskinsime... tik kaip man zinoti kaip pasielgti istikruju, kad paskui nesigaileciau...
dar reikia padirbeti su savim turbut... kodel dingo ta aistra...
kai galvoju protu tu teisi jegele, bet sirdis kazkodel nerimsta...

Tokioj situacijoj manau tiesiog kai viska turi, daug kas gerai, mazai ko truksta zmogus toks butybe imi ir ieskai sau bedu, problemu ir - prisieiskai
Gal jautiesi jau labai rami, uztikrinta, nes bendras gyvenimas su juo kaip supratau jau beveik garantuotas, daug kas nulemta, niekur kitur nuklysti nebederes ir biski issigandai to ir emei cia metytis vetytis, nemanau kad verta, nes viska turi, patarciau labiau ivertinti ka turi, paziurek kita karta i ji mieganti ir viska apgalvojusi suprasi ar myli ji ar ne, ar gali gyventi be sio zmogaus

tiesiog pabuk kuri laika be jo. Man atrodo, kad tada aiskiuasiai suprasi ko nori.

Ačiū jums už patarimus.. kartais taip gerai issikalbeti tiems kas manes nepazista ir isgirsti ju nuomone...
vakar su savuoju MB apie viska issikalbejome, viska issakiau kas mane neramina.. koks jo elgesys priverte mane suabejoti musu bendra ateitimi.. ir priejome bendra isvada,kad tai mano aplinka (tevai, gimines), jie jam teikia vien neigiama energija... ir visas tas laikas kai jis niekaip nesusirado darbo ir dar mano tevu spaudimas, jo ignoravimas ir kaip jie veidmainiauja kai mes pas juos atvaziuojame... mano tetis bendrauja tik su seses draugu, o maniski ignoruoja...visa tai uzgoze jo nora siekti kazko, visa tai ateme jo visa energija. nes paskutiniu metu jam rupi tik pc ir jo zaidimas, ir jam skiria belekiek laiko... nes tai vienintelis dalykas kada jis viska uzmirsdavo... as zinojau kad jam labai sunku del mano tevu, as ir taip stengiuosi nuo ju atsiriboti ir jo su savim net neimti kai vaziuoju pas juos, bet karttais tai neimanoma... ir net nepagalvojau, kad visa si neigiama atmosfera gali suzlugdyti visas zmogaus svajones, siekius, nora buti aktyvesniam, judresniam ir imtis paciam iniciatyvos. paskutinius puse metu yra taip, kad as vos ne jam suradau visa info apie magistro studijas,as turiu raginti ji ieskoti masinos, as turiu visur viska daryti... na zodziu viska as jam issakiau vakar, ir supratom, kad arba turim viska nutraukti arba buti kartu ir kovoti toliau su visa sita neigiama atmosfera. nes ji zudo manaji MB, o kartu ir musu santykius ir jis nebetoks tampa koki as ji pazinau... nepaisant visko jis nori buti su manim, nepaisant visko jis myli mane ir gal tikrai as cia jau pradejai ieskoti problemu ten kur ju nera... jauciu kad del mano abejoniu kalti mano tevai, bet kodel jie ji mato toki bloga... jie jo net nesistengia jo pazinti ir nenori net manes girdeti... draugam jis tinka ir patinka, o va jie viska griauna, kai pagalvoju turbut sokinetu is laimes jei su juo issiskirtume
na bet mes likome kartu ir tikiuos visam...as tikiu likimu, jei bus lemta mes busim kartu amzinai...
pabuti atskirai gal ir gerai truputi, kad suvokti ar as galeciau be jo, bet tam deja nera galimybiu, neturim kur kitur eiti, tik musu butukas...vakar jis iskrete poksta, jauciu samojingai, jis grista truputi anksciau is darbo ir as isejus is savojo skambinau jam ir jis nekele ragelio, skambinau nekarta ir nekele, o ryte isejes pasake gal man negristi i siuos namus ir tada pagalvojau o jei grizus as jo nerasiu tikrai namie, o jei jis nebegris... ir tada taip suspaude sirdute... kartais uztenka tik tiek, kad suprastum jog jei prarastum si zmogu butu nepakeliamai sunku be jo...
ir bandysiu kaip nors prikelti ta priblesiusia aistra savajam MB o ta simpatija uzmirsti..
aciu jums uz padejima susivokti

tokiu atveju reikia pabuti atskirai pora savaiciu

Pabūti atskirai = eiti kiekvienam savo keliu, bet jau atskirai. Gal tai tik ne toks akivaizdus posakis "skiriamės".

ne. pasikalbeti, ji turi buti atvira su juo.pasakyti kas jai neduoda ramybes.galbut jis supras ir sutiks duoti jai laiko pagalvoti ir susigaudyti savyje