O, jo kvapas visada varo mane iš proto Teigiama prasme.
Ačiū visoms už komentarus, mano reikalai tvarkosi. Reikėjo šiokios tokios šoko terapijos, bet dabar mane užplūdo tokia jausmų lavina, kurios ko gero nejaučiau nuo mūsų santykių pradžios. Gal teisybė, šiek tiek "išpindėjusi" buvau, nevertinau to gėrio. Kai pamačiau, ko galiu netekti, labai greitai viskas grįžo į savo vietas
Dabar atrodo, kad bus geriau negu bet kada. Vėl esu laiminga.
smagu girdet, kad reikalai klostosi i gera. gerai jog supratai kas yra kas, ir ko tau reikia. dziugu. jei pagavai savo laimes pauksti tai laikyk!
uhu, smagu.
visos negerybės prasideda, kai pradedi lyginti ir vertinti. tada gali ir nenorėdama pamiršti, kad šalia yra pats nuostabiausias žmogus su geriausiom savybėm dėl kurių būtent ir pasirinkai jį. bet kita vertus protas ir jausmai kartais pradeda vaikščioti atskirai.. sudėtingas gyvenimas visgi
visos negerybės prasideda, kai pradedi lyginti ir vertinti. tada gali ir nenorėdama pamiršti, kad šalia yra pats nuostabiausias žmogus su geriausiom savybėm dėl kurių būtent ir pasirinkai jį. bet kita vertus protas ir jausmai kartais pradeda vaikščioti atskirai.. sudėtingas gyvenimas visgi
Visiška tiesa, kad taip jautiesi iš pripratimo. Tik pripratai ne prie jo, o prie tos idilės ir nori kažko kito, kažko daugiau. Kaip žinia, laimė - nėra nuolatinė būsena, tai - momentai. Būtent todėl susipykus ir vėl susitaikius mes jaučiamės vėl kartu gerai, atsiranda karštesni jausmai. Grįžta laimės momentai
Skirtis tikrai nesiskirk, manau, kad ir pati to nenori. Geriau pagalvok, kaip tą idilę paversti įvairesne. Aišku, pyktis nesiūlau, gal tiesiog laisvalaikiu užsiimk kartais ir savais dalykais, kurie malonūs Tau, turėsi naujų įspūdžių, labiau pasiilgsi savojo nebūdama taip dažnai kartu. Visiems pasitaiko tokių akimirkų, kai atrodo, meilės nebėr, bet ateitis parodo, kad tiesiog tokius etapus reikia pergyventi
Skirtis tikrai nesiskirk, manau, kad ir pati to nenori. Geriau pagalvok, kaip tą idilę paversti įvairesne. Aišku, pyktis nesiūlau, gal tiesiog laisvalaikiu užsiimk kartais ir savais dalykais, kurie malonūs Tau, turėsi naujų įspūdžių, labiau pasiilgsi savojo nebūdama taip dažnai kartu. Visiems pasitaiko tokių akimirkų, kai atrodo, meilės nebėr, bet ateitis parodo, kad tiesiog tokius etapus reikia pergyventi
as duosiu patarima is savo patirties issiskirkit kokiam menesiui ir tada suzinosi ar vis dar jam jauti ka nors ar ne
O mano patarimas kiek kitoks,nors jau irgi patartas: saugok,brangink ir mylek.
QUOTE(monoka @ 2007 03 07, 22:35)
tas tiesa , mes universiyeta turejom liuks destytoja , kuris deste paskaita apie meile . ir pasirode svarbiausias meiles organas yra nosis , jeigu jum snepriimtinas zmogaus kvapas , kuris jus erzina nieko gero nebus is tokiu santykiu !
tai toks paprastas testukas pabandykit apsikabinti savo MB grizusi po sporto ar siaip vakare po darbo jei kvepia , jie ir nekvepia bet bent jau nerzina kvapas , viskas bus gerai
tai toks paprastas testukas pabandykit apsikabinti savo MB grizusi po sporto ar siaip vakare po darbo jei kvepia , jie ir nekvepia bet bent jau nerzina kvapas , viskas bus gerai
seniau kvepejo, dabar jau ne
neskubek, sudeti tasku...
tas atstumas mes, kai esame atskirai, svajoju apie ji, prissifantazuoju visko, susitinkam ir vel- atsalimas
saunu, kad jis tau protingas, dar kazkoks. o as pas savaji jau nieko gero nerandu nors jis visiems kitiems idealus
geriausia tau neskubeti, o gal kaip tik , bet tai jau didele atsakomybe....
QUOTE(Dajana @ 2007 02 26, 16:56)
Man rodos, kad jei pradeda erzinti ne tik kaip zmogus elgiasi, bet ir jo vaizdas, jo kvapas, jo maniera rengtis ar ziureti tv, vadinasi jausmai iseina. Arba tiksliau praeina isimylejimas, kai vaiksciojama uzsidejus rozinius akinius. Pradedi zmogu matyti toki, koks jis yra is tiesu. Ir jei tai ka matai tau vistiek patinka, tau silta ji prisiminti - vadinasi viskas liuks. Bet jei erzina...gero nebus.
Pritariu
O be to visos pataria, kad reiketu trumpam pabuti atskirai ir viskas bus gerai... Nemanau, kad cia yra problemos sprendimas. Tai tik yra nuo ju begimas ar ju atitolinimas. Viena karta isvaziuosi, antra, trecia, ketvirta karta... Bet kazkada tai gali ir atsibosti. Tai gali atsibosti galu gale ir antrajai pusei. Taigi tikrai nemanau, kad tai yra problemos sprendimas Sakau tai, nes man taip buvo. Galu gale mes vistiek issiskyreme, nes atsibodo taip spresti problemas, o kai galu gale susedome ir pasikalbejome kaip mes jauciames, tai paaiskejo, kad mums tiesiog nebeverta buti kartu. Zinoma, susitaikymai visada budavo dziaugsmingi ir aistringi, bet kas is to...
QUOTE(ashantik @ 2007 03 11, 15:43)
O mano patarimas kiek kitoks,nors jau irgi patartas: saugok,brangink ir mylek.
Teisingai
Minutei įsivaizduok, kad praradai savo draugą, kad viskas, kas jus siejo, kas buvo gražu, kad tas jausmas, kad tu reikalinga, kad mylima...liko kažkur toli ir jau ne tau.Baisu?
Tai priimk jausmų nusistovėjimą, pripratimą, pirmo susižavėjimo atslūgimą, kaip natūralų dalyką ir DŽIAUKIS tuo, ką turi šiandien.Tai - labai trapu ir ne kiekvienam lemta būti iš tiesų laimingam ir mylimam.
QUOTE(Vijurka @ 2007 03 17, 18:52)
Teisingai
Minutei įsivaizduok, kad praradai savo draugą, kad viskas, kas jus siejo, kas buvo gražu, kad tas jausmas, kad tu reikalinga, kad mylima...liko kažkur toli ir jau ne tau.Baisu?
Tai priimk jausmų nusistovėjimą, pripratimą, pirmo susižavėjimo atslūgimą, kaip natūralų dalyką ir DŽIAUKIS tuo, ką turi šiandien.Tai - labai trapu ir ne kiekvienam lemta būti iš tiesų laimingam ir mylimam.
Minutei įsivaizduok, kad praradai savo draugą, kad viskas, kas jus siejo, kas buvo gražu, kad tas jausmas, kad tu reikalinga, kad mylima...liko kažkur toli ir jau ne tau.Baisu?
Tai priimk jausmų nusistovėjimą, pripratimą, pirmo susižavėjimo atslūgimą, kaip natūralų dalyką ir DŽIAUKIS tuo, ką turi šiandien.Tai - labai trapu ir ne kiekvienam lemta būti iš tiesų laimingam ir mylimam.
na ir isivaizduoju kad prarandu viska kas su juo susije....ir drasko tada mana sirdi, bet tada galvoju ar sirdis plysta del JO, ar tik del to kad nebenoriu buti viena... man dabar taip pat be galo sunkus metas...gyvename kartu jau metai, draugaujam 1,5 metu... matau kad tos pirmos akimirkos zavesio nebeliko, bet tai naturalu. Bet pradejau jam priekaistauti kad nebeleidziam laiko kartu, vien tik dviese, nesisnekam atvirai (pasnekesiai vyksta siaip, apie dienos ivykius ir dar nzn apie ka bet ne apie santykius...), nebegirdziu kad esu graziausia nuostabiausia ir iausia.... ir pasakiau jau tai tiesiai sviesiai, ir ne viena karta, ir nusprendem keistis abu, stengtis abu... bet niekas nevyksta.... as vel tada pyksu o jis net nesiteikia atvirai pasisneketi...man labai skaudu ir liudna - noriu tiesiog iseiti is namu ir pabuti atskirai, bet kas baisiausia _NETURIU KUR EITI!!!!! nes gyvename jo naujame bute o tai dar labiau slegia mane....nes negaliu taip iseiti 2 dienom kazkur...jei jau iseisiu, nebegrisiu....
nu turiu pasakyt kad ir mane labai daznai tokios "abejingos" mintys uzplusta.... draugaujame jau beveik 3 metus, sia vasara tikriausiai jau ir vestuves atsvesim, tik va mane pastoviai kamuoja tos mints, ar tikrai tas?ar tikrai gerai elgiuos, ar nepadarysiu klaidos? o po to vel galvoju...... tai nejau as viena abejoju, manau nera santykiu be abejoniu, abejoju ar yra santuoku, draugysciu be abejoniu, galu gale kad ir kokia ideali pora bebutu visada ateina rutina, ir kiekvienai rozinei meilei digus jug neimsi ieskot vel kito, o ji surades vel kito..... koks tada tas gyvenimas?
Nu merginos, kai taip išsikalinėjat tai paskui kitose temose neverkit, kad visi vyrai kiaulės ir nėra vyrų. Jei yra normalus vyras tai ir būkit, o prasideda pas jus visokie filosofiniai išvedžiojimai, o kas blogiausia, kad prisiskaito panos visokių "protingų" Cosmopolitan minčių apie "tikrus vyrus" ir pradeda lyginti su savuoju... Man panašiai buvo, turėjau merginą, tai po kokių 4 mėn. pradėjo reikštis, aplamai dėl visko prisikabinėt, ką pasakiau, kaip apsirengiau, ką padariau, aplamai, neimanoma su ja asidarė, tai kai neiškentęs pasiunčiau į visas 4 puses, tai draugėm pradėjo skųstis, koks aš blogas.