Šuns narvas

#25
Mes turim labradora gyvenam bute ir nupirkom savo augintiniui narva, nes vienas budamas gali labai DAUGGG prisimastyti biggrin.gif ispradziu jis bijojo narvo, bet viena karta su juo ilindau i ta narva biggrin.gif kartu pabuvom ir jau kita diena jis savo naujuosius namucius pripazino ir dabar nakti tik ten ir miega. Jei suniukas bijo narvo jokiu budu negruskit i ji perprievarta, zaidimo forma pratinkit ji prie narvo mums tai labai padejo thumbup.gif dabar kai reikia iseiti is namu jokiu problemu nera pats i eina i narva ir atsigula biggrin.gif .
Atsakyti
#26
Noriu komentarų:
Mašina Opel sintra, gale telpa narvas, tačiau jis liečiasi su sėdynėmis(narvas didelis, labai didelis biggrin.gif ). Narvas metaliniais virbais. Kas būtų jeigu neduok die koks nors oluchas įvažiuotų į tą pusę. Turime du vaikus, tai sėdynės užimtos. Ar virbai nepradurtų sėdynių ir nesužalotų vaikų, o šuns? Ar iš vis saugu vežiotis augintinį narve?
Atsakyti
#27
As manau, jog narvas- puikus daiktas, savotiska buda suniukui, jo teritorija, taciau be abejo reikia prie jo pripratinti, o ne igrusti per prievarta, nes tada tai gali zaloti suniuka... 4u.gif
Atsakyti
#28
Mano kalyte irgi turi narva, i kuri mielu noru eina vos tik pamato mane aunantis batus smile.gif mielai lieka narve ir net netriuksmauja. Ji savaime kazkaip iprato prie jo mirksiukas.gif
Atsakyti
#29
Matau, kad tema nėra labai populiari, bet visgi pasidalinsiu savo patirtimi:

Praėjo keturi mėnesiai. Šuniukui narvo kaip tokio nepirkom, bet padarėm tokią "jo teritoriją" namuose. Keli kvadratiniai metrai, kai jis nedidelis jam tikrai daugiau nei gana. Reakcija iš pradžių buvo pakankamai audringa ir pasipiktinimas begalinis, kad judėjimo laisvė apribota ir neišeina kaip anksčiau lakstyti kur patinka, tačiau neilgai truko. Po kelių dienų jis apsiprato, o po kelių savaičių nebebandydavo į kambarius įsmukti net jei ir jo dureles palikdavom atviras. Jei kartais užsimiršęs besekdamas savo maisto indą ar pan. įbėga, tai tuojau pat ir be pretenzijų atgal sugrįžta vos jam pasakai.
Sunkiausia manau man pačiai buvo su ta idėja apsiprasti blush2.gif
Atsakyti
#30
QUOTE(Cukrute @ 2008 02 28, 02:12)
Matau, kad tema nėra labai populiari, bet visgi pasidalinsiu savo patirtimi:

Praėjo keturi mėnesiai. Šuniukui narvo kaip tokio nepirkom, bet padarėm tokią "jo teritoriją" namuose. Keli kvadratiniai metrai, kai jis nedidelis jam tikrai daugiau nei gana. Reakcija iš pradžių buvo pakankamai audringa ir pasipiktinimas begalinis, kad judėjimo laisvė apribota ir neišeina kaip anksčiau lakstyti kur patinka, tačiau neilgai truko. Po kelių dienų jis apsiprato, o po kelių savaičių nebebandydavo į kambarius įsmukti net jei ir jo dureles palikdavom atviras. Jei kartais užsimiršęs besekdamas savo maisto indą ar pan. įbėga, tai tuojau pat ir be pretenzijų atgal sugrįžta vos jam pasakai.
Sunkiausia manau man pačiai buvo su ta idėja apsiprasti  blush2.gif



o šuniukas visą laiką praleidžia toje savo teritorijoje? jūs neleidžiat jam po butą lakstyti? g.gif
Atsakyti
#31
Mes nuo pat šuniuko atsivežimo turėjome narvą. Todėl ir su reikaliukų darymu namuose neper daugiausiai vargome. Mums narvas labai padėjo. Nors mūsiškė iš vis nelinkus nieko graužti ar kokių zbitkų daryti, bet narvas buvo labai geras dalykas, kol ji užaugo. Kai būdavom darbuose jinai ten būdavo ir naktį ten būdavo jos miegojimo ieta. Sakau buvo, nes dabar mūsų kalytei jau 10 mėnesių. Dabar jau atvirkščiai - narve beveik nebūna. Ir į darbus kai išeiname palikame ant kilimėlio pire durų (pati tą vietą išsirinko). Migruoja po koridorių, virtuvę. Bet viskas OK. Jau suaugo mūsų panyčka. Tačiau narvu buvome labai patenkinti. 4u.gif
Atsakyti
#32
QUOTE(VilkoSesuo @ 2008 02 28, 10:46)
o šuniukas visą laiką praleidžia toje savo teritorijoje? jūs neleidžiat jam po butą lakstyti? g.gif

Persikraustėm į namą ir kartu su persikraustymu įkūrėm jam jo kampą, kur jis miega ir valgo. Po namą lakstyt neleidžiame, bet nuolatos einame į lauką pasivaikščioti, kartais vieną po kiemą palakstyt išleidžiam. Kažkas blogai? unsure.gif Auginu vos mėnesio sulaukusį sūnelį, o šuniuko nesinori kažkam atiduoti ne daiktas juk g.gif
Atsakyti
#33
QUOTE(Cukrute @ 2008 02 28, 11:56)
Persikraustėm į namą ir kartu su persikraustymu įkūrėm jam jo kampą, kur jis miega ir valgo. Po namą lakstyt neleidžiame, bet nuolatos einame į lauką pasivaikščioti, kartais vieną po kiemą palakstyt išleidžiam. Kažkas blogai?  unsure.gif Auginu vos mėnesio sulaukusį sūnelį, o šuniuko nesinori kažkam atiduoti ne daiktas juk  g.gif

man tai labai nepriimtinas jūsų požiūris ir jūsų šuns man gaila... kam jis jums buvo reikalingas? Mano šuo tai yra šeimos narys, jis dalyvauja mūsų gyvenime ir jis neturi jokio savo kampo, nes jis turi visą mūsų butą, na jo kampu galima būtų laikyti nebent guolį ax.gif
ir kaip suprasti dėl sūnelio? jeigu jūs taip ginsit vaiką nuo šuns, kaip nuo kokio laukinio žvėrio, tai jis būtent toks ir pasijaus rolleyes.gif va taip po to ir girdime istorijas kaip savas šuo užpuolė vaiką... verysad.gif
aš jums nuoširdžiai siūlau persiskaityti visas temas apie šuns auklėjimą, dresūrą, supažindinimą su naujagimiais, naujais augintiniais šeimoje ir pan., kol dar nevėlu...
Atsakyti
#34
QUOTE(Cukrute @ 2008 02 28, 12:56)
Persikraustėm į namą ir kartu su persikraustymu įkūrėm jam jo kampą, kur jis miega ir valgo. Po namą lakstyt neleidžiame, bet nuolatos einame į lauką pasivaikščioti, kartais vieną po kiemą palakstyt išleidžiam. Kažkas blogai?  unsure.gif Auginu vos mėnesio sulaukusį sūnelį, o šuniuko nesinori kažkam atiduoti ne daiktas juk  g.gif



o tai kam tą šunelį atiduot? ko jūs baiminatės? ar piktas jūsų šuo, nepasitikite juo?
Atsakyti
#35
mes irgi narva kartu su suniu isigijom, bet namais jis jam netapo sad.gif
paliekam narve kai ryte visi iseinam, iki vaikai po pamoku gryzta, bet kai mes namie ji ten tik sysiot eina doh.gif , kazkaip tikejausi daugiau is to narvo, gal nemokejom pratinti, jai dar tik trys menesiai ( turim Basendzi veisles kalyte ) , bet savo noru dar nera ten ejus, o kiekviena diena po pamoku vaikai randa visa apsi... iki ausu. tai va ir nezinia, ar cia leisti jai po buta siausti ir laukt kol pripras. tiesa grauzia viska labai, tai bijau kad be narvo namu nerastume smile.gif)
mum dabar kita beda, mes lauke nesysiojam, nesam namo ant laikrascio sad.gif pasiskaiciau kitas temas, tai kaip ant laikrascio pripratinti daug patarimu, o kaip prie lauko tai nerandu verysad.gif
Atsakyti
#36
QUOTE(*VICI* @ 2008 02 28, 12:38)
man tai labai nepriimtinas jūsų požiūris ir jūsų šuns man gaila... kam jis jums buvo reikalingas? Mano šuo tai yra šeimos narys, jis dalyvauja mūsų gyvenime ir jis neturi jokio savo kampo, nes jis turi visą mūsų butą, na jo kampu galima būtų laikyti nebent guolį.

O kas jums sakė, kad man mano šuo nėra mano šeimos narys? unsure.gif Ar kad su juo niekas neužsiima, nežaidžia ar jo nemyli? Manau, kad jei nemylėčiau, nebūtų nei mano klausimo nei jūsų atsakymo.

QUOTE(VilkoSesuo @ 2008 02 28, 12:51)
o tai kam tą šunelį atiduot? ko jūs baiminatės? ar piktas jūsų šuo, nepasitikite juo?

Nenoriu jo atiduoti, todėl ir pasirinkau tokį variantą. O bijoti, kad užpuls ar ką blogo padarys vaikui tikrai nebijau, nėra jis piktas ar agresyvus. Labiausiai pergyvenu dėl to, kad ko nepridirbtų, nes vos tik palieki vieną (būti vienam jam ir tas laikas, kai aš tiesiog būnu antrame aukšte) panikuoja ir būtinai ką nors pridirba. Išverstos gėlės ar sudraskyti laikraščiai tikrai nebūtų problema, bet būdavo ir kad teritoriją pasižymi... Dabar, kai gyvena savo erdvėje ramiai miega, net ir likęs vienas (anksčiau to nebūdavo).
Atsakyti