Pas mus viskas draugiškai vyksta. Taip abu ažsiima, kad galiu ramiai ką nors veikti. Nedidelis amžiaus skirtumas, tai vienas be kito negali. Jei vienas ilgiau miega, tai kitas jau slenka pažiūrėti, ko nesikelia. Nėra su kuo žaisti. Kos vienas buvo, tai man teko kartu žaisti, o dabar nuotabu.
QUOTE(Bulve @ 2007 02 06, 18:39)
O kaip veikia tokie praktiniai dalykai, kaip: gimus antrajam, pirmąjį reikia perkelti į kitą kambarį, kitą lovą. Juk ir mažas vaikas labai pastabus (pvz., 1m bamblys pastebėjo, kad kambaryje atsirado naujas baldas) ir gali pasijausti ko nors netekęs.
O kodėl pirmagimį būtina perkelti?
Mes su vaikais viename kambaryje be problemų miegojome tol, kol trečiajam suėjo 10 mėnesių. O tada iškraustėme visus tris iškart. Ir be didesnių problemų, nes vyresnieji patys to norėjo, o mažiausiam geriausia kompanija visur ir visada yra broliukai. Dar vienas pastebėjimas: mažieji ir fiziškai, ir emociškai vystosi visai kitaip nei pirmagimis. Todėl kad turi nuolatinį pavyzdį ir nenuginčijamą autoritetą. Į mūsų jaunėlį visi atkreipia dėmesį, nes jo žodynas, elgesys ir žaidimai stipriai neatitinka amžiaus. Vidurinėlis irgi skaičiuoti išmoko anksčiau nei kalbėti. Kodėl - todėl, kad tuo metu viską ir visur skaičiavo vyresnysis brolis.
QUOTE(Lapyna @ 2007 01 28, 11:59)
Apie lūkesčius nedaug galiu pasakyti: mūsų antroji netyčiukė. 
O apie pokyčius gyvenime galiu pasakyti tiek: jei su vienu vaiku gali išeiti bet kur ir bet kada, tai susiruošti iš namų su dviem, o dar mano atveju beveik pametinėm - visa amžinybė
Pasijutau tokia truputį višta perekšle, apie savo gūžtą betupinėjančia...
Kita vertus, du vaikai - jau kolektyvas. Ūgtelėję jie yra jau savarankiškas vienetas. Jei vienas vaikas ilgai yra mamos ar tėčio "priedas", tai du jau užsiima tarpusavyje. Labai įdomu stebėti vaikų tarpusavio santykių raidą, charakterio skirtumus. Vieno vaiko nėra su kuo lyginti, jis yra toks, koks yra. O kai turi bent du, tai pradedi išskirti specifinius bruožus, pomėgius.
Be to, šeimoje su dviem vaikais atsiranda kitoks erdvės padalinimas. SU vienu vaiku esi tarsi labiau vyras ir žmona, na, artimesni vienas kitam. Du vaikai padidina atstumą tarp tėvų, bet tada tėvai susikuria savo privačią erdvę. Juk dviems (ar trims) galima pasakyti: "vaikai, eikit žaisti", o vieno juk vienatvėje nepaliksi. Kažkaip kitaip imi organizuoti buitį ir šeimos įvykius.
O apie pokyčius gyvenime galiu pasakyti tiek: jei su vienu vaiku gali išeiti bet kur ir bet kada, tai susiruošti iš namų su dviem, o dar mano atveju beveik pametinėm - visa amžinybė
Pasijutau tokia truputį višta perekšle, apie savo gūžtą betupinėjančia...Kita vertus, du vaikai - jau kolektyvas. Ūgtelėję jie yra jau savarankiškas vienetas. Jei vienas vaikas ilgai yra mamos ar tėčio "priedas", tai du jau užsiima tarpusavyje. Labai įdomu stebėti vaikų tarpusavio santykių raidą, charakterio skirtumus. Vieno vaiko nėra su kuo lyginti, jis yra toks, koks yra. O kai turi bent du, tai pradedi išskirti specifinius bruožus, pomėgius.
Be to, šeimoje su dviem vaikais atsiranda kitoks erdvės padalinimas. SU vienu vaiku esi tarsi labiau vyras ir žmona, na, artimesni vienas kitam. Du vaikai padidina atstumą tarp tėvų, bet tada tėvai susikuria savo privačią erdvę. Juk dviems (ar trims) galima pasakyti: "vaikai, eikit žaisti", o vieno juk vienatvėje nepaliksi. Kažkaip kitaip imi organizuoti buitį ir šeimos įvykius.
nugi taip gražiai ir tiksliai apibūdinai, kad net neturiu ką bepridurt. Du vaikai jėga ir tikrai ne riba
Paskaitau ir bijau, kad nesugebėsiu. Po teisybei, skaičiau kažkokiame leidinyje, kad pirmas vaikas moteriai suteikia daugaiu laimės nei antras (pastarasis suteikia, bet ne tiek daug kiek antras). Pagalvojau, kad paklausiu tai patyrusių 
Nors ką čia pasiruoši iš anksto, gyvenimas viską sureguliuos...
Nors ką čia pasiruoši iš anksto, gyvenimas viską sureguliuos...
vienas vaikas, ne vaikas... o skirtumas ir didelis tai malonumas tevams, bet ne vaikams...
tarp mūsų dukrų skirtumas yra 7 metai.džiaugiasi širdis, kai pamatai kaip jos viena be kitos negali.o vyresnioji vis kartoja, kad kaip mes taip ilgai galėjom be sesutės gyventi, juk dabar tai tikra šeima esam.ir vis dažniau paklausia, ar tik vieną sesę ji ir teturės.
QUOTE(Bulve @ 2007 03 25, 19:18)
Paskaitau ir bijau, kad nesugebėsiu. Po teisybei, skaičiau kažkokiame leidinyje, kad pirmas vaikas moteriai suteikia daugaiu laimės nei antras (pastarasis suteikia, bet ne tiek daug kiek antras). Pagalvojau, kad paklausiu tai patyrusių
Nors ką čia pasiruoši iš anksto, gyvenimas viską sureguliuos...
Nors ką čia pasiruoši iš anksto, gyvenimas viską sureguliuos...
Ir kur tokia nesamone skaitet?
Pirmas vaikas moteriai sukelia nebent pasitenkinimo jausma, kad ji gali isitikinti esanti vaisinga ir sugebanti realizuoti save kaip motina. Bet labiausiai yra mylimi tie paskesni vaikai-antras, trecias, ketvirtas, nes jei pirmas buvo jaunystej, tai paskesni jau brandesniame amziume, kai nustoji ekspermentuoti ir zinai, ko laukti is vaiku. 
Na va, dabar jau iš savo patirties galiu pasakyti, kad Sena Pažįstama buvo teisi. Kartais pagaunu save kiek apgailestaujant, kad su pirmuoju buvau pernelyg susirūpinusi ir negalėjau tiek džiaugtis vaikeliu. Nors su pirmuoju viskas buvo pirmąkart ir nuotraukų žymiai daugiau, ir nuostabos. Tik reikia susitaikyti su tuo, kad pirmasis jaučia konkurenciją dėl sumažėjusio dėmesio, kad ir kaip besistengtume tai kompensuoti.
Iš savo patirties galiu pasakyti taip, kad pirmagimį augini, o antragimis pats auga o kuo toliau, tuo turėtų būti lengviau, nes jau viską žinai kas ir kaip. Bulve, del konkurencijos tai nesutinku, aišku dėmesį reikia paskistyti per pusę, bet juk savo vaiką nori matyti laimingą, o kai pamatai, kaip vyresnysis jaunesnę sesutę myli, bučiuoja, kaip eina nuraminti, dalinasi žaislais...tada jis toks laimingas 
to niekas neatstos
o kuo toliau, tuo turėtų būti lengviau, nes jau viską žinai kas ir kaip. Bulve, del konkurencijos tai nesutinku, aišku dėmesį reikia paskistyti per pusę, bet juk savo vaiką nori matyti laimingą, o kai pamatai, kaip vyresnysis jaunesnę sesutę myli, bučiuoja, kaip eina nuraminti, dalinasi žaislais...tada jis toks laimingas to niekas neatstos
QUOTE(krastukas @ 2008 08 29, 00:13)
vienas vaikas, ne vaikas... o skirtumas ir didelis tai malonumas tevams, bet ne vaikams...
Yra toks posakis: vienas sūnus - ne sūnus, du sūnūs - pusė sūnaus, o trys sūnūs - jau visas sūnus. Tai mano vaikai juokiasi, kad turime pusę sūnaus ir pusę dukros
O jei rimtai, vis stebiuosi, kaip vaikai visko mokosi vienas iš kito (dėja,ir blogu dalykų
). Atsimenu, kaip pirmagimį mokiau ropoti, jis pats niekaip nesugalvojo, kaip delioti kojas ir rankas 
Jaunesniųjų to mokyt nereikėjo. Tas pats ir su puoduku - tik vyresnėlį mokiau jo naudotis, kiti pradėjo tai daryti patys, mėgdžiodami vyresniuosius. Neseniai nustebau, kai mažėlė miesto aikštėje suskaičiavo plevenančias vėliavas - devynios! nemokiau jos skaičiuoti. Pasirodo, pamokė sesė. Taip kad auginti daugiau vaikų yra lengviau, nei vieną 
O kaip su finansine puse? Ar netapo sunkiau? 
Juk čia negalioja tik ta taisyklė, kad "Jei užteko vienam, užteks ir dviems"
Nepaslaptis, kad norint, jog vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą norisi jam duoti viską kas įmanoma ir aš nenorėčiau savo antro vaikučio nuskriausti, kad jis neturėtų kažko ką pirmoji turėjo. Juk reikės ir pampersų, ir mišinėlių (Gal...), ir vitaminai, rūbeliai ir t.t.
Juk čia negalioja tik ta taisyklė, kad "Jei užteko vienam, užteks ir dviems"
Nepaslaptis, kad norint, jog vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą norisi jam duoti viską kas įmanoma ir aš nenorėčiau savo antro vaikučio nuskriausti, kad jis neturėtų kažko ką pirmoji turėjo. Juk reikės ir pampersų, ir mišinėlių (Gal...), ir vitaminai, rūbeliai ir t.t.
QUOTE(- Ryški - @ 2008 09 13, 17:01)
O kaip su finansine puse? Ar netapo sunkiau?
Juk čia negalioja tik ta taisyklė, kad "Jei užteko vienam, užteks ir dviems" Nepaslaptis, kad norint, jog vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą norisi jam duoti viską kas įmanoma ir aš nenorėčiau savo antro vaikučio nuskriausti, kad jis neturėtų kažko ką pirmoji turėjo. Juk reikės ir pampersų, ir mišinėlių (Gal...), ir vitaminai, rūbeliai ir t.t.
Juk čia negalioja tik ta taisyklė, kad "Jei užteko vienam, užteks ir dviems"
Nepaslaptis, kad norint, jog vaikas gyventų pilnavertį gyvenimą norisi jam duoti viską kas įmanoma ir aš nenorėčiau savo antro vaikučio nuskriausti, kad jis neturėtų kažko ką pirmoji turėjo. Juk reikės ir pampersų, ir mišinėlių (Gal...), ir vitaminai, rūbeliai ir t.t. mums finansiškai kol kas tai nieko nesijaučia ar du vaikai, ar vienas, juk daugybė daiktelių, rūbelių iš pirmojo vaikučio likę. Maistelis gal iš pradžių kol mišinuką valgys, tai brangiau išeis, geriau jau motinos pienas. O paskui vienodas maistas kaip ir visiems, na tik kai didesni vaikai, vyresnėse klasėse, tada jau poreikiai jų didesni, tai ir išlaidų bus daugiau. O kol kas tai
