Planuojant antrą ar trečią vaikutį, būtų įdomu išgirsti įspūdžius ir nuomones jau patyrusių mamyčių: o kuo gi skiriasi gyvenimas su vienu vaikučiu ir su dviem ar trimis. Kaip ir kas pasikeitė?
Ko tikėjotės teoriškai ir kas pasiteisino, o dėl ko buvo nerimauta be reikalo?
Jau ir laukiantis pirmojo vaiko yra kažkokie lūkesčiai, kurie įvairiai pasiteisina realybėje, o kaip yra su antru, kai lyg ir žinote, ko galima tikėtis iš dar vieno vaikučio?
Apie lūkesčius nedaug galiu pasakyti: mūsų antroji netyčiukė.
O apie pokyčius gyvenime galiu pasakyti tiek: jei su vienu vaiku gali išeiti bet kur ir bet kada, tai susiruošti iš namų su dviem, o dar mano atveju beveik pametinėm - visa amžinybė Pasijutau tokia truputį višta perekšle, apie savo gūžtą betupinėjančia...
Kita vertus, du vaikai - jau kolektyvas. Ūgtelėję jie yra jau savarankiškas vienetas. Jei vienas vaikas ilgai yra mamos ar tėčio "priedas", tai du jau užsiima tarpusavyje. Labai įdomu stebėti vaikų tarpusavio santykių raidą, charakterio skirtumus. Vieno vaiko nėra su kuo lyginti, jis yra toks, koks yra. O kai turi bent du, tai pradedi išskirti specifinius bruožus, pomėgius.
Be to, šeimoje su dviem vaikais atsiranda kitoks erdvės padalinimas. SU vienu vaiku esi tarsi labiau vyras ir žmona, na, artimesni vienas kitam. Du vaikai padidina atstumą tarp tėvų, bet tada tėvai susikuria savo privačią erdvę. Juk dviems (ar trims) galima pasakyti: "vaikai, eikit žaisti", o vieno juk vienatvėje nepaliksi. Kažkaip kitaip imi organizuoti buitį ir šeimos įvykius.
O apie pokyčius gyvenime galiu pasakyti tiek: jei su vienu vaiku gali išeiti bet kur ir bet kada, tai susiruošti iš namų su dviem, o dar mano atveju beveik pametinėm - visa amžinybė Pasijutau tokia truputį višta perekšle, apie savo gūžtą betupinėjančia...
Kita vertus, du vaikai - jau kolektyvas. Ūgtelėję jie yra jau savarankiškas vienetas. Jei vienas vaikas ilgai yra mamos ar tėčio "priedas", tai du jau užsiima tarpusavyje. Labai įdomu stebėti vaikų tarpusavio santykių raidą, charakterio skirtumus. Vieno vaiko nėra su kuo lyginti, jis yra toks, koks yra. O kai turi bent du, tai pradedi išskirti specifinius bruožus, pomėgius.
Be to, šeimoje su dviem vaikais atsiranda kitoks erdvės padalinimas. SU vienu vaiku esi tarsi labiau vyras ir žmona, na, artimesni vienas kitam. Du vaikai padidina atstumą tarp tėvų, bet tada tėvai susikuria savo privačią erdvę. Juk dviems (ar trims) galima pasakyti: "vaikai, eikit žaisti", o vieno juk vienatvėje nepaliksi. Kažkaip kitaip imi organizuoti buitį ir šeimos įvykius.
QUOTE(Lapyna @ 2007 01 28, 11:59)
Be to, šeimoje su dviem vaikais atsiranda kitoks erdvės padalinimas. SU vienu vaiku esi tarsi labiau vyras ir žmona, na, artimesni vienas kitam. Du vaikai padidina atstumą tarp tėvų, bet tada tėvai susikuria savo privačią erdvę. Juk dviems (ar trims) galima pasakyti: "vaikai, eikit žaisti", o vieno juk vienatvėje nepaliksi. Kažkaip kitaip imi organizuoti buitį ir šeimos įvykius.
O kaip du vaikaii gali padidinti atstumą tarp tėvų?
Kaip pirmasis vaikas reagavo į antrąjį?
Ko tikiesi iš trečiojo?
QUOTE(Bulve @ 2007 01 29, 19:53)
O kaip du vaikaii gali padidinti atstumą tarp tėvų?
Kaip pirmasis vaikas reagavo į antrąjį?
Ko tikiesi iš trečiojo?
Kaip pirmasis vaikas reagavo į antrąjį?
Ko tikiesi iš trečiojo?
musu atveju antra dukryte padalino seima i 2 dalis ...as daugiau uzsiimu su ja, o tevelis daugiau uzsiima su vyresniaja (ruosia pamokas, zaidzia, piesia, skaito ir t.t.)
o kaip gali reaguoti? manau kaip ta zinia pateiksi - taip yra reaguos... kai pradejo visi draugai, pazistami ir nepazistami sveikinti, vyresnioji pradejo galvoti kad cia jai kaip dovana bus o kai skirtumas ne toks mazas (7 m.) tai tu paciu zaislu joms nereikia anksciau ji viena miegoti na niekaip nenorejo, o dabar turi sese ir miega vienam kambary, o kai ateina jos drauges, kurios nei broliuko, nei sesutes neturi ir taip jai pavydi... ir man taip ju gaila...
O kaip veikia tokie praktiniai dalykai, kaip: gimus antrajam, pirmąjį reikia perkelti į kitą kambarį, kitą lovą. Juk ir mažas vaikas labai pastabus (pvz., 1m bamblys pastebėjo, kad kambaryje atsirado naujas baldas) ir gali pasijausti ko nors netekęs.
Man vienturčiai atrodo tokie laimingi, gavę pakankamai dėmesio, o kur keli vaikai, ten natūraliai dėmesį tenka paskirstyti. Kaip sakoma, ir norisi, ir baisu. Gal kiek išsklaidytų praktiniai pastebėjimai, nes visgi neramu, kaip čia bus, kai vaikų bus dviese. Vaikystėje svajojau, kad mama ir tėvas būtų tik mano ir nereikėtų dalintis.
Man vienturčiai atrodo tokie laimingi, gavę pakankamai dėmesio, o kur keli vaikai, ten natūraliai dėmesį tenka paskirstyti. Kaip sakoma, ir norisi, ir baisu. Gal kiek išsklaidytų praktiniai pastebėjimai, nes visgi neramu, kaip čia bus, kai vaikų bus dviese. Vaikystėje svajojau, kad mama ir tėvas būtų tik mano ir nereikėtų dalintis.
QUOTE(Bulve @ 2007 02 06, 19:39)
Man vienturčiai atrodo tokie laimingi, gavę pakankamai dėmesio, o kur keli vaikai, ten natūraliai dėmesį tenka paskirstyti.
Bet vienturčiai turi ir kitą problemą... Į juos sukoncentruotas visas tėvų (ne retai ir senelių) dėmesys sukelia ir tam tikrą įtampą. Vienturčiui (kaip ir vyresniąjam)keliami daug aukštesni reikalavimai, neretai jis turi pildyti neišsipildžiusius tėvų lūkesčius (dažnai net nesąmoningai). Gimus antąjam, tėvai tam tikra prasme "atsipalaiduoja", dėmesys pasiskirsto. O tai nėra labai blogai, turint omenyje, jog tai apsaugo vienturtį nuo begalinio egocentrizmo...
QUOTE(supermamytukas @ 2007 02 09, 22:30)
Visada kartojau,kad vienas vaikas-ne vaikas.Iš tiesų,dabar matau kaip smagu jiems abiems ,o dar kai išgirsti,pastoviai sūnui sakant,kad dabar jam tikras gyvenimas prasidėjo kad dabar jis laimingiausias ,tai visiems galiu pasakyt,kad vaikai mūsų gyvenimo džiaugsmas
du taip pat ne vaikai
Su dviem dvigubai linksmiau
Papildyta:
O kur dar dvigubai daugiau vaikiskos meiles
Papildyta:
O kur dar dvigubai daugiau vaikiskos meiles
QUOTE(Gustulis @ 2007 02 10, 02:30)
Su dviem dvigubai linksmiau
Papildyta:
O kur dar dvigubai daugiau vaikiskos meiles
Papildyta:
O kur dar dvigubai daugiau vaikiskos meiles
O kaip linksma kai yra trys trys-tai vienas vaikas ir tik tada jei berniukai Gustuli,man tavęs gaila neturi dar nė vieno
as auginu du sunelius,jie pakeite musu gyvenimus visiems laikams.kai matau savo mziukus laimyngus .va kur mano gyvenimo prasme. su dviem dvigubai linksmmiau pilnai sutinku
Gimus pirmai dukrai, gyvenimas kardinaliai pasikeite. Juk pries tai ir pamiegoti iki pietu gali, ramiai filma paziureti ar knyga paskaityti, ramiai kavinej pasedeti... O va kai gime antra dukra, tai tas gyvenimas pasikeite, bet tie pokyciai ne tokie radikalus. Tik, kaip jau buvo mineta, tikrai sunkiau kazkur issiruosti. Kol abi aprengi, o paskui jau mazajai laikas namo, o vyresnioji dar nori pabuti. Arba abiem vienu metu manes reikia, tai ir pasisodini abi ant keliu Kas sunkiausia tai laiko neradimas sau. Visa diena turi suktis tarp dvieju mergyciu. Ir ju miegojimo grafikai neutampa tai kai miega mazoji, zaidziu su vyresniaja, arba atvirksciai. Viskas ka speju, tai cia prie kompo pasedeti, nes tai nereikalauja daug laiko. Nepamenu kada koki filma nuo Aiki Z ziurejau be jokiu pertraukimu, kada knyga skaiciau, nes vakare noriu tik miego. O kai abi serga, irgi sunkiau. Tai prie vienos nakti sokinek, tai kita irgi stebek. Gal butu lengviau, jei dar ta buitis tiek laiko nesurytu. O taip svajojau apie trecia, bet... Sunku, ir kartais atrodo, kad nebepaveziu.
Bet jau matau kaip vyreniajai jau idomiau su sese draugauti. Ir pazaidzia abi, ir pasirupina dukra mazaja. Faina ziureti kaip abi duksta
Bet jau matau kaip vyreniajai jau idomiau su sese draugauti. Ir pazaidzia abi, ir pasirupina dukra mazaja. Faina ziureti kaip abi duksta