Gimus pirmai dukrai, gyvenimas kardinaliai pasikeite. Juk pries tai ir pamiegoti iki pietu gali, ramiai filma paziureti ar knyga paskaityti, ramiai kavinej pasedeti... O va kai gime antra dukra, tai tas gyvenimas pasikeite, bet tie pokyciai ne tokie radikalus. Tik, kaip jau buvo mineta, tikrai sunkiau kazkur issiruosti. Kol abi aprengi, o paskui jau mazajai laikas namo, o vyresnioji dar nori pabuti. Arba abiem vienu metu manes reikia, tai ir pasisodini abi ant keliu

Kas sunkiausia tai laiko neradimas sau. Visa diena turi suktis tarp dvieju mergyciu. Ir ju miegojimo grafikai neutampa

tai kai miega mazoji, zaidziu su vyresniaja, arba atvirksciai. Viskas ka speju, tai cia prie kompo pasedeti, nes tai nereikalauja daug laiko. Nepamenu kada koki filma nuo Aiki Z ziurejau be jokiu pertraukimu, kada knyga skaiciau, nes vakare noriu tik miego. O kai abi serga, irgi sunkiau. Tai prie vienos nakti sokinek, tai kita irgi stebek. Gal butu lengviau, jei dar ta buitis tiek laiko nesurytu. O taip svajojau apie trecia, bet... Sunku, ir kartais atrodo, kad nebepaveziu.
Bet jau matau kaip vyreniajai jau idomiau su sese draugauti. Ir pazaidzia abi, ir pasirupina dukra mazaja. Faina ziureti kaip abi duksta