Nesutarimai su darželio auklėtojomis

Galvoti apie tai nėra jokio reikalo, nes net psichologai pabrėžia, kad režimas vaikams yra geras dalykas. Galų gale, mes visos užaugom pagal "ruso sistemą", kaip jūs sakot, tačiau tikrai nejaučiu, kad būčiau kažkuo blogesnė, nei žmonės iš Skandinavijos, Amerikos ir kitų panašių šalių. Kaip tik, darželio įdiegtas dienos "tvarkos" suvokimas suformavo tinkamą darbo ir poilsio paskirstymą net dabar, po dvidešimties metų.

Vaiko pasirinktas, o ne iš viršaus nuleistas režimas . Pati leidau į darželį "pelėdžiuką", kurio vidinis laikas absoliučiai nesutapo su visuotinai priimtu režimu. Vat jam skandinaviškas ar pan. darželis būt buvęs .

Jei vaikas pasirinks, ką daryti, tai jau nebus režimas... Va, leidau savo dukrai rinktis, kada jinai norės eiti vakare miegoti. Tai sėdėtų iki pasiutimo, visa apsiblausus, pikta lyg šeškas. Ir kokia nauda iš to? Jokios. Tad "nuleidau iš viršaus" režimą - devintą ir nė minutės vėliau. Po kelių dienų ir jai pasidarė aišku, jau laikas miegui ir tiek.

Nesuprantu kodėl vis kliūna "rusų laikai", juk visas mūsų gyvenimas - rėžimas, tad kodėl Jums nepatinka, kai vaikams jis yra taikomas. Pasakykit kokie, Jūsų galva, privalumai, lankant kokį Skandinavų ar Vakarų Europos darželį? Jums tik miego rėžimas netinka? Ar šiaip visa ugdymo sistema nepatinka? Kiek žinau, pagal kitą sistemą ugdomi vaikai jau nuo 3 metukų lanko mokyklėles, kuriose išbūna 5 valandas kas dieną. Valgo atsineštą, dažniausiai sausą, maistą, arba, jei yra galimybė, šildytą mikrobangų krosnelėje, daro namų darbus ir daug kitų dalykų, kai tuo tarpų LT vaikučiai, kuriems tik 3 metai, daugiausia laiko skiria žaidimams.
Papildyta:

pas mus taip pat rėžimas.. ir ne tik su ėjimu miegoti.

O kodėl galvojate, kad 'režimas' yra geriausia vaikui? Ir kodėl negali būti kitaip? Jūs netikite, kad vaikai gali būti gebantys nuspręsti patys, savarankiški ir jaučiantys atsakomybę nuo mažens?
Jei turėsit kantrybės paskaitykit straipsniuką apie vieną garsią mokyklą, kurioje vaikai mokosi pagal savo taisykles ir tikrai pripažinkime, jei tai būtų sugalvota LT, tai Švietimo ministerijos ir visų ugdymo institucijų vadovai būtų suvežti vienon ligoninėn : http://www.mindgasmic.com/ese67.htm

Vienądien pasėdėtų, kitądien pasėdėtų, o trečią dieną matydama, kad 'jokios naudos' ir jausdamasi pavargusi pati nueitų miegoti anksčiau

Aš labai sutinku su šiais cituojamais žodžiais ir Nobelio premijos nominantu T. Gordonu, kurio vaių ugdymo sistema labai garsi ir žinoma:
"Nes kur jau kur, bet mūsų visuomenėje iki šiol gajus jėgos kultas.<...> Šeimose- tas pats. Tėvai turi būti stiprūs, tėvai turi būti autoritetais, tėvai atsako už savo vaikus, tėvai sprendžia, kas geriausia vaikams, tėvai sprendžia, kaip vaikai turi ir neturi elgtis – stiprūs tėvai yra geri tėvai. <...>Dr. Gordonas - „Paradoksalu, bet tiesa- tėvai praranda įtaką naudodami jėgą, ir priešingai- atsisakydami jėgos jie tampa daug įtakingesniais, bendraudami su vaikais““.

Aš tikrai nepeikiu rusiškos pedagogikos ir režimo. Aš tik iškėliau pamąstymą- kodėl visas kitas pasaulis renkasi kitokias metodikas? Kad ir tie vokiečiai- tokie pedantiški, pas juos visur viskas čiki, tai ir darželiuose turėtų būti geležinė tvarka, režimas sekundė į sekundę.. bet ne.

noreciau pasakyti kad triju metu vaikas tikrai dar negali pasirinkti pats sau rezimo, o kai grupeje 20 vaiku tai butu visiskas haosas su ejimu i lauka, valgyti, miegoti ir t.t. rezimas turi buti vien del to kad butu grupeje tvarka, kad vaikai zinotu ne tik savo teisias bet ir pareigas, ir prie rezimo priprate vaikai maziau serga, buna atsakingesni, noreciau isgirsti, ka jus butumet pasakius jei atejus vaiko pasiimti rastut ji su sulauzyta ranka, o aukletoja sakytu, tai jis nenorejo eiti i lauka, mes ji palikom grupeje, o jis mat kur nors lipo , krito ir va rezultatas...dabar jus pasakysit kad vaiko vieno negalejo grupeje palikti ir esat visiskai teisi, va cia ir turejo buti is virsaus nuleistas, kaip jus sakot ejimas i lauka, tad pries svaiciojant apie savo utopinias teoremas, reiketu detaliau isanalizuoti vienos grupes vienos dienos darbo eiga ir tada pacios pamatysit koks tai sunkus ir be galo atsakingas darbus, kur tevai nori matyti ne tik laimungus ir SVEIKUS vaikus, bet ir sio darbo rezultata: eilerascius, darbelius ir t.t., uk vaika atvedat ne auklei kuri tik uzpakali nuvalo ir miegot pagudo pamaitinus, bet atvedat i ugdymo istaiga is kurios reikalaujat maksimalaus rezultato

Aš geriausiai savo vaiką pažįstu, todėl ir teigiu, kad mano vaikui geriausia yra nustatytas dienos režimas.
Manau, kad mėnesio laiko pabandymui turėtų pakakti. Tad ilgiau eksperimentuoti aš nebuvau linkusi.

Kaip tik todėl, kad visi vaikai skirtingi - vienas laisva valia atlieka tam tikras užduotis ir veiksmus, o kitas tik nukreiptas ir kontroliuojamas - grupėje turi būti aiški tvarka, kad ir dėl paprasčiausio saugumo.

Kai vaikas sako "Nenoriu miego", tai nebūtinai tikrai reiškia, kad tikrai nenori . Režimą pats pasirenka net ir kūdikis, tik mes, tėvai, kartais turime įsiklausyti, suprasti, ko iš tikro nori mūsų brangenybė. Aš savo "pelėdžiuką" irgi visada lovon guldžiau ir tebeguldau 21val. kartu su kitais vaikais, bet turbūt ant pirštų galiu suskaičiuoti vakarus, kai jis iki 22val. sugebėjo užmigti, dažniausiai užmiega jau po vidurnakčio (nuo pat kūdikystės). Analogiškai persistumia ir visa kita dienos veikla, to dėl kai darželyje vaikai pietauja, jis tik pusryčiauja, kai gulasi miegot - jam pats aktyvumas, o kai keliasi, jis užsinori miego... Ūgtelėjęs kažkiek prisitaikė, nes neturėjo kitos išeities. Bet iki kokių 4 -5 metukų be galo sunku buvo visiems - ir vaikui, ir mums, tėvams, ir auklėtojoms.


Aš pagrindinį vokiškų, skandinaviškų ar kitų čia minimų darželių privalumą matau tame, kad vaikais rūpinasi nepalyginamai daugiau žmonių, t.y. vienai auklėtojai tenka tik 2-4 vaikai. Todėl visai normalu, kad tuo pat metu, viena su keliais vaikučiais bus lauke, kita saugos miegančius, o trečia rūpinsis piešiančiais ar valgančiais.

Bet, kaip jau rašiau, esu visai patenkinta ir lietuviškų darželių auklėtojomis. Ir netgi pačiais darželiais. Gal tik lopšelinės grupės tokio amžiaus vaikams nėra pritaikytos: 1-3 metų vaikas dar reikalauja be galo daug asmeninio dėmesio, o kokį dėmesį jam gali suteikti auklėtoja, jei su auklytės pagalba turi apšokinėti 10-15 vaikučių? Ir tai bent jau maniškių lopšelio auklėtojos buvo ir tebėra (dukrytė dar lopšelinukė) nuostabios, pati nekart pasinaudojau jų darbo metodais, ypač augindama savo pametinukus.

Be to norėčiau pasiginčytiti ir dėl auklių - visi trys mūsų berniukai jas turėjo, nes į darbą, tegu ir daliai dienos, buvau priversta grįžti pakankamai anksti, o lopšelin leidau tik apie antrąjį gimtadienį. Auklės tikrai ne tik valydavo užpakalius, maitindavo ir migdydavo - vaikai su jomis nuveikdavo turbūt dar daugiau nei lopšelyje (tačiau vien dėl to, kad auklė rūpinosi tik vienu vaiku, o ne būriu).

Moko, net ir lopselinius. Manoji dar mazyte, ji lanko 1-2m vaiku grupe, bet jau buvom pasiziureti grupes piesiniu galerijos, paklausem trumpo koncertuko, kuriuo metu vaikai soko pagal dainuojamas daineles, rode, ko ismoko. Aisku, tie sokimai, tai atitinkamai pagal amziu, rankyciu pakilnojimas, atsitupimas, pasisukinejimas ir pns. O piesiniu tai labai daug ir ivairiu, ir pristampuotu su bulve, ir pagaliukais paisyti, ir rankom




Darzelis dirba nuo 07.30-16.30. Aisku, teks kazka galvoti, kai grisiu i darba, nes mano darbo laikas neatitinka darzelio laiko. Tevelis gali pasiimti, bet nuvezti jis negali. Taip kad, greiciausiai man teks keisti darba



O kodel visos mano, kad tokiuose darzeliuose (Skandinavijoje, Vokietijoje) nera rezimo? Tai, kad vaikas nueina miegoti "kada nori" dar nereiskia, kad nera rezimo. Pvz dukrytes grupeje pusryciai yra tarp 07.30-08.45. Nes ir pristatomi vaikai skirtingu laiku. Tie kurie jau pavalge, eina zaisti. Po pusryciu visi eina pasivaikscioti i miska, prie juros, i parka ar gretima darzeli, ar galu gale i darzelio kiema. Tada apie 11val yra valgomi priespieciai. Po ju - miegas, ramybes metas. Kas nori miega, o kas nenori buna grupeje ir skaito knygutes. Po miego yra valgomi vaisiai. O tada einama i lauka ir buna ten kol tevai ateina. Tiesa, kadangi pas mus labai daznai lyja, tai bjauriu oru vaikai buna viduje, o tada ir buna uzsiemimai, piesimas, daineles, sokiai ir t.t. Jie ir lauke budami ne tik zaidzia, bet aukletojos juos uzima, zaidimu budu aprodo medziu lapus, kokie jie skirtingi, jei eina prie juros, tai renka kriaukles ir ziurineja skirtingas formas. Ta prasme, vaikai tikrai nedaro tai ka jie nori, kada nori. Tiesa, lyginti gal situos darzelius su lietuviskais tikrai beprasmiska, nes kaip jau ne viena pastebejo, skirtumas didelis, kai Lietuvoje viena aukletoja priziuri 15-20vaiku ir kai Skandinavijoje vienai aukletojai skirti 2-4vaikai.

man nepatinka tas ''tarybinis'' režimas, kada vaikai dresiruojami kaip šunys, juk net garsus vokiečių psichologas W.BERGMANNAS kovojo, kad vaikus reikia aukleti
RAMYBE ir LAISVE, jis buvo pries muštrą ir paklusnumą, nes tokiu auklejimu rezultatai prasti: daug isauga smurtautoju, savizudziu. as ir pati esu nukelntejusi nuo auklejimo ''buk paklusni'', nes praradau save, savo svajones, gyvenimas tapo nebemielas, nes turiu nuolat kazkam paklusti-kada buvau maza aukletojai, veliau mokytojai , o dabar darbdaviui, savo nuomones negaliu tureti, todel dziaugiuosi , kad yra internetas, kur save siek tiek realizuoju, net per tevu susirinkimus pastebejau, kad tevai bijo prasizioti, bijo tureti savo nuomone ir ja garsiai isreiksti, nes jie buvo auklejami ''tarybiniais'' metotodais. tokie tevai ir zmones buna del visko abejingi, net del vaiku auklejimo nesuka galvos, jie tampa cinikai, jiems svarbiausia nusipirkti grazius baldus, masina, prigrusti saldytuvus, o kambariu tvarkymas jiems mielesnios uz bendravima su vaikais, todel ir turim susiraukusius veidus gatveje, nes musu nemoke dziaugtis darzeliuose, namuose, visur girdejom tik muštrą.
nepatinka kada darzelyje vaikas pietus turi pavalgyti per 15min ir is syk gulti miegot, tai priklauso ir nuo aukletoju, bet dauguma nelaukia kol vaikas pavalgys, issyk guldo lovon, o ten jis praguli bijodamas pajudeti 2h ir daznai net neuzmiega. kalejimo sąlygom supazindinama jau nuo darzelio.

Neįsižeiskite, bet jūsų poste aš matau tik jūsų asmenines psichologines bėdas, kurios dažniausiai atsiranda dėl artimiausios aplinkos (t.y. šeimos) poveikio.
Manau, kad augau lygiai taip pat, kaip jūs, bet nesijaučiu suvaržyta, nuolat siekiu savo tikslų, turiu tvirtą savo nuomonę, kurios nebijau garsiai išsakyti. Galbūt todėl, kad namuose visada jaučiau palaikymą ir meilę.
Tad "tarybinis" režimas čia niekuo dėtas.