O mums su auklėtojom labai pasisekė, tiesiog nuostabios
Jaunėlė kaip nuėjo pirmą dieną, taip mama ir nebereikalinga
Bet čia labai aktualios diskusijos verda apie ligas ir maistą. Tiesiai šviesiai kalbant, mano akimis vaikų maitinimas yra tiesiog pasibaisėtinas. Aš vis niekaip nedrįstu nueit į virtuvę ir pasidomėt kokios sudėties koldūnai, dešros ir žuvų piršteliai keliauja vaikams ant stalo... Na, auklėtojos čia žinoma niekuo dėtos. Dėl sergančių vaikų, tai irgi belieka kaltint tik tėvų nesupratingumą. Žinau, vienos auklėtojos protina protina tuos tėvus be galo be krašto, bet beviltiška, dar ir bart gauna jei vidury dienos paskambina, kad paimtų savo vaiką, nes akivaizdžiai sergantis. Nors yra ir tokių, kurios priima vaikus su visais vaistais, kaip į ligoninę kokią
Argi ne idiotiška, kad tėvai turi laikyt savo sveikus vaikus namuose ir laukt kol darželyje vaikai išsisirgs?
O dėl to atvejo, kur vaikas nenori likt su konkrečia auklėtoja siūlau rimtai pagalvot. Asmeniškai turėjau tokios patirties su vyresnėle. Buvau jauna ir durna, maniau čia toks adaptacinis periodas turi praeiti, nes taip protingos knygos rašo... Baigėsi tuo, kad vaiką atsiėmiau iš darželio, nes pradėjo šlapintis į lovą ir paniškai bijoti eit pro tą vietą kur darželis (net jei į jį ir neidavom). O problemas išsiaiškinau stebėdama, kaip vaikas žaidžia su lėlėm. Viskas kaip ant delno