QUOTE(lietuvaite69 @ 2010 08 12, 11:37)
Žinau tokį posakį "mėlynės išnyksta per 2 savaites, tačiau žodis gali ir užmušti"!
Aš pati, kai buvau paauglė, tai pamenu mamo mano nuolat rėkdavo ir bumbėdavo, taip ji galėdavo valandų valandas savo kambary bumbmėti - na žinokit sunku, labai sunku tai klausytis. Jai esu pasakiusi - tu geriau, mama, mane primušk (gal greičiau išsilietų) negu pusdienį bumbėk (aišku aš buvau ne kūdikėlis, o pana beveik). Tada ji kažką suprato.
Na ,kaip kas supranta "zodines bausmes"...,nebumbedavau,bet grieztai pasakydavau,kad pvz. kelias dienas nezaisi kompa...,ir zinote ,padedavo,ir ne vienai dienai...
Girdziu kai mamytes pasako,kad "neziuresi televizoriaus...",o kita diena girdziu kai tas pats vaikas atsako jau i toki pasakyma..." juk vistiek leisi...",ir tada gaunasi ,kaip zodziai lieka tik zodziai ,ir neveikia jie todel,kad tik lieka pasakyti ...,o va jei tuos zodzius paverstu tikrove...,manau pries kreciant kazkokia isdaiga,vaikas susimastytu,kad bus nubaustas...
Nemanau,kad jusu dabartines nuoskaudos butu lengvesnes,jei jus karts nuo karto "primustu",o ne nuolatinai bambetu...,bet neaisku kaip jus dabar reaguotumete,nes fizines nuoskaudos butu skaudesnes,ir jusu psichologinei ir moralinei busenai...,gal jums tik taip atrodo,kad butu lengviau...,nes as esu tikra,kad butu skaudziau prisiminti...