Kai aš pati lankiau lopšelį Vilniuje, Antakalnio gale, tai pas mus buvo tokia šeimininkutė Liudmila, kurios vaikas taip pat mūsų grupėje buvo, tai ji leisdavo tam savo vaikui tampyti kitus vaikus už plaukų, žeminti, tyčiotis, mušti, kandžiotis ir pan. Kartais ji surengdavo tokias egzekucijas, kai pradėdavo tyčiotis iš vienos mergaitės, kuri neturėjo tėvelių ir ją augino močiutė
Man tada buvo maždaug 2-3 metukai, bet visą tą siaubą atsimenu po šiai dienai. Ir žinau, kad visi šitie dalykai vykdavo, tik tada kai nebūdavo auklėtojos. Tai dažniausiai arba iš ankstyvo ryto, arba po pietų
O prie auklėtojos ir tėvų, šita šeimininkutė elgėsi pabrėžtinai maloniai, nors mama pasakydavo man, kad jai ji kažkodėl nepatinka
Kažkada viską papasakojau mamai, o ji vis tiek niekaip negali patikėti, kad taip galėjo būti
Aš neatsimenu, kad mane ten būtų skriaudę, bet atsimenu tą siaubą, kai tėvai palikdavo mane darželyje
Vos tik ateidavom į daržą, pirmiausiai klausdavau kokia šiandien auklėtoja ir šeimininkutė bus
Mama negali patikėti, kad taip buvo, bet pati sako, kad kai persikėlėm kitus gyventi ir perėjau į kitą darželį, tai jau į jį eidavau noriai, be ašarų ir net nenorėdavu namo
Man tie įvykiai tikrai paliko širdyje tam tikrus randus....
O dabar prieš dvi dienas mažąją vedžiau pirmą kartą į lopšelį, tai man visi vaizdai iš tų laikų išplaukė į paviršių
Pirmą dieną, kai ėjom į darželį, tai mane ir pykino ir galva sukosi, ir dar daug "gerų dalykų" iš nervų darėsi
Labai bijau, kad mažąjai netektų to patirti