Iš pradžių tokie netikėti jausmai mane buvo užplūdę: jaučiau net ir pyktį, kodėl tokią gražią dieną, mano dukrytės gimimo dieną, kada laimė netilpo širdyje, Dievas man pasiuntė išgyventi tokį košmarą, pajusti skausmą ir nusivylimą.

Bet vėliau supratau, bet kokia patirtis mus praturtina. Mažoji Viltė (nors aš jos niekad nemačiau) apsigyveno mano širdyje. Ir kai degsiu savo mažylei gimtadienio žvakutes ant torto, visad širdy uždegsiu žvakelę mažajai angeliukei.
Tokie išgyvenimai priverčia į daug ką žiūrėti kitaip.
kaip skauda sirdi del tokiu istoriju ir isgyvenimu, stiprybes, bukit sveikos ir laimingos