Mamoms patarciau ismokti palikti vaika ramybeje viena (net kudiki), pastoviai nebuti su jo, nebijoti kad jam kas atstiks...ypac jaunos mamytes nepaleidzia vaikiuko nuo saves nei minutei, pastoviai apie ji galvoja, nepalieka ramybeje net miegancio ... iskankina ir save ir vaika, ir po viso to nori anksciau grizti i darba ar tiesiog pabegti is namu...
Ne taip svarbu kas buna su vaiku didziaja laiko dali (mama, tevelis, aukle ar mociute), svarbu kad tas zmogus butu normalios sveikos psichikos, butu geras ir svelnus vaikui...Ir kad likti zmogumi, asmenybe reikia bent pora valandu i diena skirti sau, pabuti vienam Mamoms patarciau ismokti palikti vaika ramybeje viena (net kudiki), pastoviai nebuti su jo, nebijoti kad jam kas atstiks...ypac jaunos mamytes nepaleidzia vaikiuko nuo saves nei minutei, pastoviai apie ji galvoja, nepalieka ramybeje net miegancio ... iskankina ir save ir vaika, ir po viso to nori anksciau grizti i darba ar tiesiog pabegti is namu...
Mamoms patarciau ismokti palikti vaika ramybeje viena (net kudiki), pastoviai nebuti su jo, nebijoti kad jam kas atstiks...ypac jaunos mamytes nepaleidzia vaikiuko nuo saves nei minutei, pastoviai apie ji galvoja, nepalieka ramybeje net miegancio ... iskankina ir save ir vaika, ir po viso to nori anksciau grizti i darba ar tiesiog pabegti is namu...
Nuo visko yra pavargstama.Ir nuo darbo,ir nuo mokslu,ir nuo buities.Nuo nuovargio geriausias vaistas yra atostogos,nors ir vienai dienai. 
Kad ir iseiti vienai,vaikucius paliekant vyrui 
i miesta,ar grozio salona pasilepinti,atsigauti 
Kad ir iseiti vienai,vaikucius paliekant vyrui i miesta,ar grozio salona pasilepinti,atsigauti
Skaičiau šią temelę, kartais piktinausi, kartais šypsaudavausi, kartais pritariamai linksėdavau galva. Gal dažniau, nei kartais, mat daugumos dalyvių post'uose buvo dalis teisybės: tiek jolitos.martynos, tiek saulutes_mamos, tiek medinio, tiek pačios temos autorės.
Kaip supratau, tema užvesta ieškant paguodos ir pagyrimo, kad temos autorė yra vistik gera mama, ir pavargti yra normalu. Ir tai yra tiesa, ji normali ir, manau, gera mama.
Savo pirmus vaikučio auginimo metus prisimenu kaip didžiulį košmarą. Kankino pilvo diegliai, ligos net iki ligoninių, dantų dygimai, nemiegotos naktys ir dar + mokslai prie viso to. (Vyras čia gelbėjo smarkiai, bet egzaminus reikėjo juk pačiai laikyt.) Pamenu ašaras vos ne kas antrą dieną, nes pasiryžus buvau vaiką auginti pati, idant "bloga mama" nebūčiau. Oj, apie soliariumus ir manikiūrus bei kirpyklas ar sportus net pagalvot nebuvo kada. Ačiū Dievui, kartu visa šeima iškopėme iš tos didelės duobės.
Aš dabar auginu vis dar pati savąją; ir šie metai yra kur kas lengvesni. Vaikas tapo labiau mobilus, pradėjo domėtis aplinka, galima net pakeliauti, dantys išdygo, naktim galiu miegoti daugiau nei 4 valandas - gyvenimas ;
bet prisiminus pirmus metus, šiurpuliukai nupurto, gal būtų viskas paprasčiau tuo metu samdant auklę bent kelioms valandoms.
O dabar turim problemą - vaikas, augęs tik su mama, svetimų nepriima. Niekas negali paimti ant rankų
tik tėvai, nors matė visąlaik ir senelius, ir tetas ir dėdes.
Kaip supratau, tema užvesta ieškant paguodos ir pagyrimo, kad temos autorė yra vistik gera mama, ir pavargti yra normalu. Ir tai yra tiesa, ji normali ir, manau, gera mama.
Savo pirmus vaikučio auginimo metus prisimenu kaip didžiulį košmarą. Kankino pilvo diegliai, ligos net iki ligoninių, dantų dygimai, nemiegotos naktys ir dar + mokslai prie viso to. (Vyras čia gelbėjo smarkiai, bet egzaminus reikėjo juk pačiai laikyt.) Pamenu ašaras vos ne kas antrą dieną, nes pasiryžus buvau vaiką auginti pati, idant "bloga mama" nebūčiau. Oj, apie soliariumus ir manikiūrus bei kirpyklas ar sportus net pagalvot nebuvo kada. Ačiū Dievui, kartu visa šeima iškopėme iš tos didelės duobės.
Aš dabar auginu vis dar pati savąją; ir šie metai yra kur kas lengvesni. Vaikas tapo labiau mobilus, pradėjo domėtis aplinka, galima net pakeliauti, dantys išdygo, naktim galiu miegoti daugiau nei 4 valandas - gyvenimas
; bet prisiminus pirmus metus, šiurpuliukai nupurto, gal būtų viskas paprasčiau tuo metu samdant auklę bent kelioms valandoms.
O dabar turim problemą - vaikas, augęs tik su mama, svetimų nepriima. Niekas negali paimti ant rankų
tik tėvai, nors matė visąlaik ir senelius, ir tetas ir dėdes.
parašysiu mano mamos nuolat kartojamą afrikiečių išmintį - "kad vaikas užaugtų, reikia viso kaimo" 
t.y., reikia kad daug žmonių kalbintų, nešiotų, žaidintų, neužtenka vienos mamos, va ir mano atvejis - sėdžiu tokioj vietoj, kur nei draugų nei giminių, su dviem vaikais, ir baigiu visai nupilkėt. Auklės net veido odą skaistina, nors pusvalandį be vaikų leisdamos pabūt.
Ir didieji menininkai mokslininkai - guvernančių užauginti, jei jau įsisiautėt su pavyzdžiais
t.y., reikia kad daug žmonių kalbintų, nešiotų, žaidintų, neužtenka vienos mamos, va ir mano atvejis - sėdžiu tokioj vietoj, kur nei draugų nei giminių, su dviem vaikais, ir baigiu visai nupilkėt. Auklės net veido odą skaistina, nors pusvalandį be vaikų leisdamos pabūt.Ir didieji menininkai mokslininkai - guvernančių užauginti, jei jau įsisiautėt su pavyzdžiais
na idomiai cia padiskutavot... as skaitau ir kartais juokinga o kartais rimta.... tai nutariau ir as pasamprotaut, savo dar keistesnes mintis isdestyt
kas yra gera mama.... nera atsakymo tam, nes nei vienas vaikas uzauges nepadekos, kad nemiegojom naktim, ar kankinomes be aukles iki tam tikro laiko...
kas geresne.... ar ta kuri turedama viena vaika pabega i darba ir grizusi laiminga, dziaugiasi issiilgusiu vaiku ir sypsosi savo vyrui....o gal ta, kuri gimdo vaika po vaiko del pasalpu ir sedi su jais iki pilnametystes..... gal cia i krastutinumus nukeliavau, bet taip jau pas mus yra
o del vaiku gimdymo laiko tai tikrai juokas sueme.... baigti mokslus, apsirupinti...
paprastas pavyzdys...vidurine 18m, bakalauras 22m, magistras 24m, jei doktorantura apie 30m ... na ir pradedam rupintis materialiai... bustas kainuoja apie 500 tukstanciu, jei nenori gyvent gudziam kaime (nors ir provincijoj be 200-300tuks. nepaimsi)... jam uzdirbt...oho kiek metuku reikia.... alternatyva- paskola....bet tai 30proc. savo reik turet.... tarkim busta susigraibau apie 35... na ir tada pradedam daugintis..... as manau, kad tokias nesamones sneka tik bagotu teveliu gerai itaisytos dukrytes arba vyru islaikomos barbes... va jos tikrai apirupinusios ir suplanuoja savo vaika po soliariumo ar manikiuro:)
as turejau bile koki teva, kuris mane pamete 10 metu ir tikiuosi, kad issirinkau nuostabu vyra.... teva savo vaikui.....nors jis tikrai nesedjo su vaiku parom, bet labai stengesi su juo bendraut ir viskuo dziaugtis
na va ir pasinusisnekejau
kas yra gera mama.... nera atsakymo tam, nes nei vienas vaikas uzauges nepadekos, kad nemiegojom naktim, ar kankinomes be aukles iki tam tikro laiko...
kas geresne.... ar ta kuri turedama viena vaika pabega i darba ir grizusi laiminga, dziaugiasi issiilgusiu vaiku ir sypsosi savo vyrui....o gal ta, kuri gimdo vaika po vaiko del pasalpu ir sedi su jais iki pilnametystes..... gal cia i krastutinumus nukeliavau, bet taip jau pas mus yra
o del vaiku gimdymo laiko tai tikrai juokas sueme.... baigti mokslus, apsirupinti...
paprastas pavyzdys...vidurine 18m, bakalauras 22m, magistras 24m, jei doktorantura apie 30m ... na ir pradedam rupintis materialiai... bustas kainuoja apie 500 tukstanciu, jei nenori gyvent gudziam kaime (nors ir provincijoj be 200-300tuks. nepaimsi)... jam uzdirbt...oho kiek metuku reikia.... alternatyva- paskola....bet tai 30proc. savo reik turet.... tarkim busta susigraibau apie 35... na ir tada pradedam daugintis..... as manau, kad tokias nesamones sneka tik bagotu teveliu gerai itaisytos dukrytes arba vyru islaikomos barbes... va jos tikrai apirupinusios ir suplanuoja savo vaika po soliariumo ar manikiuro:)
as turejau bile koki teva, kuris mane pamete 10 metu ir tikiuosi, kad issirinkau nuostabu vyra.... teva savo vaikui.....nors jis tikrai nesedjo su vaiku parom, bet labai stengesi su juo bendraut ir viskuo dziaugtis
na va ir pasinusisnekejau
Nu dabar tai jau aš parašysiu 
Temos autorei vaidicitai - nekalk savęs prie kryžiaus, visi mes turime savų teisių, pareigų, taip pat SAVŲ POREIKIŲ.
jolitai.martynai - postuose tiek daug savimeilės, kad kartais skaitant nemalonu pasidaro, kokios negeros ir kaltos yra kitos mamos, nespėjančios kažko, su vyrais vakarienių negaminančios... Nežinau nežinau. Tiesa, kai mus augino mūsų tėvai, buvo visko - ir skundėsi, ir verkė, visko buvo. Juntama praėjusių laikų idealizacija.
Mediniam - ir aš manau, kad vaikas turi ryšį su tuo žmogumi, kuris jį myli. Toks ryšį ugdo ne tik mama, bet ir tėtis. Joks žmogus, neauginęs vaiko, neturi teisės smerkti moters, kuri tai daro - spėja, nespėja, čia jau kitas reikalas. Būtent tam ir reikalingas visuomenės ir šeimos palaikymas - kad vaiką auginanti mama nenuprotėtų. Ir dar vienas dalykėlis - o kam gi tada tėvui reikalingi vaikai, jeigu jis ištisą dieną dirba ir prie vaiko nebūna? Beje, geram tėvui vaikas taip pat netrukdo.
MOTERS postas man labai patiko - pritariu jai
Ir manau, kad esmė yra ne kiekybė, o kokybė. Vaidicita, tu šito irgi nepamišk
Temos autorei vaidicitai - nekalk savęs prie kryžiaus, visi mes turime savų teisių, pareigų, taip pat SAVŲ POREIKIŲ.
QUOTE(jolita.martyna @ 2007 01 19, 22:40)
na jei tavo vyras su seima kartu vakarienes nedaro,tai niekas kitas nekaltas tik pati juk koki seimos modeli susikursi------toki ir turesi visa likusi gyvenima.Juk vyras kaip ir vaikas-----ji reikia sudominti,kad vakariene kartu ruosti O ir vyra kartais reikia isleisti su draugais bokala kita islenkti.Juk seimoje turi buti kazkiek laisves,kazkiek pavadelis abiems ir tada visi liks patenkinti 
juk koki seimos modeli susikursi------toki ir turesi visa likusi gyvenima.Juk vyras kaip ir vaikas-----ji reikia sudominti,kad vakariene kartu ruosti O ir vyra kartais reikia isleisti su draugais bokala kita islenkti.Juk seimoje turi buti kazkiek laisves,kazkiek pavadelis abiems ir tada visi liks patenkinti jolitai.martynai - postuose tiek daug savimeilės, kad kartais skaitant nemalonu pasidaro, kokios negeros ir kaltos yra kitos mamos, nespėjančios kažko, su vyrais vakarienių negaminančios... Nežinau nežinau. Tiesa, kai mus augino mūsų tėvai, buvo visko - ir skundėsi, ir verkė, visko buvo. Juntama praėjusių laikų idealizacija.
Mediniam - ir aš manau, kad vaikas turi ryšį su tuo žmogumi, kuris jį myli. Toks ryšį ugdo ne tik mama, bet ir tėtis. Joks žmogus, neauginęs vaiko, neturi teisės smerkti moters, kuri tai daro - spėja, nespėja, čia jau kitas reikalas. Būtent tam ir reikalingas visuomenės ir šeimos palaikymas - kad vaiką auginanti mama nenuprotėtų. Ir dar vienas dalykėlis - o kam gi tada tėvui reikalingi vaikai, jeigu jis ištisą dieną dirba ir prie vaiko nebūna? Beje, geram tėvui vaikas taip pat netrukdo.
QUOTE(Medinis @ 2007 01 22, 09:54)
Esu visiškai įsitikinęs, kad vaiko ryšys atsiranda su tuo žmogumi, kuris jį myli ir skiria jam laiką ir jėgas. Aišku vaikų gaila, bet džiaugiuosi, kad jau labai greitai ateis tas laikas, kai net vaikų palikimas po skyrybų ( o nesant normalaus šeimos modelio tai beveik neišvengiama) su tėvais bus norma. Tėvas tikrai gali geriau pasirūpinti ūgtelėjusiu vaiku. Bet tema ne apie tai... Lyrinis nukrypimas.
Atsiprašau, užduosiu klausimuką... Jei moteris nori būti ir puiki darbuotoja, ir nuostabi moteris ir dar ir dar... ir po viso šito jai nelieka laiko būti mama, kam jai vaikai?
Atsiprašau, užduosiu klausimuką... Jei moteris nori būti ir puiki darbuotoja, ir nuostabi moteris ir dar ir dar... ir po viso šito jai nelieka laiko būti mama, kam jai vaikai?
MOTERS postas man labai patiko - pritariu jai
Ir manau, kad esmė yra ne kiekybė, o kokybė. Vaidicita, tu šito irgi nepamišk
Uch... perskaiciau visa tema. Taip iseina, kad as busiu bloga mama, nes ir dirbu, ir mokausi, ir namus priziuriu, o paskui dar ir mazyli, nes nei darbo, nei mokslu nesiruosiu mesti ir uzsidaryti tarp keturiu sienu. 
Vyras ruosiasi pasiimti tevystes atostogas, o as keliausiu darbelin. Va taip va. Bandysiu visur suspeti 
Ir savo mazyliui buti gera motina. Teisingai kazkas minejo, kad ne kiekybe, o kokybe yra svarbiausia. Jei sedesiu namie ir busiu nelaiminga, tai argi vaikas ir vyras bus patenkinti?
Vyras ruosiasi pasiimti tevystes atostogas, o as keliausiu darbelin. Va taip va. Bandysiu visur suspeti Ir savo mazyliui buti gera motina. Teisingai kazkas minejo, kad ne kiekybe, o kokybe yra svarbiausia. Jei sedesiu namie ir busiu nelaiminga, tai argi vaikas ir vyras bus patenkinti?
Mano nuomone, negalima kategoriskai spresti bloga si ar gera mama 
Nes reikia paprasciausiai suprasti viena dalyka - zmones yra labai skirtingi, kazkam prie sirdies namu seimininkes gyvenimas, kita moteris laiminga, kai suspeja visur ir realizuoja save
Todel as manau, kad kiekviena mama yra geriausia mama savo vaikui ir savo nuostatu nereikia bandyti prilipdyti kitiems
Nes reikia paprasciausiai suprasti viena dalyka - zmones yra labai skirtingi, kazkam prie sirdies namu seimininkes gyvenimas, kita moteris laiminga, kai suspeja visur ir realizuoja save Todel as manau, kad kiekviena mama yra geriausia mama savo vaikui ir savo nuostatu nereikia bandyti prilipdyti kitiems
QUOTE(jolita.martyna @ 2007 01 19, 14:38)
NA juk visokiu zmoniu buna,as pavyzdziui nesuprantu kaip galima pavargti auginant vaika esu labai energinga ir veikli ir visada surandu kur save realizuoti.Kol vaikutis buvo maziukas (iki 9 menesiu),tai namo grizdavau tik vakare galima sakyti.Su dukryte visur apvaziuodavome apeidavome,apsipirkdavome.Ryte atsikeli susitvarkai ir pirmyn,ko cia namie sedeti,grizti i vakara,ir pasikulturinusi ir vaikui kazka parodziusi,Puse Lietuvos su vaiku apvazinejom drauges senai matytas aplankeme.O vakare su vyru bendrai viska darydavome,vakariene gamindavome(televizoriaus neziuredavome)bendraudavome.Beje as turiu 2 vaikus .Poto kai jau suejo dukrytei 9 menesiukai,nutariau,kad i darba iki 3 metu negrisiu(gaila dukryte svetimiem atiduoti)namie ikuriau mini darzeli(papildomai ziuriu dar 4 vaikucius).Ir uzsidirbu,nes pinigu uz vaika nebegaunu,ir vaikas kompanija turi,draugu,mokosi bendrauti.Ir vel nenuobodu o linksma tik,o vakare pareina vyras,as islekiu valandelei kavos atsigerti su draugemis ir vel namucio su seima pabendrauti. Viska galima suderinti.jei tik noras yra,ir nei apsileidusi,kaip kokia namu seiminike,nei ka.Tik.........visokiu zmoniu buna,kiti nespeja taip,neturi tam jegu,bet juk visokiu zmoniu buna,tada jau reikia ieskoti kompromisu.
esu labai energinga ir veikli ir visada surandu kur save realizuoti.Kol vaikutis buvo maziukas (iki 9 menesiu),tai namo grizdavau tik vakare galima sakyti.Su dukryte visur apvaziuodavome apeidavome,apsipirkdavome.Ryte atsikeli susitvarkai ir pirmyn,ko cia namie sedeti,grizti i vakara,ir pasikulturinusi ir vaikui kazka parodziusi,Puse Lietuvos su vaiku apvazinejom drauges senai matytas aplankeme.O vakare su vyru bendrai viska darydavome,vakariene gamindavome(televizoriaus neziuredavome)bendraudavome.Beje as turiu 2 vaikus .Poto kai jau suejo dukrytei 9 menesiukai,nutariau,kad i darba iki 3 metu negrisiu(gaila dukryte svetimiem atiduoti)namie ikuriau mini darzeli(papildomai ziuriu dar 4 vaikucius).Ir uzsidirbu,nes pinigu uz vaika nebegaunu,ir vaikas kompanija turi,draugu,mokosi bendrauti.Ir vel nenuobodu o linksma tik,o vakare pareina vyras,as islekiu valandelei kavos atsigerti su draugemis ir vel namucio su seima pabendrauti. Viska galima suderinti.jei tik noras yra,ir nei apsileidusi,kaip kokia namu seiminike,nei ka.Tik.........visokiu zmoniu buna,kiti nespeja taip,neturi tam jegu,bet juk visokiu zmoniu buna,tada jau reikia ieskoti kompromisu. Na žinai, tu turi daug energijos, supratingą vyrą, tinkamai įrengtą būtą ir mašiną, tai tau yra daug lenviau aplankyti drauges - gimines ir dirbti namuose mėgstamą darbą... Ne visoms yra taip ir aš puikiai suprantu mamas - studentes, kurios porai valandų turi savo turtelius palikti, kad galėtų parašyti referatą, paruošti kursinį arba banaliai apsikirpti.
QUOTE(vaidicita @ 2007 01 18, 00:02)
nebežinau... kartais man atrodo, kad labai pavargau nebespėju, reikia mokytis, namuose netvarka ir noriu keliom valandom per savaite samdyti aukle. jau ieskau, bet kaltinu save. nedirbu.... ir negaliu prisiziureti savo mazuliuko, gal per daug save myliu?
ar tai ne egoistiska? o gal vis tik reikia ir savimi rupintis ir vyru kad galetu i tvarkingus namus grizt ir zmona nepavargusia rast?
ar tai ne egoistiska? o gal vis tik reikia ir savimi rupintis ir vyru kad galetu i tvarkingus namus grizt ir zmona nepavargusia rast?
Man atrodo (perskaičius visą temą), kad tavęs daugelis nesuprato
Priekaištauti ir stebėtis tuo, kad keletą valandų per savaitę nori skirti laiko sau
Psichologai net ir tie rekomenduoja, kad mama skirtų laiko sau nors kelias valandas į savaitę...ne tam, kad pailsėtų nuo vaiko
o tam, kad pasisemtų jėgų, atgaivintų energiją, suteiktų sau šiek tiek malonumo pabūti su savimi Pati tokio malonumo praktiškai neturėjau ir neturiu iki šiol, bet dėl to nesijaučiu geresnė mama ir tuo labiau atsidavusia tik savo vaikui
Tikrai svarbiausia ne laiko KIEKIS praleistas su vaiku, o jo KOKYBĖ (Pakoregavau šiek tiek temos pavadinimą, gal šiek tiek keisis ir diskusijos turinys
)
Perskaiciau visa smagia diskusija... Aisku kaip daznai buna, truputi truksta korektiskumo, yra 'pasispjaudymu', bet dar ribos neperzengtos...
Savo nuomone issakysiu taip: kai auginau pirmagime, o tai buvo laabai seniai (taip, taip, tais laikas vystyklus dar rankom reikejo mazgot ir misinuku eit pagal recepta ), auklemis dar nelabai kvepejo, tai va, tada buciau turbut atidavus puse gyvenimo uz VIENA diena praleista be tos uzmusancios rutinos. Deja, pinigeliu buvo lygiai nulis, o visi mano artimieji, iskaitant brangiausiaji, mociutes ir pan., nei vienas nesuprato, kad esu jau ant visiskos depresijos ribos. O as pati - ar patikesit ? - NEDRISAU paprasyti... gal butu jie ir padeje... o as taip bijojau buti bloga mama, kad bijojau net prasiziot. Kaipgi galiu aiskint kad pavargau nuo kudikio, taigi cia siaubas kazkoks ! As gi PRIVALAU dziaugtis vaikeliu ir atsiduoti tik jam ! Taip ir vargom iki darzelio.
...Pasekmes ? Praejo bemaz 15 metu. Dukra jau bemaz suaugo, as kazkaip is tos duobes islipau, bet liko toks siaubingas ispudis nuo mazu vaiku auginimo proceso, kad antrojo laukiuos tik dabar . Ir pati sau prizadejau, kad tu klaidu nebekartosiu. Turesiu vienaip ar kitaip gauti laiko sau, nesvarbu dvi valandas ar 24, nesvarbu kokiu budu - prispirsiu brangiausiaji (kuris beje didelio noro pasilikti su kudikiu nerode nei tada nei manau ir dabar), mociutes, samdysiu svetima zmogu. Esu per sena studijuoti, bet tai nereiskia kad kitu interesu neturiu. Pritariu kazkuriai, cia pasakiusiai: as pirmiausiai esu zmogus, ir tik po to mama, zmona ir t.t. Ir nediskutuoju ar cia as 'gera mama' ar 'bloga mama'. Tiesiog kitaip negalesiu. Isvada kuria pasidariau: spjaukim ant visu stereotipu ir elkimes taip kaip diktuoja sirdis ir protas.
... nu va, dabar koksai medinis, jei dar seka diskusija, gali mane maisyt su zemem Bet as pritariu velgi kazkam cia pasakiusiam, kad nelabai ka gali pasakyti sitoj diskusijos zmogus, kuris nera sedejes bent menesiuka namie su tuo be galo mielu angeleliu
Savo nuomone issakysiu taip: kai auginau pirmagime, o tai buvo laabai seniai (taip, taip, tais laikas vystyklus dar rankom reikejo mazgot ir misinuku eit pagal recepta
), auklemis dar nelabai kvepejo, tai va, tada buciau turbut atidavus puse gyvenimo uz VIENA diena praleista be tos uzmusancios rutinos. Deja, pinigeliu buvo lygiai nulis, o visi mano artimieji, iskaitant brangiausiaji, mociutes ir pan., nei vienas nesuprato, kad esu jau ant visiskos depresijos ribos. O as pati - ar patikesit ? - NEDRISAU paprasyti... gal butu jie ir padeje... o as taip bijojau buti bloga mama, kad bijojau net prasiziot. Kaipgi galiu aiskint kad pavargau nuo kudikio, taigi cia siaubas kazkoks ! As gi PRIVALAU dziaugtis vaikeliu ir atsiduoti tik jam ! Taip ir vargom iki darzelio. ...Pasekmes ? Praejo bemaz 15 metu. Dukra jau bemaz suaugo, as kazkaip is tos duobes islipau, bet liko toks siaubingas ispudis nuo mazu vaiku auginimo proceso, kad antrojo laukiuos tik dabar
. Ir pati sau prizadejau, kad tu klaidu nebekartosiu. Turesiu vienaip ar kitaip gauti laiko sau, nesvarbu dvi valandas ar 24, nesvarbu kokiu budu - prispirsiu brangiausiaji (kuris beje didelio noro pasilikti su kudikiu nerode nei tada nei manau ir dabar), mociutes, samdysiu svetima zmogu. Esu per sena studijuoti, bet tai nereiskia kad kitu interesu neturiu. Pritariu kazkuriai, cia pasakiusiai: as pirmiausiai esu zmogus, ir tik po to mama, zmona ir t.t. Ir nediskutuoju ar cia as 'gera mama' ar 'bloga mama'. Tiesiog kitaip negalesiu. Isvada kuria pasidariau: spjaukim ant visu stereotipu ir elkimes taip kaip diktuoja sirdis ir protas. ... nu va, dabar koksai medinis, jei dar seka diskusija, gali mane maisyt su zemem
Bet as pritariu velgi kazkam cia pasakiusiam, kad nelabai ka gali pasakyti sitoj diskusijos zmogus, kuris nera sedejes bent menesiuka namie su tuo be galo mielu angeleliu
QUOTE(zuvedra @ 2007 04 09, 18:01)
Perskaiciau visa smagia diskusija... Aisku kaip daznai buna, truputi truksta korektiskumo, yra 'pasispjaudymu', bet dar ribos neperzengtos...
Savo nuomone issakysiu taip: kai auginau pirmagime, o tai buvo laabai seniai (taip, taip, tais laikas vystyklus dar rankom reikejo mazgot ir misinuku eit pagal recepta ), auklemis dar nelabai kvepejo, tai va, tada buciau turbut atidavus puse gyvenimo uz VIENA diena praleista be tos uzmusancios rutinos. Deja, pinigeliu buvo lygiai nulis, o visi mano artimieji, iskaitant brangiausiaji, mociutes ir pan., nei vienas nesuprato, kad esu jau ant visiskos depresijos ribos. O as pati - ar patikesit ? - NEDRISAU paprasyti... gal butu jie ir padeje... o as taip bijojau buti bloga mama, kad bijojau net prasiziot. Kaipgi galiu aiskint kad pavargau nuo kudikio, taigi cia siaubas kazkoks ! As gi PRIVALAU dziaugtis vaikeliu ir atsiduoti tik jam ! Taip ir vargom iki darzelio.
...Pasekmes ? Praejo bemaz 15 metu. Dukra jau bemaz suaugo, as kazkaip is tos duobes islipau, bet liko toks siaubingas ispudis nuo mazu vaiku auginimo proceso, kad antrojo laukiuos tik dabar . Ir pati sau prizadejau, kad tu klaidu nebekartosiu. Turesiu vienaip ar kitaip gauti laiko sau, nesvarbu dvi valandas ar 24, nesvarbu kokiu budu - prispirsiu brangiausiaji (kuris beje didelio noro pasilikti su kudikiu nerode nei tada nei manau ir dabar), mociutes, samdysiu svetima zmogu. Esu per sena studijuoti, bet tai nereiskia kad kitu interesu neturiu. Pritariu kazkuriai, cia pasakiusiai: as pirmiausiai esu zmogus, ir tik po to mama, zmona ir t.t. Ir nediskutuoju ar cia as 'gera mama' ar 'bloga mama'. Tiesiog kitaip negalesiu. Isvada kuria pasidariau: spjaukim ant visu stereotipu ir elkimes taip kaip diktuoja sirdis ir protas.
... nu va, dabar koksai medinis, jei dar seka diskusija, gali mane maisyt su zemem Bet as pritariu velgi kazkam cia pasakiusiam, kad nelabai ka gali pasakyti sitoj diskusijos zmogus, kuris nera sedejes bent menesiuka namie su tuo be galo mielu angeleliu
Savo nuomone issakysiu taip: kai auginau pirmagime, o tai buvo laabai seniai (taip, taip, tais laikas vystyklus dar rankom reikejo mazgot ir misinuku eit pagal recepta
), auklemis dar nelabai kvepejo, tai va, tada buciau turbut atidavus puse gyvenimo uz VIENA diena praleista be tos uzmusancios rutinos. Deja, pinigeliu buvo lygiai nulis, o visi mano artimieji, iskaitant brangiausiaji, mociutes ir pan., nei vienas nesuprato, kad esu jau ant visiskos depresijos ribos. O as pati - ar patikesit ? - NEDRISAU paprasyti... gal butu jie ir padeje... o as taip bijojau buti bloga mama, kad bijojau net prasiziot. Kaipgi galiu aiskint kad pavargau nuo kudikio, taigi cia siaubas kazkoks ! As gi PRIVALAU dziaugtis vaikeliu ir atsiduoti tik jam ! Taip ir vargom iki darzelio. ...Pasekmes ? Praejo bemaz 15 metu. Dukra jau bemaz suaugo, as kazkaip is tos duobes islipau, bet liko toks siaubingas ispudis nuo mazu vaiku auginimo proceso, kad antrojo laukiuos tik dabar
. Ir pati sau prizadejau, kad tu klaidu nebekartosiu. Turesiu vienaip ar kitaip gauti laiko sau, nesvarbu dvi valandas ar 24, nesvarbu kokiu budu - prispirsiu brangiausiaji (kuris beje didelio noro pasilikti su kudikiu nerode nei tada nei manau ir dabar), mociutes, samdysiu svetima zmogu. Esu per sena studijuoti, bet tai nereiskia kad kitu interesu neturiu. Pritariu kazkuriai, cia pasakiusiai: as pirmiausiai esu zmogus, ir tik po to mama, zmona ir t.t. Ir nediskutuoju ar cia as 'gera mama' ar 'bloga mama'. Tiesiog kitaip negalesiu. Isvada kuria pasidariau: spjaukim ant visu stereotipu ir elkimes taip kaip diktuoja sirdis ir protas. ... nu va, dabar koksai medinis, jei dar seka diskusija, gali mane maisyt su zemem
Bet as pritariu velgi kazkam cia pasakiusiam, kad nelabai ka gali pasakyti sitoj diskusijos zmogus, kuris nera sedejes bent menesiuka namie su tuo be galo mielu angeleliu Pritariu
