Noriu šiek tiek laiko sau...

nu ir neakivaizdiniame paskaitos buna ir egzaminai as dziaugiuosi uz tas kurios taip sugeba, rimtai bet laikyt vaika visa diena univere........ nu jis tam dar per mazas spes dar ten prisibut
kai mano mama mane augino turejo sveikatos problemu del issekimo , nebaige mokslu ir visa gyvenima norejo geresnio darbo taip turiu pripazinti as jai dekinga uz tai kad ji buvo labai pasisventusi man, bet dabar as turiu savo vaika, taigi uzaugau o ji vis dar prisimena kaip nelengva tada buvo ..

Matot, vaikas ne visuomet būna džiaugsmas. Bet vaikas turėtų būti laimė.
Toks jausmas, kad jūs bandote priimti sprendimą pagal tai, "ką žmonės pasakys". Visuomet daryktie tai, kas jums atrodo teisinga ir geriausia, tuomet nereikės graužtis. O jei jums labai svarbi formuluotė "aš- gera mama", tuomet net nežinau... Tuomet neskaitykite tų, kurie gyvena kitaip ir tiek.
Beje, pasigendu tėvo vaidmens. Jei dabar jis padeda mažai, tai nėra gerai. Neatimkite vaiko iš tėvo. Po to bus sunku.

Kažkuri forumietė (tingiu ieškot dabar) parašė, kad esant gerai finansinei padėčiai visos mamos augintų vaikus namuose iki 3-jų metų.
Toks teiginys visiškai neatitinka tikrovės.
Pažįstų tikrai nemažai motinų, neturinčių net mažiausių finansinių sunkumų ir tiesog pasprukusių į darbą. Pasprukusių nuo savo vaikų. Pinigai čia ne prie ko. Tiesiog jau rašiau kažkur, pas mus motinystė yra nesąmoningas reiškinys, ir kuo toliau, tuo blogiau. Nes gimdoma nežinia kam, nejaučiant atsakomybės už kito žmogaus gyvenimą.
Yra visokių faktorių- santykiai su tėvų, pogimdyvinė depresija...man ir pačiai buvo labai sunku pirmus du mėnesius.
Bet tiesiog pripažinkim sau, kad tikrai ne visos ir ne visada esam puikios-idealios-nepamainomos mamos...

Tikra tiesa. Pažinojau 2 super super mamas. Nerealų kompleksą man įvarė: aš nespėju aptvarkyti kambarių, pasigaminti sau valgyti ir ramiai pavalgyti, o jos ir išskalbia, ir vakarienę vyrams padaro, ir manikiūrą, ir soliariumą, ir su vaiku į parduotuves ir svečius, ir pažaidžia su vaikais ir visai nepavargsta. Kai jos pavargo vaidinti, o gal šiaip jėgos baigėsi nuo krūvio, paaiškėjo, kad ir to nespėjo, ir ano, ir kad su vyrais apsipyko, ir kad jau pusę metų soliarume ir manikiūre nebuvo. Gal ir anksčiau taip buvo, tik labai norėjo pasipuikuoti prieš kitas ir pagražindavo savo realybę, nežinau. Žinau tik viena - tai jų gyvenimas, jei jos spėja, tai gerai, nespėja ko nors - irgi gerai, nes man yra giliai dzin, nes jų gyvenimas - tai ne mano gyvenimas ir man juokas ima, kai kas bando kaip nors pasigirti tarsi man tai labai rūpėtų

Daugelio žmonių bėda- per daug dairytis į kitus ir neturėti savo nuomonės. Man pvz. visiškai dzin kaip ten kas tvarkosi. Aš daug ko nespėju. Ir prisipažįstu, kartais manikiuras man yra svarbiau už paruoštą vakarienę. Bet negi dabar turim viena į kitą ligiuotis? Nesamonė.

nu jooo, diskusija įsisiūbavo... medinis kaip reikiant įpylį alyvos į ugnį. Ok, papasakosiu savo poziciją. Kaip visuomet - remiuosi asmeniniais pavyzdžiais.

Aš esu gera mama. Čia subjektyviai. Žiūrint medinio, jolitos.martynos akimis - turbūt bloga NEs:

kaip vaikas gimė - studijavau ir mokslų nemečiau (vaikas netyčiukas)
dažnai palikdavau auklėms
kartais tampydavausi su vaiku po miestą ir platinau oriflame.
daznai neturedavau kantrybės ir prie vaiko bardavausi su jo tėvu
galų gale mečiau jį, tą tėvą.
dabar dažnai susitariu su vaiku (jam jau 11 metų), kad pabūtų namie vienas
retai darau valgyti namuose
verčiu vaiką kartu tvarkytis kambarius, nes labai to nemėgstu
sakau vaikui, jeigu esu pavargusi ir tingiu ką nors daryti.
ir t.t. ir t.t.


Yra buvę tokių saviplakos seancų, kai savo kūdikėliui jausdavausi netikusi mama ir kaip medinis galvodavau, kad gal man tų vaikų ir nereiktų turėti. Vieną kartą savo vaiko paklausiau, ar aš jam gera mama. "Auksinė, pati geriausia ir įdomiausia" Nes:

su vaiku bendrauju daug ir apie daugelį kalbu dalykų nevyniodama į vatą
toleruoju ir skatinu bendrauti su draugais pas mus namuose.
beveik visada klausiu jo nuomonės
kartu keliauju ir pramogauju
dėl jo pasirašau visokioms avantiūrom (kaip antai paraseilingas. Niekas nebūtų manęs privertęs, tik sūnus).
nuolat sakau, kad jį labai myliu ir kad jis man be galo svarbus - mano vienuolikmečiui nėra gėda mane apsikabinti vidurį gatvės matant draugams.

Na, turbūt ir dar kiti dalykai

Išvada ta, kad ryšys su sūnumi tikrai yra. Mes esame draugai, ir labai tikiuosi, kad net paauglystės periodu jis nesulys į save, o viskuo dalinsis su manimi. Nežinau, ar ryšys būtų buvęs didesnis/gilesnis, jei būčiau metusi arba atidėjusi mokslus ir nuolat sėdėjusi su juo. Dabar gal neturėčiau gerai apmokamo darbo ir kad būtų lengviau išgyventi, gyvenčiau su bledūnu jo tėvu. Mano vaikas gal nepamatytų Turkijos, Egipto, nemokėtų gerai žaisti boulingo, krepšinio ir neperžiūrėtų visų rodomų filmų. Gal.... Niekas nežino kaip būtų. Būtų idealu, jei visi tėvai būtų idealūs kaip iš holivudiškų filmų. Bet gyvenimas yra gyvenimas ir tikrai ne sėdėjimas su vaiku lemia tolimesnį vaiko ryšį su motina.

Mhm... ir dar - geras tėvas. Čia subjektyviai.

Norėčiau priminti, kad geriau jau jokio tėvo, nei bet koks

Jūs savo vaikams, jei jie bus galėsite tai paaiškinti.
visos mamos nuostabios. Žinot kaip laukia mamų vaikų globos namuose? Kurios ateina kartq per mėnesį "peregaru" iš tolo dvokdamos? Labai laukia. Ir jos - pačios geriausios mamos. Vaikams. O jums?
Atsiprašau, ne į temą čia, tikrai.

Aš tikiuosi, kad jiems aiškinti nereikės ir tėtis bus šalia Bet iš savo patirties rinkčiausi neturėti tėvo. Aš turiu bet kokį, o draugė neturi jokio. Spėk, kuri geriau gyvena, geresnė psichologinė būklė ir pas kurią daugiau gyvenimo džiaugsmo

Labai gerai. O pasakykite KODĖL jūs augintumėte iki 3 metų?
[/quote]
nes psichologiskai vaikui mama yra pasaulio bamba iki 3 metu, po to jau ji pradeda dominti bendraamziai ir jam reikia bendravimo su jais. deja to negalejau padaryti del finansu, nes paimta paskola butui , automobiliui o vyras irgi ne arklys ir negaliu jam uzkarti visu finansu. Bet nuo to kad sunus bendravo su aukle nemanau kad nukentejo, nes ir aukliu buna visokiu, o as gryzus galejau jam suteikti kokybiska bendravima ir visa laika skirti tik jam o ne namu tvarkymui.
As galeciau sedeti iki 3 metuku, bet tai as, ir visai nesmerkiu mamu kurios negaletu nes isenka moraliskai, bet del to jos nera blogos mamos ir nereiketu ju smerkti nes vaikas vaikui nelygu. As su saviskiu ismaisydavau visas euroopas ir t.t/ o drauge su savo lelium is namu negaledavo pajudeti (as ja i kirpykla isleizdavau), o jei nera kam isleisti tenka samdytis aukle. vaikai skirtingi.
del to nereiketu ju atzvilgiu laikytis tokios griestos pozicijos kad jos blogos mamos.

Man juokingas truputi pats skirstymas - "gera" mama, "bloga" mama ... Bet jei jau norima užsiklijuoti iš tolo šviečiančią ir mirksinčią etiketę "gera mama", tuomet reikia ją užsitarnauti.