Visiskai pritariu Vaidicitai
, pilnaverte moteris, ta kuri gali ir vaika priziureti, ne tik sau laiko skirti, bet ir savo vyrui bei draugams. Tai - pilnavertis gyvenimas. Gerai, jei vaikutis labai ramus tik valgo, miega ir pats sau ramiai zaidzia, bet dazniausiai vaikams reikia demesio, o kuo jo maziau gauna, tuo dazniau pasipila mazojo zmogelio neigiamos emocijos.
Taip, kad Vaidicita, pirmyn aukles paieskoms ir neimk i plaucius, ka cia kiti niekus tauskia.
Mes moterys ne tik norim vaikus isaugint, bet ir savo gyvenima susitvarkyti, zinoma galima tik vaikais ir pavargusiu vyru apsiriboti kaip viduramziais, taciau musu vaikai viena diena uzaugs ir iseis, ka tada darysime? Specialybes ner, vyras senai pas kitas vaiksto, draugu ne kas telike, nes negaledavai jiems laiko skirti, taigi lieki vienas su savo prisiminimais
As pradejau dirbti kai vaikuciui buvo 1 m., o kai jam buvo 1.5 m.isvykau i stazuote i Uzsieni 6 men. ir niekas nuo to nenukentejo. Aciu dievui, kad turiu nuostabia mama, kuri padejo, taciau nei is vyro, nei is mamos , nei tuo labiau is vaiko - jokiu priekaistu negirdejau. Taip, teko visiems pavargti ir pasikankinti, bet vardan geresnes ateities