Bronchinė astma

Mano sunus Singuliara geria jau 7 menesius be perstojo,kie nera hormonai,tai,kad gana saugus.O Ventolina ilgai vartojant gali sirdutei pakenkti,bet jei neilgai,tai nieko t okio

Singulairo nereiktu labai bijoti, nes tikrai geriau padeda nei Ventolinas, beje apie ji as esu labai prastos nuomones kaip beje ir apie prospana, kuri dabar labai pamego gydytojai, nuo ju vaikui prasideda toks baisus kosulys esu girdejus apie tai ne is vienos mamos, nors pati vaika girdau zolelemis, taciau kazkada esam viena menesi gere singulaira tai man tikrai patiko jo veikimas. Beje mano giminaite medike ir ji buvo paskaitoje apie singulaira ir sake kad jis nera is tu bloguju vaistu ir jo nereiktu labai bijoti kai vaikui tikrai jo reikia. Noreciau tau pasiulyti kreiptis i pulmanologa ir papasakoti vaiko istorija, manau gydytojas neatsisakys israsyti recepteli ir taip sutaupysi pinigeliu, nes Singulairas, jei mano atmintis neslubuoja kainuoja apie 140-150Lt, o kompensuojamas apie 20 atrodo , taigi kaina truputi skiriasi... sekmes jums kovojant su XXI amziaus kosmaru..
Papildyta:

Beje pasiulyciau perskaicius jusu istorija kreiptis pas alergologa ir issitirti del mikoplazmu ir chlamidiju, bet tai tik mano pasiulymas

singulair yra gerai,tik maziem vaikam skiriama 3men kursas,jis stiprina imuniteta ir uzkerta kelia astmai.jeigu skyre ventolina naudokit reiskias reikia,cia jau vaistas jis skyriamas astmom net,plecia bronchu kanalus.tarpkitko dusulio metu turbut vienintelis inhaletorius.mum net prie laringito skyre kad nedustu vaikas.jei jum parasytu diagnoze vaistus kompensuotu ir inhaletoriui tarpine kvepuot ,ji apie 70lt kainuoja.jei nenori rasyt diagnoze reikalaukit tyrimu:imunoglobulino,alergenu palete.jei ige padidintas turi rasyt diagnoze.as su savo maziuku vargau,nenorejo pulmonologe rasyt diagnozes,nors musu vidaus sake,kad 3kart pasikartojus apstrukciniam bronchitui pulmonologe turi rasyt diagnoze,musu madam vistiek nerase, issireikalavau tyrimu,toliau bus matyt,nors vaikas 3men istysai sirgo su dusimais jai vienodai,stai tokia musu medicina....issitirt del saves gerai tik kad kainuoja apie 186lt palete alergenu,ige apie 30lt.kaip skaito medikai alergiski ir su apstrukciniais vaikai kandidatai i astma(aisku ne visi)sekmes jum. ziurekit save,kantrybes,sveikit

Labuka, na pas mus ta pati situacija, penktadieni ir eisim pas pulmonologa, kova pas alergologa
ir girdejom apie ta singuliar, net pazistama gydytoja ji pasiule mums
o as galvoju kas tas obstrukcinis bronchitas?

kosulio neatsikratom jau kokias 3 savaites, ryte kaip seneliukei reikia issikoseti, kol issivalo, o pridejus ausyte girdisi uzesys, nei mankstos, neis sildymai nepadeda

Mes buvom Utenoje, pas vaiku pulmonologe, nes esam is Anyksciu.

paskaičiau ir baisu pasidarė .Su mažiuku 6,5mėn. prieš pora savaičių gulėjom ligoninėj su abstrukciniu bronchitu,lyg aprimo viskas,bet grįžom namo ir tas švokštimas vėl atsinaujino,tiesa nebe toks stiprus,geriam ventoliną,bet dar kartais girdisi.Gydytoja sakė,kad jei dar pora dienų nepraeis,siųs pas pulmunologą.........kažkaip guodžiu vis save,kad viskas bus gerai,negi čia jau nuosprendis turėti bronchinę astmą?

Pas mus irgi nuo svokstimo prasidejo,labiausiai girdejosi,kai sliauziojo,nes matyt labi didelis kruvis tenka plauciukams,kai sliauzi Na panasu,kad astma,bet nesijaudink,gal lengva forma bus,o be to anksti diagnozavus ,zada gyd kad isaugs

Sveika, mano nuomone jums reiktu issitirti ar mazoji nera alergiska dulkems, jei turit gyvuneliui ar dar pamastyk kam, nes jeigu ligonineje jam pagerejo o namuose vel pablogejo tai bent man taip atrodo, kad priezasciu reiktu ieskoti namuose. Beje ar ligonineje gerete ventolina ar tik namuose, nes mano maziukei nuo ventolino tik darydavosi blogiau, nezinau kaip kitoms gal padeda, bet mano vaikui ypac rytais ir vakarais toks baisus kosulys nuo jo budavo kai isgerdavo, kad nustojau ja kankinti, beje toks pat efektas budavo ir nuo prospano. Bet tai tik musu individualus pastebejimai, nors esu girdejus ir is kitu mamyciu. Sveikit ir daugiau nesirkit.

Beje visoms mamytems, kuriu vaikuciams nustate ASTMA. Atsakykit i viena klausimeli, pagal savo jau nemaza patirti zinau, kad astma yra nustatoma taip:
Vaikams iki 5 metų bronchinę astmą galima įtarti pagal vieną iš šių kriterijų:

1. Mažiausiai 3 bronchų obstrukcijos epizodai per metus arba 4 bronchų obstrukcijos epizodai per paskutinius 2 metus.

*

Iš jų mažiausiai 2 epizodai privalo būti patvirtinti gydytojo.
*

Trečias epizodas turi būti labai panašus į buvusius du epizodus.

Arba

2. Nuolatinė bronchų obstrukcija ilgiau kaip 1 mėnesį, pasveikus po kvėpavimo takų infekcijos.

3. Bronchų obstrukcijos epizodas sergantiems atopiniu dermatitu, maisto arba kitokia alergija ir ypač vyresniems nei 2 metai vaikams.
Cia is moksliniu straipsniu, be to gali buti dar tokie metodai:
Siūlomi šie tyrimo būdai:

1. Spirometrija

Spirometrijos metu nustačius obstrukcinį ventiliacijos sutrikimą, atliekamas bronchų dilatacinis mėginys. Mėginiui atlikti skiriama inhaliuoti 400 m g (vaikams - 200µ g) bronchus plečiamojo preparato (dažniausiai salbutamolio) pro tarpinę. Mėginys laikomas teigiamu, jei pakartojus spirometriją po 15-20 min., FEV1 ir/arba FVC padidėja>= 12% būtinojo dydžio ir tai atitinka >= 200 ml tūrio. Sergant astma, bronchų dilatacinio mėginio metu bronchų obstrukcija gali išnykti visiškai arba bent iš dalies.

2. PEF-metrija

*

Išmatavus PEF prieš ir po bronchus plečiamojo preparato inhaliacijos, PEF prieaugis >= 20% nurodo grįžtamąjį bronchų obstrukcijos pobūdį, būdingą astmai.
*

PEF matavimas 2 savaites kasdien, rytą ir vakare, leidžia įvertinti PEF paros svyravimus. Paros svyravimai >= 20% yra būdingi astmai.

PEF-metrija taip pat atliekama ligos eigai stebėti bei prognozuoti, vaistams pakeisti (taikant “šviesoforo” principą).

3. Fizinio krūvio mėginys (vaikams): išmatuojame didžiausią iškvėpimo srovę prieš ir po fizinio krūvio ( 5 min. greito bėgimo ). Diagnostiškai reikšmingas PEF sumažėjimas > 15%.

Šie tyrimo būdai priklauso nuo tiriamojo pastangų, todėl turi būti atlikti techniškai teisingai. Technika ir būtini dydžiai skirtingo amžiaus žmonėms aprašyti metodinėse rekomendacijose.

Juos rekomenduojama atlikti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

Bronchų reaktyvumo tyrimas

Jei spirometrija normali, gali būti atliekami inhaliaciniai provokaciniai mėginiai su metacholinu, acetilcholinu, histaminu, adenozinu, alergenais arba fizinio krūvio mėginys. Šiais mėginiais siekiama sukelti bronchų obstrukciją asmenims su padidėjusiu bronchų reaktyvumu. Bronchų reaktyvumą tiria tik specialistai (alergologai, pulmonologai).

Alergologinis ištyrimas

Sensibilizacijai patvirtinti atliekami alerginiai odos dūrio, nosies ar oraliniai provokaciniai mėginiai, tiriami specifiniai Ig E ligonio serume. Alergologinį ištyrimą atlieka specialistai.

Diferencinė diagnostika

Bronchinę astmą reikia skirti nuo šių ligų:

*

lėtinio obstrukcinio bronchito,
*

lėtinės obstrukcinės plaučių ligos,
*

bronchiolito,
*

bronchektazijų,
*

auglių,
*

gerklų susirgimų,[SIZE=7]
*

svetimkūnių ir kitų ligų
Taigi mamos bukite budrios ir be siu tyrimu ar simptomu nepasiduokite panikai, nors gydytojas is akies ir stengtusi nustatyti jusu vaikeliui astma, nes neteisingas gydymas irgi gali pakenkti, reikalaukite to kas jums priklauso ir bukite SVEIKI
Papildyta:


Cia apie obstrukcini bronchita:
Ūminis bronchitas — tai infekcinės, alerginės, fizinės ir cheminės bei kitos etiologijos bronchų uždegimas. Tačiau dažniausiai šis uždegimas yra ūminės virusinės respiracinės infekcijos išraiška arba jos komplikacija. Be virusų (ir kartu su jais), ligą gali sukelti stafilokokai, pneumokokai, Haemophilus influenzae B padermė, mikoplazma, grybeliai, tymų ir vėjaraupių virusai, aplinkos užteršimas dūmais, dulkės (ypač sunkiųjų metalų). Šia liga paprastai serga vaikai iki 4 metų. Masiškiau sergama vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Ūminiu bronchitu dažnai sergama kartu su stenoziniu laringotracheitu, bronchiolitu, ūminiu plaučių uždegimu. Diagnozė. Pagrindiniai bronchito diagnostikos kriterijai yra šie: kosulys, sausi ir įvairaus stambumo drėgni karkalai. Krūtinės ląstos rentgenogramose nematyti plaučių audinio židininių ir infiltracinių pakitimų, gali būti tik išryškėjęs plaučių piešinys, ir šaknys. Ligos simptomai ir jų įvairovė priklauso nuo infekcijos rūšies, ligonio amžiaus bei šalutinių ligų, paties bronchito galimų komplikacijų (pvz., plaučių uždegimo). Kūdikių bronchito simptomai labai panašūs į ūminio bronvhiolito simptomus. Kai bronchito sukėlėjai yra respiracinissincitinis arba paragripo virusai, būdinga vidutinio laipsnio toksikozė ir katariniai reiškiniai, o kai sukėlėjas yra gripo virusas,— ligos pradžioje būna aukšta temperatūra ir nelabai akivaizdūs katariniai reiškiniai. Bronchitas paprastai prasideda laipsniškai — slogos ir faringito simptomais. Būdingas bronchito požymis tai, kad po kosulio pakinta karkalų pobūdis. Auskultuojant abiejose plaučių pusėse, ypač apatinėse dalyse, girdimi karkalai. Plaučių perkusijos duomenys paprastai būna nepakitę. Nuo ligos pradžios praėjus kelioms dienoms, kosulys pasidaro drėgnesnis, vis geriau ir gausiau atkosima gleivėtų arba gleivėtų ir pūlingų skreplių. Maži vaikai skreplius gali nuryti ir dėl to pradėti vemti. Sergant bronchitu, nebūna kvėpavimo nepakankamumo, bendra būklė, ypač vyresnių vaikų, nelabai pakinta. Tik mažų vaikų kvėpavimas padažnėja iki 40—50 kartų per minutę. Jie pasidaro irzlūs arba vangūs, pablykšta ir netenka apetito. Laboratoriniai tyrimai didesnės reikšmės neturi. Jeigu ūminio bronchito diagnozė nesunkiai nustatoma pagal klinikinius simptomus, plaučių rentgenogramos nedaroma. Nekomplikuotas bronchitas trunka 7—10 dienų. Trečią—penktą ligos dieną, vėl pakilus temperatūrai, pablogėjus bendrai ligonio būklei, įtariama, kad prie virusinės prisidėjo bakterinė infekcija. Tada ieškoma komplikacijų, įtariamas prasidedantis plaučių uždegimas. Diferencinė diagnostika. Įtariant ūminį plaučių uždegimą, daroma plaučių rentgenograma. Sergant ūminiu bronchitu, plaučių piešinys simetriškai paryškėją priekinėse ir apatinėse medialinėse dalyse. Plaučių šaknys labiau išryškėjusios, ne tokios struktūrinės. Tokie pakitimai išlieka 14 dienų. Skirtingas plaučių rentgenologinis vaizdas sergant kitomis kvėpavimo organų ligomis. Auskultuojant kūdikių abiejų plaučių simetriškas apatines dalis, gerai girdimi išsisėję, pasklidę gausūs smulkūs drėgni karkalai yra bronchito (kai pažeisti smulkesni bronchai) ir bronchiolito bei ūminės pneumonijos požymis. Tačiau, kruopščiai ištyrus ir ribotoje plaučių projekcijoje nustačius susilpnėjusį kvėpavimą, pastebėjus sunkesnę bendrą ligonio būklę, t. y. padažnėjusį kvėpavimą, pablyškimą, cianozės ir kitus kvėpavimo nepakankamumo požymius, įtariama ūminė pneumonija. Bronchitui užtrukus ilgiau kaip 14 dienų, įtariama svetimkūnis, aspiracinis bronchitas (situaciją patikslina bronchoskopija), mukoviscidozė (tiriamas chloridų kiekis prakaite). Persirgus tik tracheitu, kosulys gali išlikti 4—5 savaites. Sergant bronchitu, gali pailgėti įkvėpimas. Sunkus, pailgėjęs iškvėpimas greičiau yra bronchiolito ar astmos požymis. Sergant bronchitu, smulkūs, ypač krepituojantys, karkalai, girdimi įkvepiant, rodo bronchiolito arba pneumonijos pradžią. ŪMINIS OBSTRUKCINIS BRONCHITAS Ūminis obstrukcinis bronchitas yra ūminio bronchito variantas, kuriam būdinga dusulys, triukšmingas pailgėjęs iškvėpimas, įsitraukiant paslankioms krūtinės ląstos vietoms, švilpiantys vidutinio stambumo ir stambūs karkalai, timpanitas perkutuojant ir įkyrus (sausas arba drėgnas) kosulys. Literatūroje ši liga dar aprašoma kaip spazminisastminis,, astminis, preastminis, panašus į astminį, alerginis bronchitas. Tai nelabai tikslūs terminai, nes, persirgus bronchitu, kuriam būdingi obstrukcijos simptomai, ne visuomet susergama bronchine astma. Etiologija. Dažniausiai obstrukciniu bronchitu susergama dėl respiracinėssincitinės virusinės infekcijos. Diagnozė. Ligos pradžiai būdinga neaukšta temperatūra ir ūminės virusinės respiracinės infekcijos simptomai. Svarbiausi ūminio obstrukcinio bronchito simptomai yra girdimas iš tolo pailgėjęs (švilpiantis) iškvėpimas ir kosulys. Kūdikiams gali pasunkėti ir įkvėpimas. Krūtinė būna išpūsta, o perkutuojant girdimas dėžės garsas. Auskultuojant girdima daug sausų švilpiančių, kartais vidutinio stambumo drėgnų karkalų. Jeigu nebūna komplikacijų, liga trunka 7—10 dienų. Kartais prisideda bronchiolitas. Diferencinė diagnostika. Susirgus obstrukciniu bronchitu pirmą kartą, jį labai sunku atskirti nuo bronchinės astmos. Diferencijuoti padeda kruopšti anamnezės duomenų analizė. Bronchinėsastmos diagnozę patvirtina atopinio dermatito, nutukimo, įvairių) alergijos apraiškų (jautrumo maistui, vaistams, neaiškių išbėrimų, eozinofilijos) nustatymas. Tačiau galutinai bronchinės astmos diagnozę patikslina ūminę virusinę respiracinę infekciją lydintys spazminio bronchito simptomai. Sergant bronchine astma, krūtinės ląstos rentgenogramoje matyti emfizema, o sergant obstrukciniu bronchitu,— medialiau pasislinkęs plaučių piešinys. BRONCHIOLITAS (KAPILIARINIS BRONCHITAS) Etiologija. Tai ūminė, paprastai respiraciniosincitinio viruso, rečiau adenoviruso sukelta liga, kai uždegimas pažeidžia bronchioles ir alveoles. Bronchiolitu dažniausiai serga kūdikiai iki 6 mėn., rečiau — vaikai iki 1,5 metų. Analizuojant epidemiologinę anamnezę, dažniausiai pavyksta nustatyti, kad vienas šeimos narys urnai susirgo ar serga. Masiškai sergama nuo gruodžio iki gegužės mėnesio. Pasitaiko ir sporadinių atvejų. Diagnozė. Po prodrominio periodo (t. y. ūminės virusinės respiracinės infekcijos simptomų — slogos, čiaudulio, neaukštos temperatūros) dažniausiai staiga susiformuoja ryškūs kvėpavimo nepakankamumo požymiai: iš pradžių paviršutinis dažnas (iki 80 kartų per minutę), vėliau švilpiantis ir šniokščiantis kvėpavimas, dusulys, blyškumas ir cianozė, išsipūtusi krūtinės ląsta, temperatūra gali pakilti iki 38—38,5 "C Perkutuojant plaučius, girdimas perkusinis dėžės garsas, o kepenų, širdies, tarpusienio organų projekcijoje sumažėja pribukimo plotas. Kepenys išlenda iš po šonkaulių per 2—3 cm, užčiuopiama blužnis. Kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai raumenys, Jungo duobė bei sritys apie raktikaulius. Auskultuojant visuose plaučiuose j kvėpimo pabaigoje ir iškvepiant girdimi smulkūs drėgni karkalai. Tai sudaro „šlapių plaučių" vaizdą. Gali atsirasti vidutinio stambumo ir stambių drėgnų karkalų, kintančių kosint. Dažnai girdimi sausi, protarpiais švilpiantys karkalai, o iškvėpimas pailgėja. Kuo paviršutiniškesnis kvėpavimas, tuo sunkiau išgirstamas pailgėjęs iškvėpimas. Kosulys būna spazminis ir varginantis, kartais — priepuolinis. Dažnai esti ryški tachikardija. Galimos bronchiolito komplikacijos — pneumotoraksas ir pneumomediastinumas, ypač po mechaninės plaučių ventiliacijos. Laboratoriniai tyrimai mažai informatyvūs. Būdinga virusinėms infekcijoms limfopenija pasitaiko retai. Nustačius leukocitozę, leukogramos poslinkį į kairę, įtariama ūminė pneumonija. Diferencinė diagnostika. Krūtinės ląstos rentgenogramoje matyti tipingas bronchiolitui abiejų plaučių padidėjęs oringumas ir kartais nedideli patamsėję ploteliai. Skirtingai nuo pneumonijos, nematyti ryškesnių infiltracijos židinių. Tačiau daugybė įtrauktų į uždegiminį procesą smulkiausių plaučių elementų kartu su smulkiomis kraujagyslėmis ir paryškėjusiu jungiamuoju audiniu sudaro neryškaus margumo vaizdą, išplitusį visoje plaučių projekcijoje. Kūdikių bronchiolito ir ūminės pneumonijos simptomai labai panašūs. Tačiau, sergant pneumonija, būna ne tokie ryškūs kvėpavimo nepakankamumo simptomai, auskultuojant konstatuojami bronchofonijos ir šiurkštaus kvėpavimo ploteliai, nevienodas krepituojančių karkalų kiekis įvairiose plaučių dalyse, o lokalizuotoje vietoje gali būti paduslėjęs perkusinis garsas. Ypač sunku diferencijuoti virusinės etiologijos bronchiolitą nuo astminio bronchito (žr. Alerginės kvėpavimo organų ligos), kai pirmą kartą hospitalizuojamas kūdikis, sergantis kvėpavimo organų sistemos liga, kuriai būdinga gana staigi pradžia, neaukšta temperatūra, pasunkėjęs kvėpavimas ir dusulys. Sergant astminiu bronchitu, dusulys ir kiti kvėpavimo nepakankamumo simptomai progresuoja palengva, auskultuojant visuomet girdimi sausi švilpiantys karkalai, bendra ligonio būklė būna nesunki, kraujyje nustatoma eozinofilija, nedidelė leukocitozė. Kruopščiai renkant vaikų, sergančių astminiu bronchitu, anamnezę, pavyksta nustatyti ryšį su šeimos alerginėmis ligomis. Be to, šie ligoniai dažnai serga atopiniu dermatitu ir kitomis odos alerginėmis ligomis. Ligos eigoje šias ligas padeda diferencijuoti ir tai, kad, sergant bronchiolitu, nuo paskirtų eufilino, adrenalino ir net kortikosteroidų ligonio būklė ne visuomet ryškiau pagerėja. Iki 32% kūdikių, persirgusių virusiniu ir nenustatytos etiologijos bronchiolitu, vėliau suserga bronchine astma. Labai sunku diferencijuoti bronchiolitą, sukeltą respiraciniosincitinio viruso, nuo tos pačios etiologijos pneumonijos. % kūdikių, ypač iki 6 mėn., sergančių respiraciniosincitinio viruso sukelta pneumonija, vyrauja bronchiolito simptomai. Šias ligas padeda diferencijuoti krūtinės ląstos rentgenogramos duomenys. Sergant pneumonija, išryškėja labiau pažeistas intersticinis plaučius audinys. Be to, galima rasti segmentinius arba skiltinius, homogeniškus pritemimus (dažniau dešinėje viršutinėje skiltyje) be pneumatocelių. Pasitaiko šiek tiek nepūlingo eksudato. Intersticinio audinio paryškėjimas išnyksta per 10 dienų, tačiau konsolidacijos plotai rezorbuojasi daug lėčiau. BRONCHITAS ASPIRAVUS SVETIMKŪNĮ Etiologija. Svetimkūniai iš burnos į kvėpavimo takus dažniausiai pakliūva nuo 6 mėnesių iki 7 metų vaikams, kai jie juokiasi ar verkia, giliai įkvepia, netenka pusiausvyros. Svetimkūniai gali įstrigti gerklose, trachėjoje, pakliūti į įvairaus skersmens bronchą. Diagnozė. Klinikiniai simptomai labai įvairūs. Jų išraiška priklauso nuo svetimkūnio didumo, formos, fizinių ir cheminių savybių, lokalizacijos ir kvėpavimo takų praeinamumo pažeidimo bei pasitaikančių komplikacijų (plaučių uždegimo). Kai svetimkūnis užkemša atitinkamo skersmens bronchą, pažeistoje vietoje formuojasi atelektazė, o dėl jos — plaučių uždegimas. Rečiau svetimkūnis juda trachėjoje ar bronche. Kai svetimkūnis nevisiškai užkemša bronchą, įkvepiant oras į jį patenka, o iškvepiant bronchas susiaurėja, ir oras sunkiai iš jo išeina. Dėl to atitinkama plaučio dalis nekvėpuoja. Ligos pradžia staigi — tik ką buvęs sveikas vaikas pradeda nuolat ir skardžiai kosėti. Kosulys švilpiantis, įkyrus, priepuolinis, ligonis net vemia. Kosint sutrinka kvėpavimas, pamėlynuoja veidas. Formuojasi obstrukcinio bronchito vaizdas (žr. Ūminis obstrukcinis bronchitas). Kai nevisiškai užkemša bronchą inertinių medžiagų svetimkūnis, prasideda vienpusis lokalinis uždegimas, o kai organinių medžiagų svetimkūnis — išsėtinis bronchitas, t. y. uždegimas apima net priešingos plaučių pusės bronchus. Svetimkūniui visiškai užkimšus bronchą, krūtinės ląstos rentgenogramose matyti subliūškusi plaučio dalis, kurios ribos, atsiradus plaučių uždegimui, būna ne tokios ryškios. Kai svetimkūnis nevisiškai užkemša bronchą, matyti ventiliacinė emfizema ir į sveikąją pusę pasislinkę tarpuplaučio organai. Diferencinė diagnostika. Svetimkūniui įstrigus gerklose, simptomai būna panašūs į stenozinio virusinio laringotracheobronchito kliniką. Tačiau toksikozės, aukštesnės temperatūros ir kitų virusinės infekcijos požymių nenustatoma. Be to, ligoniai skundžiasi gerklų skausmu, sustiprėjančių ryjant ir čiulpiant. Greitai nediagnozavus svetimkūnio, formuojasi poūmės ar lėtinės eigos, linkusių supūliuoti plaučių uždegimo, bronchektazių klinika. Neturint tikrų anamnezės duomenų, svetimkūnį kvėpavimo takuose reikia įtarti tada, kai: — gydant įprastiniu būdu plaučių uždegimą, ypač apatinių skilčių (segmentų), ir kartu pūlinį bronchitą, negaunama efekto; — vienos pusės bronchitas nekisdamas užtrunka ilgiau negu14 dienų; — staiga atsiranda įkyrus bitoninis kosulys; — pasireiškia inspiracinis dusulys sergant bronchitu arba plaučių uždegimu. Įtariant svetimkūnį kvėpavimo takuose, jis skubiai pašalinamas bronchoskopuojant. BRONCHITO GYDYMAS Dauguma vaikų, sergančių ūminiu bronchitu, gydomi namie. Ligoniai, kurie bronchitu susirgo dėl sunkios ūminės virusinės respiracinės infekcijos ir kuriems įtariama pneumonija, gydomi ligoninėje. Gleivinės uždegimui mažinti skiriama kalcio chloridas, C ir B grupės vitaminai, garstyčių trauklapiai, taurės (3 kartus kas antra diena), garstyčių ar druskos vonios kojoms (3 kartus kas antra diena), šilti įvyniojimai, pusiau spiritiniai kompresai ant krūtinės ląstos kartą per parą, iš viso — 3—5 dienas. Kūdikius reikia panešioti, kiek galint dažniau keisti jų kūno padėtį. Kosulys neslopinamas. Skrepliams suskystinti skiriama 1—2% geriamosios sodos tirpalo inhaliacijos, bromheksinas, amonio chloridas (Mixtura solvens — Ammonii chloridi 5,0, Succi Glycyrrhizae (Liquiritiae) depurati 2,0—5,0, Aq. destill. ad 200,0 po 5—10 ml 4—6 kartus per dieną), anyžių lašai, Natri citras 0,5—1,0 ml 4 kartus per dieną, 2—3% kalio jodido tirpalas po 5,0 ml 3—4 kartus per dieną su pienu. Išvardytos sekretą skystinančios medžiagos paprastai derinamos su sekretą šalinančiais vaistais: termopsio antpilu {Inf. herbae Thermopsidis 0,6—1,0: 200,0 po 5,0— 10,0—15,0—20,0 ml 3—4 kartus per dieną), mėlynuoju palemonu (Inf. rhizoni et radicibus Palemonii 6,0—8,0 : 200 po 5,0—10,0—15,0—20,0 ml po valgio 3—4 kartus per dieną) ir krūtininiu eliksyru (Elixirum pectorale). Palatos, kur guli ligoniai, drėkinamos. Vaikams gausiai skrepliuojant, skiriama posturalinis drenažas ir vibracinis masažas. Ligonio būklei pablogėjus ir kosuliui užtrukus ilgiau kaip 14 dienų, vartojami plataus veikimo spektro, geriau penicilino grupės, antibiotikai. Įtarus mikoplazminę infekciją, ypač vyresniems vaikams, skiriamas eritromicinas. Obstrukciniam bronchitui gydyti pirmiausia skinama sekretą skystinančios ir sekretą šalinančios medžiagos kartu su bronchus plečiančiomis priemonėmis — eufilinu į vidų arba injekcijomis j raumenis ar į veną, aerozoliais (salbutamolis ar adrenalinas kas 4—6 vai.). Kai esti indikacijų, skiriami plataus veikimo spektro, geriau penicilino grupės, antibiotikai. Išimtiniais atvejais, kai ligonio būklė būna itin sunki ir nepadeda aukščiau išvardyti medikamentai, trumpam skinama kortikosteroidinių hormonų po 1— 2 mg/kg kūno masės. Vaikai, sergantys respiraciniosincitinio viruso sukeltu bronchiolitu, guldomi j atskiras palatas ar boksus, nes 5—7 dienas nuo ligos pradžios gausiai išsiskiria sukėlėjas. Svarbiausi bronchiolito gydymo principai yra 40% drėkinto deguonies terapija (žr. stenozinio laringotracheobronchito gydymą) ir eksikozei bei toksikozei pašalinti skiriamos nedidelės intraveninės infuzijos. Dėl dažno kvėpavimo deguonies terapija pro nosies kateterius mažai efektyvi. Koreguojamas šarmųrūgščių balansas. Kai esti ūmi ligos fazė, kūdikiai gali būti maitinami pro zondą. Eufilinas, adrenalinas skiriami tik tuomet, kai yra labai stiprus bronchospazmas. Kasdien šie vaistai ir kortikosteroidiniai hormonai injekcijomis nevartojami. Konstatavus tachikardiją (160—180 kartų per minutę), kolapsą, hepatomegaliją, skiriamas strofantinas. Antibiotikai nekomplikuotais ligos atvejais nebūtini. Jie skiriami, kai yra akivaizdi bakterinė infekcija, t. y. polimorfinė leukocitozė, o krūtinės ląstos rentgenogramoje matyti židinių šešėliai. Sedatyvinių preparatų nevartojama, nes sujaudinimas, sergant bronchiolitu, yra hipoksemijos požymis. Mikstūrų, palengvinančių atsikosėjimą, įvairių aerozolių su fermentais bei spazmolitikais ir simpatomimetikų neskiriama. Iš viršutinių kvėpavimo takų nuolat siurbiamos gleivės. Stiprėjant kvėpavimo nepakankamumui, dusuliui ir cianozei, pastebimai didėjant pCO2, prijungiamas dirbtinio kvėpavimo aparatas. Ligoniams skiriama pakankamai vitaminų, vartojami garstyčių trauklapiai, garstyčių vonelės, o ūmiems ligos požymiams išnykus, ir kitos fizioterapinės priemonės, pavyzdžiui, elektroforezė su kalciu bei eufilinu, vibracinis masažas. Svarbiausias ir pirmasis bronchito, aspiravus svetimkūnį, gydymo būdas yra svetimkūnio pašalinimas bronchoskopuojant. Recinu svetimkūnis šalinamas chirurginiu būdu, dar rečiau nedidelis svetimkūniai iškosimi. Pašalinus svetimkūnį, jeigu reikia, pūliniam bronchitui ar pneumonijai gydyti skiriama antibiotikai, atsikosėjimą ir rezorbciją gerinančios fizioterapinės procedūros.

Na Mumuk tu cia ir davei info

ziurekit, o mes penktadieni einam pas pulmonologa...ka jis pasako? jis nukreipia kokiems nors tyrimams? cia tikriausiai is kraujuko sprendzia ir daro...

Pulmonolagas, reikalingas kai pediatras nebezino ka daryti . O siaip pulmonologas yra butent tas gydytojas, kuris uzsiima visokiu letiniu kosuliu ir panasiu kvepavimo taku susirgimu, kai nepadeda paprastos mikstureles, antibiotikai ir t.t. Pulmonologas gali tik apziureti ir paskirti vaistus, o gali jei mato, kad ligos isisenejusios, sunkiai gydomos, paskirti tyrimus (mikoplazmos, alergenai, astmos, kraujo ,tepineliai ir pan.). Geras pulmonologas, jeigu susirgimai tikrai rimti, dazni butent ir skirs tyrimus, pries rasant vaistus. Pati pagal savo praktika beje isklausau keliu daktaru nuomone arba pasikliauju tikrai patikrintu ir geras pazystamu rekomendacijas turinciu gydytoju. Laikausi tos nuomones, kad jeigu pas kirpeja neini pas bet kokia, tai jau gydytoja turi rinktis 10 kartu atsargiau, juk kalbame apie sveikata, juolab jei dar ir tai tavo pacios vaiko sveikata.

dekui mumuk, ryt eisim ir prasysime tyrimu, nes tas paklausimas only nieko neduoda