QUOTE(margarita_nom @ 2007 04 13, 22:54)
ir dar. Pateiksiu labai paprasta pavyzduka is musu gyvenimo. Dukryte kovo pabaigoje visgi buvo pasigavusi gripa. Temperatura 39, gripo pozymiai, gerkle rami, dusimo nera.
Pakviesta i namus gydytoja apziurejo ir istare lemtinga fraze "gerkleje pulingas guzas, manyciau reikia antibiotiku". Pries tris metus buciau paklausiusi. Dabar - atsisakiau grieztai. Tai, sako, galite skalauti druskingu vandenuku. Turetu praeiti gal ir nuo vieno gero skalavimo... Aisku, nutylejau, bet mintyse pagalvojau "tai kam antibiotikai??". A, dar paklausiau, kaip sistuacija su bronchais plauciais? Sako - ne, cia antibiotiku dar nereikia.
Po keliu dienu lankomes klinikoje pas savo gydytoja (kuri atostogavo, kai kvietemes i namus pavaduojancia). Kadangi temperatura buvo pakritusi zenkliai, o prasidejo kosulys (eiline naturali gripo eiga), tiesa, guzo gerkleje irgi neliko paslaptingu budu (ir be antibiotiku ir be druskingo vandens), dabar jau seke fraze, kad reikia antibiotiku del kosulio... Vel atsisakiau. Gerem arbatas (labaaaaai daug - ciobreliai, kerpena, saldymedzio). Po savaites buvome sveikos.... Gydytoja liko maloniai nustebinta.
As suprantu kai kuriuos medikus - jiems reikia apsidrausti. Ir taip, jei toki kosejanti vaika paliksi be prieziuros ir jokio gydymo - bronchitas, plauciu uzdegimas beveik garantuotas. Bet as nepalieku. Ir antibiotikus renkuosi krastutiniu atveju, kai plauciu uzdegimo diagnoze man patvirtina nuotrauka ir poros pulmonologu patvirtinimas. Ir dar - pacios nuojauta.
Mano drauge pacitavo savo gydytojos zodzius, kai nuvede pas ja serganti vaika: " Turiu skirti antibiotikus, nes esu gydytoja. Bet jusu valia - duoti juos ar neduoti. As pati savo vaikui neduociau". Aciu tokiems gydytojams. Ar daug tokiu teko sutikti?
Pakviesta i namus gydytoja apziurejo ir istare lemtinga fraze "gerkleje pulingas guzas, manyciau reikia antibiotiku". Pries tris metus buciau paklausiusi. Dabar - atsisakiau grieztai. Tai, sako, galite skalauti druskingu vandenuku. Turetu praeiti gal ir nuo vieno gero skalavimo... Aisku, nutylejau, bet mintyse pagalvojau "tai kam antibiotikai??". A, dar paklausiau, kaip sistuacija su bronchais plauciais? Sako - ne, cia antibiotiku dar nereikia.
Po keliu dienu lankomes klinikoje pas savo gydytoja (kuri atostogavo, kai kvietemes i namus pavaduojancia). Kadangi temperatura buvo pakritusi zenkliai, o prasidejo kosulys (eiline naturali gripo eiga), tiesa, guzo gerkleje irgi neliko paslaptingu budu (ir be antibiotiku ir be druskingo vandens), dabar jau seke fraze, kad reikia antibiotiku del kosulio... Vel atsisakiau. Gerem arbatas (labaaaaai daug - ciobreliai, kerpena, saldymedzio). Po savaites buvome sveikos.... Gydytoja liko maloniai nustebinta.
As suprantu kai kuriuos medikus - jiems reikia apsidrausti. Ir taip, jei toki kosejanti vaika paliksi be prieziuros ir jokio gydymo - bronchitas, plauciu uzdegimas beveik garantuotas. Bet as nepalieku. Ir antibiotikus renkuosi krastutiniu atveju, kai plauciu uzdegimo diagnoze man patvirtina nuotrauka ir poros pulmonologu patvirtinimas. Ir dar - pacios nuojauta.
Mano drauge pacitavo savo gydytojos zodzius, kai nuvede pas ja serganti vaika: " Turiu skirti antibiotikus, nes esu gydytoja. Bet jusu valia - duoti juos ar neduoti. As pati savo vaikui neduociau". Aciu tokiems gydytojams. Ar daug tokiu teko sutikti?
Tai mano sūnaus gyd žodžiai ji man taip pat dažnai juos sako.Mes jau irgi sumažinom antibiotikų skaičių per metus,aišku būna,kad visdėlto tenka juos vartoti nes sūnui dažnokai būna šlapimtakių uždegimas.
Papildyta:
vaj nenorėjau visos žinutė cituoti tik gyd žodžius.