o maniške pradejo lovytej ropoti nuo 6 men bet ant žemes padeta bijodavo, tai tik nuo 10men pradejo normaliai po namus ropinėti
mano dukra net neropojo ir is karto pradejo vaikscioti, o va sunelis pradejo pries 2 savaites, t.y. 8 men. 1 sav.
Mano pirmasis šliaužti pradėjo be 2d. 5mėn., ropoti 3sav. vėliau, antrasis - šliaužioti 6mėn. ir 5d., ropoti 6,5mėn., tačiau nuo 4,5mėn. bet kurį kambario kamputį pasiekdavo riedėdamas grindimis. Mano pagalba - nuo 2,5-3mėn. "apgyvendindavau" ant grindų (tiesdavau kilimėlį, pasiūtą iš senos antklodės), pamačius pirmas pastangas judėti žaisliukus dėdavau pora centimetrų toliau, nei gali pasiekti vaiko rankutės.
Mažiuką aš taip pat guldau ant kilimo. Bet jis greit pavargsta būdamas ant pilvo ir pradeda zirsti. Gaunu apversti vėl ant nugaros. Žaisliukas taip pat padeda netoli. Jis stengiasi, bet neišeina. Kaip padėti?
QUOTE(neraska @ 2005 06 30, 20:00)
Mažiuką aš taip pat guldau ant kilimo. Bet jis greit pavargsta būdamas ant pilvo ir pradeda zirsti. Gaunu apversti vėl ant nugaros. Žaisliukas taip pat padeda netoli. Jis stengiasi, bet neišeina. Kaip padėti?
Laukti. Sustiprės ir nušliauš. O vėliau ir nuropos... Maniškiai tokio amžiaus jau puikiausiai vartėsi, tai zirzimo gulint ant pilvo nepamenu. Aišku ilgam vienų palikti negalėjau: tekdavo nuolat kalbinti, stuksenti į grindis, žaisliukus rodyti. Dar, pamenu, leisdavau sulenktomis kojytėmis į sieną ar į savo rankas atsipirti, kad šliaužimo principą pagautų, judėjimo malonumą pajustų... Jau rašiau, kad vaikai ant grindų gyvendavo, t.y. leisdavo beveik visą laiką, kai nemiegodavo.
Tiesa, jaunėlis pradėjo ropoti atostogų metu ant miegmaišio (gyvenome palapinėse) - reikėjo gi vaikui kažkaip iki žolės nusigauti, kad galėtų jos prisirauti ir į burną prisikimšti. O vyresnįjį stora tėvelio knyga apie kompiuterius sudomino - iškart per visą beveik 2m čiužinį nušliaužė, vos šoko negavau. Treniravau vaikus su žaisliukais, bet šliaužti paviliojo visai kiti dalykai.
O maniškė ropoti pradėjo tik nuo 10 mėn., nors šiaip be galo judrus vaikas - kai nuo aštunto mėnesio pradėjo žingsniuoti tai nieko daugiau neveikiam per dienas tik už rankų susikibę vaikštinėjam po namus ar lauke, ką jau čia vaikštinėjam greičiau bėgiojam, taip "skuta" mano kleckas, kad vos spėju iš paskos. O šliaužti aš ją nuolat skatinau nuo pat pirmųjų mėnesiu, ir ant žemės perkrausčiau nuo 4 mėn. ir kojytėm leisdavau atsispirti į savo rankas, kad šliaužimo principus pajustų ir žaisliukais vyliojau, o kai galiausiai nusprendžiau, kad šliaužimas ne mums, ėmė mergina ir nušliaužė sau, tik va nežinau ar jos judėjimą galima šliaužimu pavadinti ar ropojimu .... tai daugiau čiuožimas ant užpakaliuko pasispiriant viena koja ir perkėlinėjant rankas. Atrodo nerealiai ir kas svarbiausia taip juda labai greitai. Tiesa, manau tradiciškai šliaužti neišmoko nes labai nemėgėja ant pilvo gulėti, nors nuo trijų savaičių pradėjau guldyti kažkaip visiškai netraukia jos tokia poza net dabar kai paguldau iš to pykčio net pamiršta, kad puikiausiai moka atsiversti atgal ir pradeda garsiai protestuoti. Tiesa, o sėdėti savarankiškai pradėjom nuo 6 mėn.
Mano mažius vis pašliaužioja. Ypač gerai šliaužia prie mano telefono
Kartais pakelia užpakalį ir padaro kelis judesius, panašius į ropojimą.
Dažnai vaikai net nebandydami ropot iš karto eiti pradeda. Čia jau viskas labai individualu
Kartais pakelia užpakalį ir padaro kelis judesius, panašius į ropojimą.
Dažnai vaikai net nebandydami ropot iš karto eiti pradeda. Čia jau viskas labai individualu
Manoji tai pati sėdėti pradėjo nuo 4,5 mėn, o šliaužioti pradėjo kai nustojau prie jos sėdėti. Nes anksčiau tai pasodindavau ant žemės ir pati šalia sėdėdavau ir saugodavau, kad neužsigautų. Vieną kartą vyras neleido aplink ją tupinėti ir taip po kelių dienų pastebėjau, kad jei nukrenta, tai apsiverčia ant pilvuko ir bando daiktus pasiekti. Gal per porą savaičių tokiu tempu pradėjo šliaužioti, kad praminėm partizanu. Jau nuo septynių mėnesių ropoja...ir labai greitai...O dabar jau pastovi niekur nesilaikydama ir vis bandau vedžioti už rankyčių, tai po truputį žingsniuoja...
Maniškis pradėjo šlaiužioti nuo 4 mėnesių. O būdamas 6 mėnesių atsistojo pats lovytėje. Mes dar snaudėm, atmerkiam akis - vyriškis stovi.
Kaip jums faina. Mano mažius net nesiteikė apsiversti ant pilvo, nors seniai jau buvo laikas. Tai ėmiau ir pati pavartinėjau. Šast, ir jis jau past apsivertė pats po kelių minučių. O kaip su ropojimu, tai nežinau... Gal reikia kokių įdomių dalykėlių padėti netoliese? Barškučiai nepadeda. Kažin, gal soskė suveiktų prieš akis?
QUOTE(neraska @ 2005 07 01, 10:54)
Kaip jums faina. Mano mažius net nesiteikė apsiversti ant pilvo, nors seniai jau buvo laikas. Tai ėmiau ir pati pavartinėjau. Šast, ir jis jau past apsivertė pats po kelių minučių. O kaip su ropojimu, tai nežinau... Gal reikia kokių įdomių dalykėlių padėti netoliese? Barškučiai nepadeda. Kažin, gal soskė suveiktų prieš akis?
Mums tai geriausiai veikia telefonas arba televizoriaus pultelis. Dabar dar sulčių buteliukas padeda jei reikia kur nors kitur nuvilioti...
Nors, šiaip tai reiktų tikriausiai bandyti su tuo daiktų, kurį mažasis labai mėgsta ar kuriuo domisi...