Kai kurie senoviški vardai man labai gražūs. Abiejų senelių vardai buvo Eleonora, bet asmeniškai būtent šitas vardas man nelabai, nors ir žinau, kad tėvai norėjo man duoti vardo sutrumpinimą - Nora. Tik kad ta Nora irgi nei šiaip, nei taip - kaip koks šuns vardas.
Plius, jei būtų tokį davę, tai būtų sviestas sviestuotas šalia mano pavardės, kurios pradžia irgi "Nor".
Žodžiu, džiaugiuosi, jog netapau nei Eleonora, nei Nora.
Man asmeniškai labai prie širdies tokie vardai kaip Elžbieta, Henrieta, Elena ir t.t. Labai tikėtina, kad jei kada susilauksiu mergytės, tai jai duosiu būtent senovišką vardą.
Nors šiaip, aš labiau linkusi manyti, jog visiems savo vaikams duočiau lietuviškus vardus, tad labiau tikėtina, kad mergaitė būtų kokia Ūla ar panašiai.
O va su berniukų vardais man truputį sunkiau. Tikrai labiau linkstu prie visokių išskirtinai lietuviškų vardų (na, tokių kaip Ąžuolas, Nemunas ir pan.). Kažkaip vyriški senoviški vardai ne taip "kabina".