Na, maniškė penkiametė, tad mažesnių vaikučių mamytės gali į mano patirtį žiūrėti ir kritiškai, ir skeptiškai.
Kai mažei pradeda kibti kosulys ir sloga, prasideda ilgos procedūros. Jei ji neturi temperatūros, vakare kojas kaitinu karštame vandenyje su druska, paskui sausas ištrinu eukalipto balzamu, apmaunu vilnones kojines. Tada trinu nugarą ir krūtinę. Kartais degtine (bet palaukiu, kol ji nudžius ir tik tada rengiu pižamą), kartais tuo pačiu eukalipto balzamu. Jei jau kosulys "užkibęs" ir kamuoja naktimis, pati panelė prašo kompresų: ant seno naminės drobės gabalo užtepu medaus-degtinės košelę (šaukštelis medaus, šaukštelis degtinė, išmaišau ir tepu). Dėl medaus prašau nerūstauti, maniškė nealergiška jam, nors medų tenaudoju tik kaip vaistą, be to, medus tikras, seneliai bitininkai). Ant to kompreso dar uždedu polietileno gabalėlį ir švelnios vilnos skiautelę, kad būtų šilta. Kartais padeda kopūstlapis (arba palyginu jį su lygintuvu ir šiltą, bet ne karštą kloju ant krūtinės; arba užtepu ant jo medaus ir dedu kaip kompresą ant krūtinės).
Be to, duodu daug arbatų. Žinoma, vaistinių, o vaistažoles (čiobrelius, raudonėlį, šeivamedžio bei liepų žiedus) renku pati arba perku Balvočiūtės užaugintas. Anksčiau duodavau ir šalpusnio žiedų arbatos, bet paskutinį kartą dukros pediatrė pasakė, kad vaikams šalpusniai netinka, neva, kaupia kepenyse kažkokius toksinus (jei aš čia teisingai parašiau). Ir medaus truputėlį tuomet įdedu į arbatą, nors šiaip maniškė geria nesaldintas arbatas arba vandenį.
Iš vaistų tai maniškei tinka ir patinka Taiso siauralapio gysločio sirupas. Kartais pertusinas. Kol kas tokių priemonių ir metodų mano panelei užtenka.
"Būti kitų suprastam - ne svarbiausia gyvenime".