man asmeniškai baisiausia, kad nepavyks pastoti, o jei pastosiu, kad mažyliui ko nenutiktų, o paskui įsivažiuoju ir pradedu baimintis gimdymo, traumų ir tai be galo 
man asmeniškai baisiausia, kad nepavyks pastoti, o jei pastosiu, kad mažyliui ko nenutiktų, o paskui įsivažiuoju ir pradedu baimintis gimdymo, traumų ir tai be galo
QUOTE(Bertute @ 2007 01 10, 21:30)
man asmeniškai baisiausia, kad nepavyks pastoti, o jei pastosiu, kad mažyliui ko nenutiktų, o paskui įsivažiuoju ir pradedu baimintis gimdymo, traumų ir tai be galo tavo baimes man atrodo budingos visoms pardedancioms, mes irgi jau planuojam, buvo pradzioj baisu, bet dabar apie tai jau nebegalvoju ir labai laukiu savo maziuko
na manau turi būt didelis noras turėt vaikutį, glaust prie savęs jo šiltą kūnelį, suvokt, kad dabar reikės laiką skirt ne sau, draugams ir pomėgiams, o tam mažam žmogučiui ir tuo pačiu rasti laiko draugams, pomėgiams ir svarbiausia šalia esančiam artimam žmogui. Aš nepastojau 1,5 metų žinoma jaudinomės, bet visada žinojom, kad norim vaikų, norim jiems atiduot savo šilumą, meilę, žinias ir jei nepavyks turėt savų buvom nusprendę įsivaikint, taip ir baimių nebeliko ir vaikutis atėjo. Kartais būna labai sunku, alpsti kaip nori miego ar griūni iš skausmo, o mažas zirzliukas ropoja iš paskos ir zyzia, bet paiimi į rankas ir viskas kas bloga nuslopsta nes prie taves priglunda šiltas TAVO vaiko kūnelis. Linkiu visoms abejojančioms kuo greičiau tai pajust, o baimė... tai tada net į gatvę negalima išeit, juk gali krist plyta ir užmuš... nereikia šauktis blogų dalykų 
Man klausimas nesuprantamas!!!!Ka reiskia noriu, bet bijau?? Koks briedas! Jau 27m. arteja. Nu ir kas. Kiti ir 35m. nera subrende matinystei. Jei bijai, kad gali nepastoti- ir nepastosi. Kitos nebijo ir nepastoja. Ne taip greitai tie vaikai uzkimba!O dar visokios baimes... Sorry, nesuprantu! Kazkoks nesusitupejimas!
Aisku, galima svelniai analizuoti "baime tureti vaiku" ir linguoti i tema, bet as taip nemoku!
Tai tik nuomone
Aisku, galima svelniai analizuoti "baime tureti vaiku" ir linguoti i tema, bet as taip nemoku!
Tai tik nuomone
Ir man kildavo visokiu baimiu, kad galiu nesusitvarkyti su vaiku, taciau ar verta pastoti net mintis nekilo 
Zinoma verta ir dar kaip. O apie gimdyma pastojus net negalvojau, jis toli dar juk buvo, kam nuolatos apie tai galvoti? Net likus 4 dienoms iki gimdymo :hihihi galvojau, kad dar negreit, taip lengviau ir maziau prisigalvoji visko. O dabar planuojam antra, vel lenda klausimai ar sugebesiu abu auginti, ar mokesiu, bet tai naturalu, nes ko nezinai tas baugina. Taciau tai netrukdo planuot ir tiketis didziausio pasaulyje stebuklo 
Zinoma verta ir dar kaip. O apie gimdyma pastojus net negalvojau, jis toli dar juk buvo, kam nuolatos apie tai galvoti? Net likus 4 dienoms iki gimdymo :hihihi galvojau, kad dar negreit, taip lengviau ir maziau prisigalvoji visko. O dabar planuojam antra, vel lenda klausimai ar sugebesiu abu auginti, ar mokesiu, bet tai naturalu, nes ko nezinai tas baugina. Taciau tai netrukdo planuot ir tiketis didziausio pasaulyje stebuklo
QUOTE(busVakare @ 2007 01 11, 09:43)
Man klausimas nesuprantamas!!!!Ka reiskia noriu, bet bijau?? Koks briedas! Jau 27m. arteja. Nu ir kas. Kiti ir 35m. nera subrende matinystei. Jei bijai, kad gali nepastoti- ir nepastosi. Kitos nebijo ir nepastoja. Ne taip greitai tie vaikai uzkimba!O dar visokios baimes... Sorry, nesuprantu! Kazkoks nesusitupejimas!
Aisku, galima svelniai analizuoti "baime tureti vaiku" ir linguoti i tema, bet as taip nemoku!
Tai tik nuomone
Aisku, galima svelniai analizuoti "baime tureti vaiku" ir linguoti i tema, bet as taip nemoku!
Tai tik nuomone
Visi čia mes rašom tik savo nuomones! O jei klausimas nesuprantamas, nebūtina į jį atsakinėti. Aš, asmeniškai, ne apie baimę nepastoti kalbėjau, o apie pasikeitimų baimę...
Papildyta:
Vadinasi, ne aš viena nerimauju dėl nėštumo. Gal ir gerai, nes pasidalinta baimė sumažėja
Tiesiog gal dar reikia šiek tiek laiko priprasti prie minties, kad būsime tėvai.
QUOTE(Pasaulė @ 2007 01 10, 20:30)
Sveikos mamos ir dar ne.
Metai eina, o aš vis pagalvoju, kad laikas būtų ir vaikelį pradėti planuoti (man tuoj bus 27 m.). Bet kyla visokių baimių ir abejonių: gąsdina nėštumas ir gimdymas, tai, kad visiškai pasikeis gyvenimas...
Vyras irgi kažkaip jau nieko prieš būtų, nors entuziazmu irgi netrykšta. Oi, labai sunku. Kartais pagalvoji, jei būtų koks netyčiukas, būtų geriausia, bet taip sąmoningai imti ir nebesisaugoti - baugoka.
Ar jus irgi kankina/kankino tokios mintys? Kaip jums yra/buvo? Kaip ryžtis?
Metai eina, o aš vis pagalvoju, kad laikas būtų ir vaikelį pradėti planuoti (man tuoj bus 27 m.). Bet kyla visokių baimių ir abejonių: gąsdina nėštumas ir gimdymas, tai, kad visiškai pasikeis gyvenimas...
Vyras irgi kažkaip jau nieko prieš būtų, nors entuziazmu irgi netrykšta. Oi, labai sunku. Kartais pagalvoji, jei būtų koks netyčiukas, būtų geriausia, bet taip sąmoningai imti ir nebesisaugoti - baugoka.Ar jus irgi kankina/kankino tokios mintys? Kaip jums yra/buvo? Kaip ryžtis?
Labai suprantu tavo problema, nes pries pusmeti man buvo lygiai taip pat, kol as ta minti susibrandinau ir prisijaukinau, o dabar jau planuojame, dar nepavyko (3 men.), bet jau nebebijau, ir kazkaip pats nestumas jau maziau gasdina.
QUOTE(PrestoTea @ 2007 01 11, 17:41)
Labai suprantu tavo problema, nes pries pusmeti man buvo lygiai taip pat, kol as ta minti susibrandinau ir prisijaukinau, o dabar jau planuojame, dar nepavyko (3 men.), bet jau nebebijau, ir kazkaip pats nestumas jau maziau gasdina.
Oi kaip tikiuosi, kad ir man taip bus!
as irgi niekaip nebuvau pasiruosus savo netyciukei, bet atejo ji pas mus nieko neklausus 
nestumas buvo varginantis, bet nebaisus, gimdymas buvo sunkus, bet irgi nebaisus, o gyvenimas su ja pasikeite, bet dabar atrodo, kad dukryte su mumis buvo visa laika. ir tikrai labai gera
nestumas buvo varginantis, bet nebaisus, gimdymas buvo sunkus, bet irgi nebaisus, o gyvenimas su ja pasikeite, bet dabar atrodo, kad dukryte su mumis buvo visa laika. ir tikrai labai gera
QUOTE(Pasaulė @ 2007 01 11, 17:30)
Tiesiog gal dar reikia šiek tiek laiko priprasti prie minties, kad būsime tėvai.
bus visas nestumas. as jau turiu leliuka menuo virs ir nesuprantu ar esu mama. tai tiesiog yra. o nestumo metu tiesiog ejo laikas. tada pradejo dygti pilvas. prasidejo sparduliukai ir boom saremiai
nesuprantu cia kaip kokio baldo pirkima jus isivaizduojat. gal per senos esat? uzkiauteje jau biski, nes pokyciai atrodo nezmoniski. nors is tikro nepasikeicia niekas.
bepigu man kalbet pasakytumet, nes pastojau neplanuotai netiketai.. bet deja jau po skyrybu...
QUOTE(Campariuke @ 2007 01 11, 19:31)
bus visas nestumas. as jau turiu leliuka menuo virs ir nesuprantu ar esu mama. tai tiesiog yra. o nestumo metu tiesiog ejo laikas. tada pradejo dygti pilvas. prasidejo sparduliukai ir boom saremiai
nesuprantu cia kaip kokio baldo pirkima jus isivaizduojat. gal per senos esat? uzkiauteje jau biski, nes pokyciai atrodo nezmoniski. nors is tikro nepasikeicia niekas.
bepigu man kalbet pasakytumet, nes pastojau neplanuotai netiketai.. bet deja jau po skyrybu...
nesuprantu cia kaip kokio baldo pirkima jus isivaizduojat. gal per senos esat? uzkiauteje jau biski, nes pokyciai atrodo nezmoniski. nors is tikro nepasikeicia niekas.
bepigu man kalbet pasakytumet, nes pastojau neplanuotai netiketai.. bet deja jau po skyrybu...
Na taip jau yra, kad apie tai galvojam, svarstom ir rūpinamės. Jei būtų netyčiukas, man asmeniškai būtų lengviau, nes jau nebereiktų kauptis ir ryžtis. Kaip kad PrestoTea labai teisingai pasakė, reikia prisijaukinti tą mintį apie leliuką.
oj ryztis.... jauciu visa sirdimi kad jau pasiryzusi esu - tikrai tikrai. skaitau supermama jau nebe kitas temas tik apie nestuma, galvoju apie mazyli jau ne tik mintyse bet ir vyrui vis ta pati per ta pati kalbu, o jis irgi uz visu 100%. noriu noriu noriu bet va cia iskart baime 
kaip duoti tai mazai gyvybei, tam mazam angeleliui, tam stebuklui viska ko tik reikia..... va cia iskart sakau sau stop gyvenam pas tevus, apie savo busta tik svajojam nes jo isigyti jokiu sansu dirbu tik as...tikiuosi kolkas . gaunu tik minimuma (normali alga tik rugseji). o kada vyras gaus darbeli ir ar ne minimuma dievas tezino bet sirdi jau jauciu kad laikas tureti stebukla bet deja...... 
juk jis vertas pacio geriausio ka ama ir tetis gali duoti....
bet va cia iskart baime kaip duoti tai mazai gyvybei, tam mazam angeleliui, tam stebuklui viska ko tik reikia..... va cia iskart sakau sau stop gyvenam pas tevus, apie savo busta tik svajojam nes jo isigyti jokiu sansu dirbu tik as...tikiuosi kolkas . gaunu tik minimuma (normali alga tik rugseji). o kada vyras gaus darbeli ir ar ne minimuma dievas tezino bet sirdi jau jauciu kad laikas tureti stebukla bet deja...... juk jis vertas pacio geriausio ka ama ir tetis gali duoti....
