Kuo greičiau susilaukti vaikelio linkiu ir nėra čia ko bijoti. Jei abu norite tai ir pirmyn. Aš galiu tik pasakyti mūsų abiejų su vyru vardu, kad mūsų gyvenimas anei kiek nepasikeitę, o ten kur pasikeitė tai tik į gerą susilaukus pirmos mažosios. O va dabar antra pakeliui, tai laukiam nesulaukiam, nes norim dar ir trečią po poros metų organizuot
Sveikos, merginos! O pas mane tai situacija tokia, kad man jau greit 27, mano vaikinui tiek pat, ir as jau netolimoj ateity noreciau kad butumem seima, nes jau greitai metai kaip mes kartu, tai manau butu smagu susizadeti, o dar po metu (kaip tik gautusi dveju metu sukaktis - ir susituokti). Vaikucio planavimo baime turiu, kadangi turiu ir kraujo labai didele baime, ir skausmo, sunkiai tai pakeliu, alpstu ir tt. Na bet vis sau pagalvoju kad va, juk kitos pagimdo, ir nieko, nenumirsta, kitos juk irgi ne gelezines, bet pagimdo kazkaip gi...Zodziu po truputi pradedu noreti leliuko 
Paisivaizduoju kad va kaip faina butu jeigu mano mylimas zmogus noretu leliuko. Bet kad jis nenori... Na sako kad veliau, o kada - jokiu konkretesniu pokalbiu... Tai esu dabar kryzkeleje, nezinau kaip elgtis, noretusi pasiplanuoti, pamastyti kad va, jau neuzilgo butu taip faina, bet ir mane apima baime, bijau kad tik viskas butu gerai, kad tik netapciau ziezula (visi tie nuotaiku svyravimai)... Ir aisku didziausia nedrasuma ivaro tai, kad panasu jog jis to net nenori...
Paisivaizduoju kad va kaip faina butu jeigu mano mylimas zmogus noretu leliuko. Bet kad jis nenori... Na sako kad veliau, o kada - jokiu konkretesniu pokalbiu... Tai esu dabar kryzkeleje, nezinau kaip elgtis, noretusi pasiplanuoti, pamastyti kad va, jau neuzilgo butu taip faina, bet ir mane apima baime, bijau kad tik viskas butu gerai, kad tik netapciau ziezula (visi tie nuotaiku svyravimai)... Ir aisku didziausia nedrasuma ivaro tai, kad panasu jog jis to net nenori...
QUOTE(sapnu_gaudytoja @ 2011 04 24, 19:11)
Sveikos, merginos! O pas mane tai situacija tokia, kad man jau greit 27, mano vaikinui tiek pat, ir as jau netolimoj ateity noreciau kad butumem seima, nes jau greitai metai kaip mes kartu, tai manau butu smagu susizadeti, o dar po metu (kaip tik gautusi dveju metu sukaktis - ir susituokti). Vaikucio planavimo baime turiu, kadangi turiu ir kraujo labai didele baime, ir skausmo, sunkiai tai pakeliu, alpstu ir tt. Na bet vis sau pagalvoju kad va, juk kitos pagimdo, ir nieko, nenumirsta, kitos juk irgi ne gelezines, bet pagimdo kazkaip gi...Zodziu po truputi pradedu noreti leliuko Paisivaizduoju kad va kaip faina butu jeigu mano mylimas zmogus noretu leliuko. Bet kad jis nenori... Na sako kad veliau, o kada - jokiu konkretesniu pokalbiu... Tai esu dabar kryzkeleje, nezinau kaip elgtis, noretusi pasiplanuoti, pamastyti kad va, jau neuzilgo butu taip faina, bet ir mane apima baime, bijau kad tik viskas butu gerai, kad tik netapciau ziezula (visi tie nuotaiku svyravimai)... Ir aisku didziausia nedrasuma ivaro tai, kad panasu jog jis to net nenori...
Paisivaizduoju kad va kaip faina butu jeigu mano mylimas zmogus noretu leliuko. Bet kad jis nenori... Na sako kad veliau, o kada - jokiu konkretesniu pokalbiu... Tai esu dabar kryzkeleje, nezinau kaip elgtis, noretusi pasiplanuoti, pamastyti kad va, jau neuzilgo butu taip faina, bet ir mane apima baime, bijau kad tik viskas butu gerai, kad tik netapciau ziezula (visi tie nuotaiku svyravimai)... Ir aisku didziausia nedrasuma ivaro tai, kad panasu jog jis to net nenori...Aš manyčiau, kad gal tau su savo draugu reikėtų pasikalbėti apie tai. Ta prasme neužsimenant, nemėtant užuominų, o atsisėsti ir pasikalbėti ramiai būtent šita tema. Gal reikėtų bandyt ieškot priežaščių kodėl jis nenori vaikų - ar jaučiasi per jaunas, ar nepasiruošęs ar apskritai nenori... Gal išsiaiųškinus priežastis, bus lengviau pašalinti ir kliūtas link jūsų vaikiuko, o gal išaiškės, kad jo visai kitosk požiūris...
Manau tau reikėtų bandyt pasišnekėt...
Ziuriu visos pagrinde raso apie tai, kad didele problema ta leliuka suplanuoti, nes turi daug darbu, dar ne laikas ir pan. Kad baime auginti ta leliuka... O man didziausia baime turbut isnesoti ir pagimdyti (gimdymas tai man baisiausia). Kartais pagalvoju kaip gerai vyrams tokio vargo jie nemato... O auginimas man neatrodo baisus, kaip tik manau smagu... 
QUOTE(Svajone_25 @ 2011 04 28, 10:25)
Ziuriu visos pagrinde raso apie tai, kad didele problema ta leliuka suplanuoti, nes turi daug darbu, dar ne laikas ir pan. Kad baime auginti ta leliuka... O man didziausia baime turbut isnesoti ir pagimdyti (gimdymas tai man baisiausia). Kartais pagalvoju kaip gerai vyrams tokio vargo jie nemato... O auginimas man neatrodo baisus, kaip tik manau smagu...
Išnešiot ir pagimdyt mažylį yra tikrai laimė. Juk tik tu gali jausti pirmus jo judesėlius, švelnius prisilietimus, juk tas ryšys išlieka ilgam... Aš manau nei viena nesutiktų keistis vietomis su savo vyru prisiminus tas akimirkas, kai gimęs kūdikelis uždedamas tau ant pilvo ir prisiglaudžia prie tavęs - tos akimirkos nepakartojamos ir palieka įspūdį visam gyvenimui... O gimdymo baimė, skausmas tai toks laikinas dalykas, kuris užsimiršta kai tik pamatai savo mažylį... Tai vyrų čia gailėtis reikia, kad nelemta jiems tokių emocijų patirt...
QUOTE(vanillasky_ @ 2011 05 01, 09:07)
As tai labai noriu, bet bijau ne pacio proceso nestumo, gimdymo ir pan, o del karjeros.. nes tikrai noreciau dirbti ten kur dirbu ir po dekretiniu bet matau kad mazai kas tegrista, kaip sakant nera nepakeiciamu.. del to vis negaliu pasiryžti.. nebuna jums taip?
Būtent pasiryžti yra begalo sunku, kitaip kai žinai kai jau laukiesi, tada, net minčių neateina, kad dar ne laikas ir ne dabar...Kitaip kai sąmoningai žinai kad vaikučio nori o ryžto tam trūksta...
O jums tiesiog trūksta susigaudyti jausmuose kas yra svarbiau ar karjera ar vaikutis, arba tiesiog trūksta jums antros pusės paskatinimo?Nes dažnai jau kai begalo bekrašto norisi vaikelio, nemastai apie ką kitą tik kad greičiau susilaukti ir karjera atidėta keliems metams tiesiog nebebaugina... 
QUOTE(Sky Cloud @ 2011 05 02, 09:23)
Būtent pasiryžti yra begalo sunku, kitaip kai žinai kai jau laukiesi, tada, net minčių neateina, kad dar ne laikas ir ne dabar...Kitaip kai sąmoningai žinai kad vaikučio nori o ryžto tam trūksta... O jums tiesiog trūksta susigaudyti jausmuose kas yra svarbiau ar karjera ar vaikutis, arba tiesiog trūksta jums antros pusės paskatinimo?Nes dažnai jau kai begalo bekrašto norisi vaikelio, nemastai apie ką kitą tik kad greičiau susilaukti ir karjera atidėta keliems metams tiesiog nebebaugina...
O jums tiesiog trūksta susigaudyti jausmuose kas yra svarbiau ar karjera ar vaikutis, arba tiesiog trūksta jums antros pusės paskatinimo?Nes dažnai jau kai begalo bekrašto norisi vaikelio, nemastai apie ką kitą tik kad greičiau susilaukti ir karjera atidėta keliems metams tiesiog nebebaugina... 
viskas susitvarko savaime kaz kaip ir vaikelis ir karjera
Na mes tai kazkaip jau senai norejom su draugu jau gyvenom ,baiginejau 12 klase jis man vis sakydavo nu baigsi ir darysim maza beibi,ir ka bandem ir iskart pirma menesi isejo,aiskuyra baimiu siokiu tokiu vis dar,ka mociutes pasakys? ir t,t bet manau cia mano reikalas,nepritekliaus nejauciu,nieko netruksta,ir esu sveika,tai ko liudet ar abejot?DABAR ESU PATI LAIMINGIAUSIA!Ir Jums to linkiu
Sveikos. 
Mano vyras laaabai labai laukia leliaus. Kasdien svajoja apie mano padidejusį pilvuką, net "treniruojasi" su juo šnekėtis 
o aš vis dar kažko laukiu - tai studijų pabaigos, tai rezidentūros pradžios, tai didesnių atlyginimų ir t.t. O iš tikro man rodos bijau viso to proceso Todėl iš vyro gaunasi vos ne spaudimas nors pats to ir nesupranta. Gal kuriai buvo panašiai? Bijau, kad kai norėsiu aš, jau bus vėlu 
Mano vyras laaabai labai laukia leliaus. Kasdien svajoja apie mano padidejusį pilvuką, net "treniruojasi" su juo šnekėtis o aš vis dar kažko laukiu - tai studijų pabaigos, tai rezidentūros pradžios, tai didesnių atlyginimų ir t.t. O iš tikro man rodos bijau viso to proceso Todėl iš vyro gaunasi vos ne spaudimas nors pats to ir nesupranta. Gal kuriai buvo panašiai? Bijau, kad kai norėsiu aš, jau bus vėlu
